Stanislovas Pleskas "Elektroninės saugos sistemos"

STANISLOVAS PLESKAS
ELEKTRONINĖS SAUGOS SISTEMOS
Mokomoji knyga
Vilnius 2008
2
UDK 654 (075.8)
Pl-52
S.Pleskas
ELEKTRONINĖS SAUGOS SISTEMOS
Mokomoji knyga
ISBN 978-609-408-015-9
Knygoje aprašoma patalpų, automobilio, priešgaisrinės elektroninės saugos sistemų
bei įeigos kontrolės sistemos sandara. Paaiškinamas veikimo principas. Apžvelgiami
pagrindiniai ESS komponentai ir paaiškinami jų veikimo principai. Apžvelgiami reikalavimai
jų montažui. Suteikiamos pradinės žinios apie signalizacijos valdiklio programavimą.
Nagrinėjami patalpų ESS projektavimo klausimai.
Leidinys skirtas neuniversitetinių aukštųjų mokyklų studentams, kurie montuoja,
eksploatuoja ir projektuoja ESS.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
3
ELEKTRONINĖS SAUGOS SISTEMOS (ESS)
ĮVADAS
Elektroninės saugos sistemos (ESS) – tai techninių priemonių kompleksas,
neleidžiantis nesankcionuotai patekti į objektą. Jis formuoja pavojaus signalus
nesankcionuotai prasiskverbus į saugomą objektą bei įvykus objekte avarijai. Elektroninės
saugos sistemų rinka Lietuvoje šiuo metu žengia į naują etapą. Profesionalios elektroninės
saugos sistemos šiandien įrengiamos didelėse gamyklose, stambiose įmonėse, prestižinėse
parduotuvėse, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir butuose.
Elektroninės saugos sistemas galima suskirstyti į keturias grupes:
♦ elektroninės apsauginės signalizacijos sistemos;
♦ gaisro signalizacijos sistemos;
♦ įeigos kontrolės sistemos;
♦ vaizdo stebėjimo sistemos.
Priklausomai nuo objekto dydžio ir poreikio gali būti įdiegta kuri nors viena iš jų
(dažniausiai apsauginės ir gaisro signalizacijos) arba kelios sistemos.
Elektroninės patalpų bei teritorijų apsauginės signalizacijos sistemos jau tapo
neatsiejama buities ir verslo dalimi. Elektronika nepaperkama, ji neturi draugų ir pažįstamų, ji
nevalgo, nemiega ir nežiūri televizoriaus. Ji dirba savo darbą - saugo jus ir jūsų turtą 24 val.
per parą, 7 dienas per savaitę, metų metus nereikalaudama atostogų. Ar galėtumėte pasamdyti
geresnį sargą? Šiuo metu elektroninių apsauginės signalizacijos sistemų įranga bei galimybės
labai pažengė į priekį. Jos gali ne tik sukelti aliarmą, bet ir atlikti daugybę kitų funkcijų. Jos
gali pasiųsti radijo signalą į pranešimų gaviklį, paskambinti vienu ar keliais telefono
numeriais (jie užprogramuojami sistemos eksploatacijos metu), perduoti pavojaus signalą
saugos tarnyboms, nurodytu laiku įjungti arba išjungti tam tikras apsaugos zonas, suteikti
vartotojui nuo vieno iki 99 kodų ir t.t. Šias sistemas galima valdyti nuotoliniu būdu, pvz.,
mobiliu telefonu. ESS galima sujungti j su apšvietimo bei pastato automatikos sistemomis.
Šiuolaikinėse ESS naudojami įvairiausi detektoriai: šiluminiai, ultragarsiniai,
mikrobanginiai, optoelektroniniai ir kt. Elektroninių saugos sistemų valdymui naudojami
mikroprocesoriai bei programuojami mikrovaldikliai. Sukurtos specializuotos ESS: objekto,
perimetro, teritorijos, automobilių, prekių ir kitokios. Jose naudojamos pažangiausios
technologijos.
Lietuvoje vis auga įdiegiamų elektroninės apsauginės signalizacijos sistemų skaičius.
Rinkoje plačiai žinomos firmų “Texecom”, “Jablotron” , “Pyronix”,”IntelliSense”, “Optex”,
Paradox”,”Visonic LTD”, “Aritech” sistemos. Užsakovas, atsižvelgdamas į savo galimybes ir
tikslus, gali pasirinkti atitinkamo lygio sistemą..
Pagrindinės elektroninės apsauginės signalizacijos sistemų rūšys yra šios:
♦ perimetro apsaugos sistemos;
♦ patalpų apsaugos sistemos;
♦ objekto apsaugos sistemos;
♦ automobilio apsaugos sistemos.
Lietuvoje yra dešimtys firmų projektuojančių bei įrengiančių elektroninės apsauginės
signalizacijos sistemas. Tad elektroninės apsauginės signalizacijos sistemų projektavimui,
montažui bei priežiūrai reikia daug naujų specialistų. Jų ruošimą stabdo šios srities literatūros
stygius. Mokomosios knygos tikslas – užpildyti šią spragą. Knygoje pateikiama informacija
apie elektroninės apsauginės signalizacijos, gaisro signalizacijos ir įeigos kontrolės sistemas
bei jų komponentus. Paaiškinamas jų montažas ir pagrindiniai reikalavimai. Aprašomas jų
programavimas ir paruošimas darbui.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
4
Tikslas
Suteikti žinių apie elektroninės apsauginės signalizacijos sistemų projektavimo, diegimo ir
eksploatacijos principus
Uždaviniai
Apibūdinti elektroninės apsauginės signalizacijos sistemas
Apibūdinti elektroninės apsauginės signalizacijos sistemos komponentus ir jų
pagrindinius parametrus
Paaiškinti ESS įrangos veikimo principus
Sudaryti ESS sandaros schemą ir parinkti komponentus
Sudaryti elektroninės apsauginės signalizacijos sistemos komponentų išdėstymo planą
Paaiškinti elektroninės apsauginės signalizacijos sistemos komponentų prijungimo prie
signalizacijos valdiklio būdus
Programuoti signalizacijos valdiklį
Paaiškinti gaisrinės saugos sistemų veikimo principą ir sandarą
Paaiškinti įeigos kontrolės sistemų veikimo principą ir sandarą
Laikas
Studijų trukmė 42 val.
Išankstiniai reikalavimai
Prieš pradedant studijuoti šį kursą reikia žinoti:
fizikos pagrindus;
elektrotechnikos pagrindus;
elektronikos medžiagas ir komponentus;
analogines schemas;
informacines technologijas.
Programinė įranga
Programos: WINLOAD V2.31, DLS 2002, Racs PR Master v.4
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
5
Rekomenduojama literatūra
1. Statinių priėmimo naudoti tvarka STR 1.11.01:1996
2. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklės.
Gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie LR VRM, 2006.
3. Teritorinio planavimo ir inžinierinės įrangos projektavimo rekomendacijos apsaugai
nuo smurto ir vandalizmo.R5-93.Vilnius 1994
4. Objektų klasifikavimas pagal apsaugos grupes. Standartizacijos techninio komiteto
„Apsauga“prie LR VRM Apsaugos policijos valdybos metodinės rekomendacijos.
5. Синилов В. Г. Системы охранной пожарной и охранно – пожарной
сигнализации. –М.; Издательский центр „Академия“, 2006 - 352с. ISBN 5-76953282-3
Interneto žiniatinkliai:
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
http://www.pyronix.com/products/index.htm
http://www.apsauga.lt/?m2=item20050220235949
http://www.paradox.com/Products/CAT_ARCHIVES/.
http://www.asa.lt/apsauga/s01.php?iq=21
http://www.sareme.lt
http://www.digitalas.lt
http://www.lbm.lt/index.htm
http://www.autoguard.ru/support/service.shtml
http://www.eltona.lt/patalpos_priesgaisrine_signal.html
http://www.safefiredetection.com/pages/ThermoCable_Tech2.htm
http://www.safefiredetection.com/pages/What_is_LHD2.htm
http://www.safefiredetection.com/pages/What_is_Air_Sampling_Fire_Detection2.htm
https://sourceforge.wpi.edu/sf/wiki/do/viewPage/projects.fp570_ab06/wiki/AtriaSmokeControl
http://extension.missouri.edu/explore/agguides/agengin/g01907.htm David E. Baker Residential Fire
Detection
http://daily.sec.ru/dailypbls.cfm?rid=5
http://www.eproma.lt/?URI=/lt/product&group=52
http://www.sms-security.ru/kontrol_i_upravlenie_dostupom_skud/
http://www.industr.ru/stroy_brands/1217.php
http://www.yandex.ru/yandsearch?text=%F1%E8%F1%F2%E5%EC%FB+%EA%EE%ED%F2%F0%EE
%EB%FF+%E4%EE%F1%F2%F3%EF%E0+.pdf
http://www.centers.ru/catalog/access/systems/index.htm
http://www.infovideo.ru/htm/Ohrana%20perimetra.htm
http://www.idwholesaler.com/resources/technology.htm korteles
http://www.databac.com/products/cards_and_readers/hid_proximity_cards.html
http://offs.ru/catalog/102/HID/Proximity_readers_and_cards_HID.html
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
6
TURINYS
1. ELEKTRONINĖS SAUGOS SISTEMŲ (ESS) APŽVALGA .............................................. 8
1.1. Kaip veikia elektroninė objekto saugos sistema? .......................................................... 10
2. PATALPŲ ELEKTRONINĖS APSAUGINĖS SIGNALIZACIJOS SISTEMOS
ELEMENTAI ........................................................................................................................... 12
2.1. Namo ESS. Bendros sąvokos ........................................................................................ 12
2.2. Tipinė patalpų elektroninės apsauginės signalizacijos sistemos sandara ...................... 14
3. JUTIKLIAI ........................................................................................................................... 18
3.1. Judesio jutikliai ............................................................................................................. 18
3.1.1. PIR judesio jutiklių veikimo principas ................................................................... 18
3.1.2. Detekcijos zonos .................................................................................................... 19
3.1.3. Signalų apdorojimo mazgas ................................................................................... 22
3.1.4. PIR judesio jutiklių konstrukcija ............................................................................ 25
3.2. Magnetiniai kontaktai .................................................................................................... 26
3.3. Mikrobangų jutikliai ...................................................................................................... 27
3.4. Akustiniai (stiklo dūžio) jutikliai .................................................................................. 29
3.5.Vibraciniai ir smūgio jutikliai ........................................................................................ 31
4. SIGNALINIAI ĮTAISAI ...................................................................................................... 33
5. SIGNALIZACIJOS VALDIKLIAI...................................................................................... 37
5.1. Signalizacijos valdiklių klasifikacija ............................................................................. 42
5.2. Signalizacijos valdiklių sandara .................................................................................... 45
6. PATALPŲ ELEKTRONINĖS SAUGOS SISTEMOS KOMPONENTŲ MONTAŽAS ... 48
6.1. Bendri reikalavimai ....................................................................................................... 48
6.2. ESS komponentų montažas ........................................................................................... 50
6.2.1. Komponentų prijungimas prie signalizacijos valdiklio .......................................... 50
6.2.2. Tipinės jutiklių prijungimo schemos ...................................................................... 51
6.2.3. Pultelio prijungimo schemos .................................................................................. 54
6.2.4. Dūmų jutiklių prijungimas ..................................................................................... 55
6.2.5. Signalizacijos valdiklio Matrix 424 komponentų montažas .................................. 56
7. SIGNALIZACIJOS VALDIKLIO PROGRAMAVIMO PRINCIPAI ................................ 67
7.1. Programavimo metodai ................................................................................................. 67
7.2. Kodų tipai ...................................................................................................................... 69
7.2.1. Vartotojų kodų priskyrimas sritims ........................................................................ 70
7.3. Zonų programavimas..................................................................................................... 72
7.3.1.Pagrindiniai zonų tipai ............................................................................................ 73
7.4. Programuojami išėjimai ................................................................................................ 74
7.5. Programavimo raktas..................................................................................................... 75
7.6. Programavimas kompiuteriu WinLoad programa ......................................................... 76
7.6.1.Pagrindiniai programavimo langai .......................................................................... 78
8. PATALPŲ ELEKTRONINĖS SAUGOS SISTEMOS PROJEKTAVIMAS ...................... 82
8.1. Techninė užduotis ......................................................................................................... 82
8.2. Bendrieji reikalavimai ................................................................................................... 83
8.2.1. Objektų saugos grupės ........................................................................................... 83
8.2.2. Apsauginių spindulių kiekio įvertinimas................................................................ 83
8.2.3. Signalizacijos valdiklio (centralės) modelio ir jo montavimo vietos parinkimas .. 84
8.2.4. Judesio jutiklių parinkimas..................................................................................... 85
8.2.5. Signalinių įtaisų parinkimas ................................................................................... 85
8.2.6. Elektros energijos tiekimas .................................................................................... 86
8.2.7. Signalinių kabelių tinklas. ...................................................................................... 86
8.2.8. Apsauginė signalizacija su integruotom gaisrinėm zonom .................................... 87
8.3. Brėžiniai ........................................................................................................................ 88
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
7
8.3.1. Komponentų išdėstymo planas............................................................................... 88
8.3.2. Signalizacijos tinklų planas .................................................................................... 89
8.3.3. Specifikacija ........................................................................................................... 90
8.4. Sąmata ........................................................................................................................... 90
9. AUTOMOBILIO ELEKTRONINĖS SAUGOS SISTEMOS ............................................. 92
9.1. Kaip vagiami automobiliai ............................................................................................ 92
9.2. Automobilio elektroninės saugos sistemos pagrindinės dalys ...................................... 94
9.3. Automobilio elektroninės saugos sistemų apžvalga...................................................... 95
9.4. Automobilio elektroninės saugos sistemos komponentai ........................................... 100
9.4.1. Imobilizatorius ..................................................................................................... 100
9.4.2. Transponderis ....................................................................................................... 101
9.4.3. Signalizacijos valdiklis ......................................................................................... 101
9.4.4. Automobilio signalizacijos valdiklių elektros principinės schemos .................... 102
10. ELEKTRONINĖS GAISRO SAUGOS SISTEMOS ....................................................... 105
10.1. Elektroninių gaisro signalizacijos sistemų apžvalga ................................................. 109
10.2. Gaisro signalizacijos jutiklių apžvalga ...................................................................... 112
10.2.1. Temperatūros (karščio) jutikliai ......................................................................... 112
10.2.2. Dūmų jutikliai .................................................................................................... 114
10.2.3. Liepsnos detektoriai ........................................................................................... 115
10.2.4. Termokabeliai..................................................................................................... 116
10.2.5. Spinduliniai detektoriai ...................................................................................... 117
10.2.6. Priešgaisrinių jutiklių elektros principinės schemos .......................................... 118
10.3.Gaisrinių signalizatorių parinkimas patalpoms .......................................................... 119
10.4. Gaisro jutiklių montažas............................................................................................ 120
11. ELEKTRONINIŲ SAUGOS SISTEMŲ DIAGNOSTIKA IR TECHNINIS
APTARNAVIMAS ................................................................................................................ 121
11.1. Gaisro jutiklių diagnostika ........................................................................................ 123
12. ĮEIGOS KONTROLĖS SISTEMOS (ĮKS)...................................................................... 125
12.1. ĮKS sandara ............................................................................................................... 127
12.2. Įeigos sistemų komponentai ...................................................................................... 129
12.2.1. Durų uždarymo įtaisai ........................................................................................ 129
12.2.2. Turniketai, varteliai ............................................................................................ 130
12.2.3 Kelio užtvarai ...................................................................................................... 133
12.2.4. Skaitytuvai .......................................................................................................... 134
12.2.5. Identifikavimo priemonės .................................................................................. 136
1 PRIEDAS. Pagrindiniai saugos reikalavimuose naudojami bei susiję terminai ir apibrėžtys
................................................................................................................................................ 140
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
8
1. ELEKTRONINĖS SAUGOS SISTEMŲ (ESS) APŽVALGA
Elektroninės saugos sistema (ESS) – tai techninių priemonių kompleksas, reaguojantis
į saugomų teritorijų, patalpų bei objektų įvairios rūšies pažeidimus, formuojantis pavojaus
signalus ir perduodantis informaciją apie įsilaužimą nurodytais adresais.
Sistemos gali būti skirstomos į: įsilaužimo, užpuolimo, gaisro, perimetro, automobilio.
Įsilaužimo ESS skirta patalpų ir teritorijų apsaugai nuo nesankcionuoto patekimo į
jas. Ji atlieka prevencijos funkciją. Ši signalizacija informuoja atsakingą už apsaugą personalą
apie įsilaužimą. Įsilaužimo ESS gali turėti kelis apsaugos ruožus: pirmą, antrą ir trečią.
Pirmas apsaugos ruožas – tai signalizacijos priemonių visuma, kuri signalizuoja apie
saugomo objekto perimetro pažeidimą. Perimetrą sudaro teritorijos tvora, vartai,
pastato durys, langai, stogas, ventiliacijos angos ir kt.
Antras apsaugos ruožas – tai signalizacijos priemonių visuma, kuri formuoja
pavojaus signalą apie saugomo objekto erdvės pažeidimą.
Trečias apsaugos ruožas – tai signalizacijos priemonių visuma, kuri signalizuoja apie
konkretaus daikto (seifo, metalinės dėžės, paveikslo) pajudinimą arba specialios
patalpos (pvz., banko pinigų saugyklos) pažeidimą.
Užpuolimo signalizacija formuoja pavojaus signalą įvykus asmens užpuolimui.
Signalas gali būti vietinis (stiprus garsas) arba gali būti perduodamas specialioms tarnyboms.
Gaisro elektroninės saugos sistema – tai techninių priemonių kompleksas, kurio
paskirtis kuo greičiau pastate aptikti gaisrą, suformuoti atitinkamus perspėjimo signalus ir
valdyti specialią gaisrinę įrangą. Gaisro signalizacija gali būti savarankiška ar integruota į
ESS.
Perimetro elektroninės saugos sistemos – tai išorinis apsauginės signalizacijos
ruožas. Jos formuoja pavojaus signalą, kai, kertant saugos barjerų zonas, nesankcionuotai
patenkama į saugomą teritoriją, aikštelę ar sklypą. Tokios sistemos žymiai padidina bendrą
objekto apsaugos lygį, suteikdamos apsaugos tarnyboms papildomo laiko reagavimui į
pažeidimą.
Automobilio elektroninės apsauginės signalizacijos sistemos – tai specializuotos
sistemos, kurios formuoja signalą apie nesankcionuotą patekimą į automobilio vidų arba jo
korpuso pažeidimą. Šios sistemos gali perduoti pranešimą į mobilų telefoną. Be to jos gali
apsaugoti automobilį nuo vagystės, blokuodamos jo užvedimą. Tai daro imobilizatoriai. Taip
pat jos apsaugo nuo atviro grobimo, išjungdamos automobilio variklį po tam tikro laiko
(transponderiai). Kitos sistemos – GPS (Global Pozition System) gali nustatyti automobilio
vietą. Tai palydovinės apsaugos ir logistikos sistemos.
Į ESS dažnai integruojamos vaizdo stebėjimo bei įeigos kontrolės sistemos.
Vaizdo stebėjimo sistemos suteikia galimybę iš vienos vietos stebėti daugelį
saugomų objektų arba saugomo objekto įvairias vietas. Vaizdo stebėjimo sistemos gali
automatiškai formuoti pavojaus signalus, kai į stebimą teritoriją patenka pažeidėjas. Jose
galima užprogramuoti pažeidėjo parametrus (formą, plotą, gabaritus). Vaizdo stebėjimo
sistemų privalumas tas, kad jos išsaugo vaizdinę informaciją apie pažeidimą ir gali ją persiųsti
nurodytu adresu.
Įeigos kontrolės sistemos – tai techninių priemonių kompleksas, apribojantis
patekimą į objektą arba atskiras jo dalis ir identifikuojantis įeinančius asmenis bei
registruojantis įėjimo/išėjimo laiką. Jos dažniausiai integruojamos į ESS, tačiau gali būti ir
savarankiškos.
Pagal elementinę bazę ir komponentų jungimo būdus ESS skirstomos į :
♦ paprastąsias;
♦ konvencines;
♦ daugiazones;
♦ adresines .
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
9
Paprastose sistemose signaliniai spinduliai (jutiklių grandinės) jungiamos betarpiškai į
signalizacijos valdiklio (centralės) elektroninės plokštės gnybtus (zonas). Kadangi viename
spindulyje gali būti keli jutikliai, tai neįmanoma tiksliai nustatyti pažeidimo vietos.
1 zona
pultelyje
1 zona
pultelyje
5 zonos valdiklio
plokštėje
1.1 pav. Paprastoji (konvencinė) 7 zonų sistema
Konvencinėse sistemose kiekvienai zonai (spinduliui) skiriama atskira dvilaidė ryšio linija.
Zonų skaičių riboja signalizacijos valdiklio galimybės
Daugiazonėse sistemose spinduliai jungiami į koncentratorius, turinčius ryšį su pagrindiniu
signalizacijos valdikliu per skaitmeninę ryšio liniją. Tokios sistemos dar vadinamos
analoginėmis – adresinėmis arba mišriomis.
1.2 pav. Adresinė sistema
1.2 pav. pavaizduotoji sistema turi įvairius modulius, prie kurių komponentai jungiami
laidine linija. Moduliai sujungti į bendrą duomenų magistralę. Kiekvienas modulis turi adresą.
Adresinėse sistemose visi jutikliai ir kiti komponentai (pulteliai, skaitytuvai ir t.t.)
jungiami į vieną duomenų liniją. Kiekvienam komponentui adresas nustatomas
individualiai.Tokiose sistemose tiksliai nustatoma pažeidimo vieta.
Pagal ryšio linijos tipą ESS skirstomos į:
♦ analogines,
♦ skaitmenines,
♦ mišrias,
♦ belaides.
Analoginėse sistemose jutikliai jungiami į dvilaidę ryšio liniją. Kiekvienas spindulys
(zona) turi savo ryšio liniją. Sistemoje yra daug laidų, tačiau komponentai yra pigesni. Šioje
sistemoje signalai yra elektros srovės pokyčiai linijoje.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
10
Skaitmeninėse sistemose visi sistemos komponentai jungiami prie vienos dvilaidės
ryšio linijos. Kiekvienas komponentas apie būsenos pokytį praneša signalizacijos valdikliui
kodu. Tokios sistemos yra brangesnės.
Mišriose sistemose dalis komponentų jungiami per dvilaidę ryšio liniją su specialiais
moduliais, o jie su signalizacijos valdikliu jungiami skaitmenine ryšio linija.
Pačios brangiausios yra sistemos su belaidžiu ryšiu. Jose signalai perduodami radijo
bangomis. Apie būsenos pokytį jutikliai praneša signalizacijos valdikliui koduotu signalu.
Tokios sistemos nėra labai patikimos. Jos naudojamos tuo atveju, kai dėl kokių nors
priežasčių negalima panaudoti laidinių sistemų.
1.1. Kaip veikia elektroninė objekto saugos sistema?
Elektroninė objekto apsauga – tai nuolatinis saugomame objekte įrengtos ESS
sistemos siunčiamų signalų stebėjimas centrinio stebėjimo pulto kompiuteryje ir atitinkamas
reagavimas gavus signalizacijos sistemos signalus: apsaugos darbuotojų siuntimas prie
saugomo objekto, pranešimas užsakovui, specialiųjų tarnybų iškvietimas ar panašiai.
Objekte įrengti įsilaužimo, užpuolimo ir gaisro kontrolės jutikliai laidinėmis ar
nelaidinėmis linijomis (spinduliais) prijungiami prie objekto apsaugos pulto (signalizacijos
valdiklio). Objekto apsaugos pultas (signalizacijos valdiklis) yra objekto signalizacijos
„smegenų" centras, kuris apdoroja iš jutiklių gaunamą elektrinį signalą, įjungia ar išjungia
vidinius ir išorinius signalizatorius: sirenas, blykstes, skaitmeninius pranešėjus ar kitokius
įrenginius. Jis, pagal jutiklių signalus ir programavimo algoritmą, formuoja pranešimą apie
pavojų ir jį ryšio linijomis perduoda į apsaugos tarnybos, specialiosios tarnybos (policijos,
gaisrinės tarnybos ir kt.) centrinio stebėjimo punktą ar tiesiogiai saugomo objekto valdytojui.
Objekto elektroninės apsauginės signalizacijos sistemos ryšio linijos su centriniu
stebėjimo pultu dažnai yra dubliuojamos, pvz., naudojami laidinio telefono ir radijo ryšio
kanalai. Tai leidžia užtikrinti kokybišką ir patikimą signalizacijos pranešimų perdavimą į
centrinį stebėjimo pultą. Taip pat gali būti panaudotas GSM telefoninis ryšys kartu su
laidinėmis telefono linijomis. Tai didina ryšio patikimumą. Juo gali būti perduodami
pranešimai apie laidinės telefono linijos gedimą.
Radijo ryšio kanalo ar GSM telefoninio ryšio panaudojimas suteikia galimybę saugoti
patalpas, kuriose nėra laidinio telefono ryšio.
Centrinio stebėjimo punktas yra struktūrinis apsaugos sistemos padalinys. Jis priima,
apdoroja, fiksuoja ir registruoja pavojaus ir aptarnavimo pranešimus, kuriuos siunčia saugomo
objekto apsaugos pultas.
Siunčiami signalai gali būti suskirstyti į keturias grupes:
♦ kontrolės;
♦ pavojaus;
♦ technologiniai;
♦ sistemos darbingumo.
Kontrolės signalai informuoja apie objekto įjungimą/išjungimą ir apie antisabotažinio
spindulio pažeidimą.
Pavojaus signalai informuoja apie įsilaužimą, užpuolimą, priverstinį signalizacijos
atjungimą ir gaisrą.
Technologiniai signalai informuoja apie dujų nuotėkį, užpylimą vandeniu, elektros
maitinimo įtampos kritimą žemiau kritinės reikšmės. Jų gali būti ir įvairesnių.
Sistemos darbingumo signalai informuoja apie ESS periodinių ir specialių testų
(kliento pasirenkamų) rezultatus, akumuliatoriaus išsikrovimą, elektros tinklo įtampos
dingimą. Dar gali būti atliekami specialūs sistemos testai pagal stebėjimo punkto užklausimą.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
11
Objekto elektroninė apsauginės signalizacijos sistema analizuoja kritinės situacijos
(nesankcionuotas patekimas į teritoriją, patalpą, dūmų atsiradimas ir pan.) sukeltus signalus ir
suformuoja vietinį garsinį bei šviesos signalą.
Tuo pat metu suformuojamas pranešimas apie pažeidimą arba technologinį įvykį ir
perduodamas ryšio kanalu į centrinio stebėjimo pultą. Jame pranešimas fiksuojamas,
registruojamas ir analizuojamas.
Centrinio pulto operatorius imasi visų būtinų, paslaugų teikimo sutartyje numatytų ir
įstatymais leidžiamų veiksmų kliento turtui arba gyvybei išsaugoti. Centrinio stebėjimo
punkto operatorius, gavęs iš saugomo objekto apsaugos sistemos aliarmo signalą,
pasinaudodamas radijo ryšiu nedelsiant informuoja arčiausiai esantį saugos tarnybos greito
reagavimo ekipažą. Jam suteikiama informacija apie :
♦ objekto pavadinimą;
♦ adresą;
♦ signalo pobūdį;
♦ pažeistą zoną ir spindulio vietą.
Centrinio stebėjimo punkto operatorius, jei reikia, iškviečia specialiąsias ir/ar
komunalines tarnybas bei informuoja objekto signalizacijos sistemą prižiūrinčią įmonę,
užsakovą ar jo įgaliotą asmenį apie gautą pranešimą, objekto apžiūros rezultatus ir apie
objekte susiklosčiusią situaciją. Paruošiama ir pateikiama ataskaita klientui apie objekto
signalizacijos sistemos paveikimą ir objekto apžiūros rezultatus.
Reagavimo grupė prie saugomo objekto mieste dažniausiai atvyksta per 3-6 minutes.
Ekipažas, atvykęs prie objekto, imasi visų būtinų ir įstatymais leidžiamų priemonių kliento
turto ir(ar) gyvybės bei sveikatos išsaugojimui.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
12
2. PATALPŲ ELEKTRONINĖS APSAUGINĖS SIGNALIZACIJOS
SISTEMOS ELEMENTAI
2.1. Namo ESS. Bendros sąvokos
Ką reikia žinoti įrengiant elektroninę signalizacijos sistemą? Gyvenamojo būsto
apsaugos lygis priklauso nuo galimo pavojaus. Pavojaus įvertinimui įtakos gali turėti
dirbamas darbas, būsto buvimo vieta, gyventojų gerovė ir pan. Galimo pavojaus įvertinimas
paprastai būna subjektyvus, todėl tik pats šeimininkas nusprendžia, kokią apsaugos sistemą jis
norės įsirengti.
Dažniausiai privataus būsto apsaugai skiriama mažiau lėšų negu, tarkim, pastatų
komplekso apsaugai. Būsto šeimininko apsisprendimą lemia ne norimos sistemos
charakteristikos, o šiam tikslui skiriama pinigų suma.Tai lemia įsigyjamos įrangos kiekį ir
parametrus. Aptarnauti sistemą bus paprasčiau, jeigu ją sudarys vieno tipo ir tarpusavyje
keičiami elementai. Net pačią sudėtingiausią apsaugos sistemą turi sudaryti kelios
funkcionalios ir viena nuo kitos nepriklausančios dalys, kurias būtų lengva valdyti ir naudoti.
Toks požiūris didina sistemos patikimumą ir mažina eksploatacijos išlaidas. Kita vertus,
neverta stengtis sutaupyti diegiant sistemą ir rizikuoti perkant pigią nežinomų gamintojų,
morališkai pasenusią ar turinčią mažai funkcijų įrangą. Įrengiant sistemą iškart vertėtų
numatyti galimas papildomas jos funkcijas. Daugelis šiuolaikinių apsaugos sistemų turi
modulinę sandarą, kuri leidžia išplėsti sistemą. Tam prijungiami papildomi moduliai. Be to,
individualaus būsto ESS turi atitikti ir estetinius reikalavimus.
2.1 pav. Namo elektroninės apsauginės signalizacijos sistemos komponentai
1,3,5,) specialūs jutikliai (pvz.paveikslo), 2) lauko sirena, 4) automatinis šviestuvas, 6) video kamera, 7) stiklo
dūžio jutiklis, 8) judesio jutiklis, 9) korpuso virpesių jutiklis, 10) optinis barjeras, 11) magnetinis kontaktas,
12) valdymo pultelis, 13) durų užrakinimo jutiklis, 14) pavojaus mygtukas
Įrengiant elektroninės apsauginės signalizacijos sistemą dažniausiai langus turinčiose
patalpose montuojami į stiklo išdaužimą reaguojantys jutikliai, o ant durų ir langų rėmų-
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
13
magnetiniai kontaktiniai jutikliai, reaguojantys į atidarymą. Įrengiant signalizaciją nuosavame
name (2.1 pav.) tenka saugoti tris – cokolinį, pirmą ir antrą – aukštus. Kitaip sistema neatliks
jai priskirtos funkcijos. Taigi, įrengiant signalizaciją, reiktų jutiklius įrengti visose 2.1 pav.
parodytose vietose.
Mažiau išlaidų reikalaujantis būdas – judesio jutiklių įrengimas visame name. Šios
sistemos pagrindinis trūkumas, kad objektas gali būti saugomas tik tada, kai jį palieka
žmonės. Taip pat yra didelė klaidingo suveikimo tikimybė.
Brangesnėse ESS galima įrengti papildomą išorinę uždarą (perimetro) apsauginę zoną.
Saugos zoną sukuria prie lauko sienų tvirtinami infraraudonųjų spindulių judesio jutikliai.
Priklausomai nuo pastato formos įrengiama nuo 6 iki 12 jutiklių. Uždaros zonos dydis
paprastai būna 3 – 5 metrai ir gali būti keičiamas priklausomai nuo konkrečių sąlygų. Tokia
sistema gali būti įjungta ir tada, kai šeimininkų nėra, ir naktį, kai šeimininkai yra namie.
Skirtingai nuo vidinių jutiklių, tokia sistema iš anksto signalizuoja apie įsibrovimą, o ne tada,
kai įsibrovėlis jau viduje. Tačiau yra didelė klaidingo suveikimo tikimybė.
Dar vienas papildomas apsaugos būdas – aptverti sklypą ir įrengti perimetro ESS.
Privataus sklypo ribų apsaugai dažniausiai naudojami aktyvūs spinduliniai jutikliai, kurie
veikia nematomo infraraudonojo spindulio nutraukimo principu. Kad sistema atliktų savo
funkcijas, būtina tvirta betoninė arba mūrinė tvora. Tokias apsaugos sistemas apsimoka
naudoti 0,5 ha ir didesniuose sklypuose, kur įrengta vaizdo stebėjimo sistema arba nuolatinis
apsaugos postas. Kitų tipų elektroninės perimetro apsaugos sistemos ne itin tinkamos
individualiems sklypams, nes joms reikalingos kelių metrų pločio atitolinimo juostos ir
galima sulaukti daug melagingų pavojaus signalų.
Paprasčiausia apsauginė televizija puikiai papildys namo perimetrą saugančią
apsauginę signalizaciją. Stebimos vietos, kuriose galima pasislėpti, privažiavimo keliai,
papildomas tolimasis apsaugos ruožas, įvažiavimo vartai ir įėjimo durys, automobilių
stovėjimo vieta. Būtina pasirūpinti, kad tamsiu paros metu kontroliuojamos vietos būtų
apšviestos.
Turint specialų ilgo įrašymo vaizdo leistuvą arba skaitmeninį vaizdo registratorių
galima vesti vaizdo protokolą, kuris, incidento atveju, leis nustatyti pažeidėją.
Be pagrindinės savo funkcijos, apsauginė televizija sukuria papildomus patogumus,
tarkim, palengvina mažų vaikų stebėjimą, leidžia nuotoliniu būdu atidaryti ir uždaryti vartus ir
pan.
Elektroninės gaisrinės sistemos individualiuose namuose įrengiamos savininkui
pageidaujant. Paprastai individualiuose namuose gaisro signalizacija yra įrengiama kaip
sudėtinė apsaugos ir gaisrinės signalizacijos dalis ir valdoma vienu kontrolės įrenginiu. Pagal
atitinkamus norminius reikalavimus įrengta sistema bus maksimaliai efektyvi. Deja, įrengiant
gaisro signalizaciją, dėl individualaus būsto specifikos kartais nėra laikomasi visų norminių
reikalavimų. Dažniausiai manoma, kad verčiau turėti bent jau šiokią tokią gaisrinę
signalizacijos sistemą, negu neturėti jokios.
Turint omenyje, kad individualūs namai paprastai būna nedideli, gaisrą būtina
pastebėti tik jam prasidedant. Paprasčiausių maksimalių šiluminių jutiklių naudojimas šiuo
atveju yra visiškai netinkamas. Paprastai name jutikliai įrengiami techninėse ir greičiausiai
užsidegančiose patalpose: katilinėse, elektros skydinėse, garažuose, šalia saunos ir pan. Tam
praverčia dūmų, dujų ir atviros liepsnos jutikliai.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
14
2.2. Tipinė patalpų elektroninės apsauginės signalizacijos sistemos sandara
Visus elektroninės apsauginės signalizacijos įtaisus galima suskirstyti į šias penkias grupes :
♦ signalizacijos valdiklis (centralė);
♦ jutikliai;
♦ valdymo ir programavimo įtaisai;
♦ išėjimo įtaisai;
♦ maitinimo šaltinis.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------
2.2 pav. Tipinė patalpų ESS sandara
1) magnetinis kontaktas, 2) stiklo dūžio jutiklis, 3) judesio jutiklis, 4) kontaktinis jutiklis, 5) pavojaus mygtukas,
6) dūmų jutiklis, 7) dujų jutiklis, 8) antisabotažinis kontaktas, 9) elektros tinklo maitinimo šaltinis ,10) akumuliatorius, 11) šviesos signaliniai įtaisai, 12) zumeris, 13) vidinė sirena, 14) lauko sirena, 15) automatinis telefono
numerio rinkiklis, 16) belaidžio ryšio įtaisas, 17) stebėjimo pultas, 18) telefoninio ryšio linija, 19) spausdintuvas.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
15
Visą sistemą valdo signalizacijos valdiklis (centralė), kuris parodytas 2.3 pav. Nuo
valdiklio priklauso zonų, vartotojų ir vykdomų funkcijų skaičius.
2.3 pav. Signalizacijos valdikliai
Prie valdiklio jungiami visi kiti signalizacijos sistemos komponentai. Normaliomis
sąlygomis ESS maitinama iš elektros tinklo per adapterį (2.4 pav.). Kai elektros tinkle įtampa
dingsta, maitinimas perjungiamas automatiškai į rezervinį maitinimą iš akumuliatoriaus (2.5
pav.).
2.4 pav. Elektros tinklo adapteris
2.5 pav. Akumuliatoriai
Jutikliai – įtaisų grupė, fiksuojanti saugomos zonos pažeidimą ir suformuojanti
elektros signalą. Dažniausiai tai būna varžos pokytis nuo nulio iki ∞. Jutikliai jungiami į
spindulius. Spinduliai sujungiami su signalizacijos valdikliu.
Vienas iš plačiausiai naudojamų jutiklių yra magnetinis kontaktas (2.6 pav). Jis
įtaisomas duryse arba langų rėmuose.
2.6 pav. Magnetiniai kontaktai
2.7 pav. Piroelektriniai judesio jutikliai
Į dūžtančio stiklo garsą reaguoja stiklo dūžio jutiklis (2.8 pav.). Jis saugo langus ir vitrinas.
Piroelektrinis judesio jutiklis (2.7 pav.) reaguoja į žmogaus judesį saugomoje zonoje. Jis
kontroliuoja objekto erdvę. Kontaktinis jutiklis gali būti naudojamas paveikslų ar kitų atskirų
objektų apsaugai. Jis reaguoja į saugomo objekto poslinkį. Pavojaus mygtukas (2.10 pav.)
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
16
naudojamas netikėto užpuolimo atveju. Dūmų detektorius formuoja pavojaus signalą, kai
saugomoje zonoje atsiranda dūmai.
2.8 pav. Stiklo dūžio jutikliai
Dujų detektorius (2.9 pav.) formuoja pavojaus signalą padidėjus dujų koncentracijai.
Antisabotažinis kontaktas (tamperis) yra visuose signalizacijos įtaisuose. Jis apsaugo
signalizacijos įtaisus nuo sąmoningo sugadinimo. Kontaktas formuoja signalą, kai atidaromas
signalizacijos įtaiso korpusas.
2.9 pav. Dujų detektorius
2.10 pav. Pavojaus mygtukai
Kita didelė įtaisų grupė pateikia informaciją vartotojui, t.y. formuoja garsinį, šviesos
ar kito tipo signalą. Juos valdo signalizacijos valdiklis. Šviesos indikatoriai įtaisomi valdymo
pultuose ir rodo sistemos būseną. Zumeris įtaisomas valdymo pultuose ir formuoja garsinį
signalą, rodantį sistemos būseną. Vidinė sirena (2.11 pav.) generuoja garsinį pavojaus signalą
objekto viduje.
2.11 pav. Vidinė sirena
2.12 pav. Išorinės sirenos
Išorinė sirena (2.12 pav.) įtaisoma lauke ir generuoja galingą garsinį pavojaus signalą.
Visada kartu su ja įtaisoma blykstė arba lemputė, kuri, kilus pavojui, mirksi.
Telefono numerio rinkiklis įvykus pažeidimui surenka iš anksto užprogramuotą
numerį (dažnai ne vieną) ir pasiunčia pavojaus signalą. Šiuolaikinėse ESS rinkiklis
integruotas signalizacijos valdiklyje.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
17
Belaidžio ryšio įranga siunčia pavojaus signalą į apsaugos pultą, pranešimų gaviklį ar
mobilųjį telefoną.
Stebėjimo (apsaugos) pultas ryšio linija gauna signalą apie įsilaužimą. Į jį gali būti
perduodama informacija ir iš vaizdo stebėjimo sistemos. Spausdintuvas fiksuoja pažeidimų
bei elektroninės signalizacijos sistemos įjungimų/išjungimų istoriją. Galima sužinoti kas, kada
ir kur įjungė ar išjungė signalizaciją. Naujausiose ESS tai atlieka kompiuterio atminties
įrenginiai.
Nedidelė grupė įtaisų yra skirta ESS valdymui bei programavimui. Raktu įjungiama
bei išjungiama signalizacija. Valdymo pulteliu (2.14 pav.) vartotojas gali ne tik
įjungti/išjungti signalizaciją bet ir keisti sistemos parametrus bei programuoti sistemą.
Nuotolinio valdymo pultelis (2.13 pav.) įjungia ir išjungia sistemą nuotoliniu būdu.
2.13 pav. Nuotolinio valdymo
pultelis ir raktai
2.14 pav. Valdymo pulteliai
2.15 pav. Zumeriai (Buzzer)
Zumeriai įtaisomi valdymo pulteliuose ir signalizacijos valdikliuose. Jie formuoja
informacinius signalus, kurie informuoja apie atitinkamo įtaiso darbą, pvz.: pultelio klavišo
paspaudimą.
2.16 pav. Belaidžio ryšio modulis
Belaidžio ryšio modulis valdomas signalizacijos valdiklio signalu ir perduoda signalą
stebėjimo pultui. Jis dažniausiai dubliuoja laidinę ryšio liniją.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
18
3. JUTIKLIAI
Tai komponentai, kurie „stebi“saugomą zoną ir pažeidimo atveju suformuoja pavojaus
signalą. Jutiklis fiksuoja fizinių aplinkos parametrų pakitimus ir, jiems viršijus nustatytas
ribas, suformuoja pavojaus signalą. Priklausomai nuo to, kokiam poveikiui jautrūs jutikliai,
jie skirstomi į judesio, stiklo dūžio, magnetinius, mikrobanginius, ultragarsinius, slėgio
pokyčio ir kitus jutiklius.
Jei jutiklis yra jautrus dviejų tipų poveikiui (pvz.: infraraudoniesiems spinduliams ir
mikrobangoms) jis vadinamas dvigubos technologijos jutikliu. Jutikliai kombinuojami
tarpusavyje taip, kad vienos rūšies jutiklio trūkstamos savybės būtų kompensuojamos kito
jutiklio savybėmis. Todėl tokie jutikliai yra universalesni ir sumažina klaidingo signalo
tikimybę. Toks jutiklis suformuoja pavojaus signalą tik tada, kai suveikia abu jame esantys
jutikliai. Dažniausiai kombinuojami PIR judesio jutikliai su mikrobanginiais, akustiniai su
slėgio pokyčio jutikliais.
Jei viename korpuse yra sumontuoti du jutikliai (pvz.: judesio ir stiklo dūžio) ir jie
veikia savarankiškai, tai tokie jutikliai vadinami dvigubais. Dažniausiai sujungiami PIR
judesio jutiklis su stiklo dūžio jutikliu arba stiklo dūžio jutiklis su magnetiniu kontaktu.
3.1. Judesio jutikliai
Judesio jutikliai- tai signalizacijos sistemos komponentai, reaguojantys į pažeidėjo
judesį saugomoje patalpoje ir informuojantys signalizacijos valdiklį apie savo būseną. Patalpų
apsaugai dažniausiai naudojami infraraudonųjų spindulių (piroelektriniai) ir mikrobanginiai,
rečiau – ultragarsiniai jutikliai.
Iš visos judesio jutiklių įvairovės populiariausi yra infraraudonųjų spindulių (IR)
piroelektriniai (PIR) judesio jutikliai. Jie literatūroje vadinami PIR detektoriais. Jų paplitimą
sąlygoja palyginti nedidelės jų kainos ir plačios pritaikymo galimybės.
3.1.1. PIR judesio jutiklių veikimo principas
PIR judesio jutiklio paskirtis – fiksuoti greitus IR spinduliavimo lygio pokyčius ir
formuoti juos atitinkantį elektrinį signalą. Jutiklyje gali būti atliktas šio signalo palyginimas
su standartiniu pažeidėjo signalu ir taip išvengiama klaidos bei padidinamas sistemos
patikimumas. Nežiūrint PIR konstrukcijų ir charakteristikų įvairovės, visi jie turi šias
pagrindines dalis:
♦ optiką (linzę), kuri formuoja PIR-o matymo lauką;
♦ jautrųjį elementą, generuojantį elektros signalą, kintant IR spinduliams;
♦ signalo apdorojimo mazgą, formuojantį jutiklio „intelekto“ lygį;
♦ išėjimo relę su indikacija.
Jautrus elementas
Stiprintuvas
Signalo
apdorojimo
mazgas
Relė
+ LED
Linzė
3.1 pav. PIR detektoriaus veikimo principas
Šiluminės bangos (infraraudonieji spinduliai) patenka į linzę (3.1 pav.). Iš tam tikro
ploto (zonos) ateinančius spindulius linzė sufokusuoja viename jautraus elemento (kristalo)
taške. Taškas įkaista ir kristale gaunamas įtampos impulsas. Jis sustiprinamas ir patenka į
signalo apdorojimo mazgą. Jame pirmiausia yra nufiltruojamas 50 Hz ir 100 Hz signalas, kurį
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
19
skleidžia elektros apšvietimo įtaisai. Po to signalas apdorojamas pagal specialų algoritmą ir
patenka į relę. Relės kontaktas persijungia. Tai ir yra pavojaus signalas, į kurį sureaguoja
signalizacijos valdiklis.Tuo pat metu pradeda šviesti spinduolis (LED).
PIR judesio jutiklio „akis“ yra šilumos (infraraudonųjų spindulių) pokyčiams jautrus
piroelektrinis elementas. Jis keičia šilumos pokytį į įtampos impulsą.
3.2 pav.Piroelektrinis elementas
Piroelektrinio elemento (3.2 pav.) pagrindas yra piroelektriko kristalas, kurio
paviršiuje yra du elektrodai. Infraraudonieji (IR) spinduliai fokusuojami kristalo paviršiuje
viename taške. IR spindulių energiją sugeria piroelektrikas ir ji virsta šiluma. Kristalo
paviršius toje vietoje įkaista. Temperatūros pokytis sukelia elektrinį signalą. Elektroduose
atsiranda įtampa, kuri po kurio laiko pradingsta. Šildant kitą kristalo tašką, vėl atsiranda
įtampa. Todėl keičiant šildomo taško vietą gaunami impulsai. Piroelektrikais gali būti
segnetoelektrikai (ličio tantalatas, stroncio – bario – niobatas) , keramika (švino cirkonatas ir
titanato keramika) ir polimerinės medžiagos (polivinilfluoridas ir polinimibidenfluoridas).
3.3 pav. Piroelektrinio jutiklio konstrukcija
Piroelektrinio jutiklio konstrukcija pavaizduota 3.3 pav. Korpuse yra langelis, pro kurį
patenka IR spinduliai. Spindulių fokusavimui reikalinga optika. Ant pagrindo sumontuotas
kristalas bei elektroninio stiprintuvo lustas.
3.1.2. Detekcijos zonos
PIR judesio jutikliai nespinduliuoja energijos. Jie yra tik IR spindulių imtuvai. Be
optinių sistemų, fokusuojančių IR spindulius, šie jutikliai turėtų tik vieną labai plačią ir
nejautrią zoną, todėl galėtų detektuoti tik labai didelius objektus.
PIR judesio jutiklio detekcijos zonų matmenis ir jautrumą formuoja plastiko lęšiai
vadinami Fresnelio lęšiais (3.4 pav.) arba veidrodžių segmentai. Detekcijos zonos – tai
optinių langų suformuojamos zonos. Jos turi prizmės formą (3.5 pav.)., Iš zonų ateinanti IR
energija fokusuojama ir nukreipiama į PIR judesio jutiklio jautrų elementą. Optiniai langai ne
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
20
tik gaudo energiją iš reikiamų zonų, jie blokuoja IR spindulius iš nepavojingų zonų. Tokiu
būdu saugomoje aplinkoje sudaroma“spąstų” sistema.
3.4 pav. Fresnelio linzė
Zonų matmenys suformuojami tais pačiais optiniais principais kaip foto ar video
kameroje. Zonos aukštis, plotis ir forma priklauso nuo piroelektrinio elemento formos ir
matmenų, nuo lęšio ar veidrodžio fokuso ilgio ir nuo atstumo. Ilgo fokuso lęšiai formuoja
siauras zonas, trumpo – plačias. Dažniausiai zonų matmenys suderinami su laukiamo
pažeidėjo matmenimis: pvz.: žmogaus dydžio zonos bus jautrios žmogui ar didesniam
objektui, o nejautrios - mažiems objektams (pelėms, katėms, karštiems oro sūkuriams).
a)
b)
c)
3.5 pav. Detekcijos zonos
Piroelektriniai elementai yra mažiau jautrūs greit judantiems objektams, kurie yra arti
jutiklio. Arti jutiklio detekcijos zonos matmenys yra maži. Greit kertant zoną, sugeriama per
mažai IR energijos, todėl formuojamas silpnas elektrinis signalas.
Taip pat piroelektriniai elementai mažai jautrūs lėtai judantiems objektams toli nuo
jutiklio. Tada zona labai išplatėjusi. Žmogus joje užima mažą plotą ir mažai pakeičia
temperatūrą.
PIR judesio jutiklis paprastai suskirsto patalpą juostomis, kurias kirsdamas šiltas
kūnas sukelia šilumos, o tuo pačiu ir įtampos pokyčius piroelektriniame jutiklio elemente.
Deja, tokius pačius pokyčius sukelia ir visai nekalti procesai (pvz. besikeičianti kambario
temperatūra, skersvėjai, ventiliacija). Norint sumažinti melagingų signalų skaičių, stengiamasi
riboti piroelektrinio elemento jautrumą, t.y. nustatyti signalų ribas. Jutiklis suveikia, kai
šilumos srauto pokytis būna didesnis nei ribinis ∆I>∆Ir. Šiluminio srauto pokytį galima
apibūdinti taip:
∆ I~∆T × V × sinα; kur ∆T – įsibrovėlio ir aplinkos temperatūrų skirtumas, V –
įsibrovėlio judėjimo greitis, α - jo judėjimo kampas jutiklio atžvilgiu.
Pasirinkus pakankamai mažą judėjimo greitį ir atitinkamą judėjimo trajektoriją
(α→0), galima nebaudžiamam vaikštinėti po jutiklio saugomą teritoriją. Pažeidėjo uždavinį
labai palengvina ir neišjungti jutiklio suveikimo indikatoriai. Dieną, vaikščiojant po prekybos
salę, galima pasitreniruoti, parinkti minimalų judėjimo greitį V ir judėjimo trajektoriją α, o
naktį nebaudžiamam vaikštinėti ir grobti prekes. Tai galioja patiems paprasčiausiems ir
pigiausiems PIR judesio jutikliams.
Šiuolaikiniai PIR judesio jutikliai yra kruopščiai suderinti specifinei
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
21
elektromagnetinės spinduliuotės spektrinei sričiai (λ = 6.5 ÷ 18 µm) – tolimojo diapazono
infraraudoniesiems spinduliams. Žmogaus kūno skleidžiamo šiluminio spinduliavimo
maksimumas yra kaip tik šioje spektro dalyje, o beveik visos kitos medžiagos, vartojamos
pastatų statybai ir įrengimui, šioje elektromagnetinių bangų srityje yra nepermatomos, t.y.
sugeriančios šiuos spindulius. Tai reiškia, kad PIR jutiklio kontroliuojama zona, kurią
formuoja optinė sistema, bus apribota toje erdvėje esančių sienų.
Fresnelio lęšių linzės suskirsto saugomą erdvę į zonas, kurios sudaro nematomų
spindulių užuolaidas. Tas pat PIR judesio jutiklis gali sudaryti skirtingos konfigūracijos
užuolaidas. Tam pakanka pakeisti jo linzę. Dažnai kelių rūšių linzės įeina į jutiklio
komplektaciją. Objektuose dažniausiai naudojamos vertikalios ir horizontalios užuolaidos. 3.6
pav. parodyta vertikali užuolaida (vertical curtain). Ji naudojama, kai reikia atskirti vieną
saugomos patalpos dalį nuo kitos. Žmogus gali judėti patalpos dalyje, tačiau negali pereiti į
kitą pusę, nesukėlęs pavojaus signalo. Maksimalus veikimo nuotolis apie 15-18 m. Tokia
užuolaida gali būti sukuriama prieš patalpos langus ar duris.
a)
b)
3.6 pav. Vertikali užuolaida: a)patalpos viduryje, b) palei langus
3.7 pav. parodyta horizontali užuolaida (horizontal curtain) naudojama, kai patalpoje
juda gyvūnai. Jie neiššaukia pavojaus signalo. Maksimalus veikimo nuotolis 12-15m.
3.7 pav. Horizontali užuolaida
3.8 pav. parodyta maksimalaus nuotolio (corridor – long range) užuolaida. Ji gali būti
naudojama ilgame koridoriuje. Maksimalus veikimo nuotolis apie 30m. Tokia užuolaida gali
kontroliuoti įėjimo į teritoriją taką, vartelius ir pan.
3.8 pav. Maksimalaus nuotolio užuolaida
Gali būti naudojamas tūrinis (volumetric) PIR judesio jutiklis. Jo zonų išdėstymas
parodytas 3.9 pav. Dažniausiai naudojami jutikliai, kurių zonos užima sektorių. Sektoriaus
kampas būna apie 90 ÷ 110 laipsnių. Tačiau yra jutiklių, kurių zonos išdėstytos žiedu (3.9
pav. b). Toks jutiklis kontroliuoja visą patalpos erdvę (360 laipsnių). Maksimalus veikimo
nuotolis 11 – 12 m.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
22
a)
b)
3.9 pav. Erdvinių jutiklių zonos: a)sektorinio, b) žiedinio
Daugumas tūrinių jutiklių patalpos erdvę dažniausiai dalija į tris dalis. Tai parodyta
3.10 pav., a ir 3.10 pav.,e. Pirmos dalies veikimo nuotolis 2,5 – 3m, jos kampas apie 35
laipsnius. Antra dalis siekia 8 – 9m. Trečia dalis siekia 11 – 12m. Darbo zona apima truputi
didesnį nei 90 laipsnių kampą.
a)
b)
c)
d)
e)
3.10 pav. Erdvinio PIR jutiklio darbo zonos diagramos: a) standartinė, b) horizontali, c) koridorinė, d)
maksimalaus kampo
Darbo zonos diagramos yra vienas iš pagrindinių jutiklio parametrų.
3.1.3. Signalų apdorojimo mazgas
Nuo jo priklauso jutiklio vykdomos funkcijos, parametrai, patikimumas. Tai
sudėtingas elektronikos įtaisas, kuriame naudojami loginiai ir skaitmeniniai lustai bei
mikroprocesoriai.
Piroelektriniam elementui suformavus signalą, pirmiausia yra nufiltruojamos 50 Hz ir
100 Hz signalo dedamosios, kurias iššaukia elektros apšvietimo įtaisai. Po to signalai yra
sustiprinami 2000 – 4000 kartų. Stiprintuvo mazgas gali turėti stiprinimo reguliatorių.
Keičiant stiprinimą reguliuojamas jautris.
Iš sustiprinto signalo suformuojami stačiakampės formos impulsai. Svarbu parinkti
tinkamą slenksčio dydį. Aukštas slenkstis mažina jautrį, o žemas – didina klaidingo aliarmo
pavojų. Gautas impulsinis signalas apdorojamas pagal atitinkamą algoritmą. Yra taikomas
paprastas skaitmeninis judesio detektavimas (Digital Motion Detection) arba dviejų priešingų
elementų technologijos skaitmeninis judesio detektavimas (Digital Dual Opposed Detection).
Vienas iš svarbiausių uždavinių –sumažinti trikdžių poveikį, tuo pačiu sumažėja klaidingų
suveikimų tikimybė. Taip pat signalai gali būti analizuojami per nustatytą laiko tarpą. Pvz.:jei
antras impulsas ateina po (ar anksčiau) nustatyto laiko intervalo, tai į jį nereaguojama.
Pagal jautriojo elemento technologiją PIR judesio jutikliai yra trijų tipų:
♦ su viengubu jautriu elementu;
♦ su dvigubu (Dual Technology Element);
♦ su keturgubu (True Quad Element Technology).
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
23
Paprasčiausiame PIR judesio jutiklyje panaudojamas viengubas jautrusis elementas (
3.5 pav.). Kertant kiekvieną zoną, formuojamas teigiamas impulsas. Po kelių impulsų
(dažniausiai 1 ÷3), signalo apdorojimo mazgas įjungia relę. Jei impulsus iššauktų kažkoks
trikdis (pvz.: elektromagnetinis laukas), jutiklis taip pat sureaguotų ir suformuotų klaidingą
signalą.
a)
b)
c)
3.11 pav. Jautraus elemento technologija: a)dviguba, b, c) keturguba
Tokio tipo jutikliai mažiausiai atsparūs trikdžiams. PIR jutiklyje su dvigubu jautriu elementu
3.11 pav., c. yra du jautrieji elementai. Vienas iš jų formuoja teigiamą zoną, kitas – neigiamą.
Kertant zonas atitinkamai formuojami teigiamas ir neigiamas impulsai (3.12 pav.). Čia
naudojamas paprastas skaitmeninis judesio detektavimas (Digital Motion Detection).
3.12 pav. Signalo diagrama
Signalo apdorojimo mazgas, gavęs teigiamą ir po to neigiamą impulsus formuoja relės
įjungimo signalą. Jei dėl elektromagnetinio trikdžio susiformuotų eilė teigiamų ar neigiamų
impulsų, jutiklis nesureaguotų. Todėl tokie jutikliai atsparesni trikdžiams.
3.13 pav. PIR judesio jutiklio su keturgubu jautriu elementu (2.26 pav. c variantas)signalų diagramos
PIR judesio jutikliuose su keturgubu jautriu elementu yra keturi piroelektriniai
elementai. Praktiškai tai du dvigubos technologijos elementai (A jutiklis ir B jutiklis). Šios
technologijos jutiklio veikimo principas vaizdžiai paaiškintas 3.13 pav. pateiktame grafike.
Čia panaudotas dviejų priešingų elementų technologijos skaitmeninis judesio detektavimas
(Digital Dual Opposed Detection). Teigiamos ir neigiamos zonos gali būti išdėstytos dviem
būdais 3.11 pav., b ir c. Pastaruoju atveju, judant pažeidėjui, vienu metu formuojami du
skirtingų fazių signalai. Tada signalo apdorojimo mazgas suformuoja relės įjungimo signalą.
Jei juda mažas gyvūnas (graužikas), nėra A jutiklio signalo ir relė nesuveikia. Jei jutiklį
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
24
suveikia elektromagnetinis trikdis (radijo bangos), gaunami du sinfaziniai signalai ir relė
nesuveikia. Todėl tokie jutikliai labiau atsparesni trikdžiams.
Kai piroelektriniai elementai išdėstomi kitaip, bus kitas darbo algoritmas. Keturgubi
PIR judesio jutikliai gali suveikti pažeidėjui judant ir horizontaliai ir vertikaliai.
Dauguma šiuolaikinių jutiklių turi temperatūrinę kompensaciją, kuri užtikrina stabilesnį įtaiso
veikimą, kai keičiasi aplinkos temperatūra. Temperatūros kitimo ribos yra nustatomos
gamintojo. Jos priklauso nuo sąlygų, kuriose dirbs jutiklis.
PIR judesio jutikliuose dažniausiai nereaguojama į vieną impulsą. Yra naudojami
impulsų skaitikliai. Jei per tam tikrą laiko intervalą į signalo apdorojimo mazgą patenka
nustatytas impulsų skaičius – suveikia jutiklio relė. Impulsų skaičius (jautris) nustatomas
trumpikliais.
3.14 pav. Jautrio keitimo principas
Pirmoje trumpiklio padėtyje (3.14 pav.) jutiklis sureaguos gavęs vieną impulsą, t.y.
pažeidėjui kirtus tik pirmą zoną. Jautris bus didžiausias. Didžiausia ir klaidingo pavojaus
tikimybė. Antroje padėtyje jutiklis sureaguos, kai pažeidėjas kirs pirmą ir antrą zonas. Tačiau
jo greitis turi būti ne mažesnis nei 0,3 m/s ir ne didesnis nei 3,0 m/s. Mažiausias jautris ir
mažiausia klaidingo pavojaus tikimybė bus trečiu atveju.
Šiuolaikiniuose PIR judesio jutikliuose yra naudojamas skaitmeninis signalų
apdorojimas ir daugiafokusinė optika. Viena iš naujovių yra jutikliai, kurie nereaguoja į
naminius gyvūnus (Pet Immunity PIR Detector ). Jie nereaguoja į objektus, kurių aukštis yra
iki 16 colių. Jų signalo apdorojimo algoritmas grindžiamas tuo, kad žmogus vienu metu
uždengia 3 detekcijos zonas, o gyvūnai 1 – 2 (3.15 pav.).
3.15 pav. Gyvūnų ignoravimo principo schema
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
25
3.1.4. PIR judesio jutiklių konstrukcija
3.16 pav.Judesio jutiklio konstrukcija
Pagrindinis jutiklio mazgas – piroelektrinis elementas ir signalo apdorojimo mazgas.
Pastarąjį sudaro vienas ar keli lustai. Signalo apdorojimo mazgo išėjime yra elektromagnetinė
relė. Indikacinis spinduolis šviečia, kai jutiklis suveikia. Spinduolį galima atjungti spinduolio
jungikliu (trumpikliu). Impulsų skaitiklio jungiklis keičia jutiklio jautrį. Reguliavimo varžtas
keičia piroelektrinio elemento padėtį ir perstumia darbo zonos ribas. Kiekvienas jutiklis turi
antisabotažinį kontaktą, kuris atsijungia, kai atidaromas jutiklio korpusas.
Paprasčiausia jutiklio jungtis turi 6 išvadus (3.16 pav.). A,B – relės uždaras kontaktas
(NC), EF – antisabotažinio kontakto išvadai. Dažnai jungtyje būna ir atviro relės kontakto
(NO) išvadas.
a)
b)
3.17 pav. Dangtelio konstrukcija: a) komponentai, b)linzės išėmimas
Detekcijos zonas formuoja Fresnelio linzė(3.4 pav.). Jos konstrukcija parodyta 3.17
pav. Linzė lengvai keičiama. Dažnai jutiklio komplekte būna 3- jų tipų užuolaidų linzės.
Pagrindinė yra tūrinės užuolaidos linzė. Papildomos - vertikalios ir horizontalios užuolaidų
linzės.
3.18 pav.Judesio jutiklių pavyzdžiai
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
26
3.2. Magnetiniai kontaktai
Magnetinis kontaktas – tai herkonas ir pastovus magnetas. Signalizacijos sistemose
naudojami magnetiniai kontaktai būna paviršiniai ir įleidžiami. 3.19 pav. pavaizduota kaip jie
atrodo.
a)
b)
c)
d)
3.19 pav. Magnetiniai kontaktai: a,b) įleidžiami (AlephPS1641W), c,d) paviršiniai (Aleph PS1541W)
Herkoną sudaro (3.20 pav., a): stiklinis korpusas su dviem feromagnetinėm
spyruoklėm, kurių galai (kontaktai) paauksuoti. Kai magnetas toli (3 – 4cm), kontaktas
atsijungęs. Priartinus magnetą, kontaktas susijungia.
Magnetiniai kontaktai tvirtinami prie langų ir durų (2.34 pav.,b). Čia 1 – kontaktas, 2magnetas. Kai durys uždarytos, kontaktas sujungtas. Atidarius duris, magnetas nutolsta ir
kontaktas atsijungia.
a)
b)
3.20 pav. Magnetinis kontaktas: a) konstrukcija, b)tvirtinimo vieta
Paviršiniai magnetiniai kontaktai gali turėti antisabotažinį kontaktą. Jis įtaisomas toje dalyje,
kur yra herkonas.
Pagrindiniai jutiklio parametrai: kontakto tipas (NC, NO), maksimalus darbo atstumas,
maksimali perjungiama srovė (0,1 - 0,2 A), maksimali perjungiama įtampa (150 – 250 V).
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
27
3.3. Mikrobangų jutikliai
Mikrobanginiai jutikliai naudojami perimetro ir patalpų apsaugai, greičio ir tūrio
pripildymo kontrolei ir pan. Jų yra du tipai: atspindžio ir barjeriniai. Atspindžio judesio
jutiklių veikimas grindžiamas Doplerio efektu – jei objektas juda artyn, tai nuo jo
atsispindėjusios radijo bangos dažnis didėja.
3.21 pav. Doplerio efektas (λ1 < λ)
Atsispindėjusios bangos ilgis λ1 (3.21 pav.) yra mažesnis už siunčiamos bangos ilgį λ . 3.22
pav. parodyta mikrobangų vieta radijo bangų skalėje. Signalizacijos įtaisuose naudojamos 9 10GHz dažnio bangos.
3.22 pav. Radijo bangų skalė
Atspindžio mikrobanginį jutiklį sudaro siųstuvas ir imtuvas viename korpuse.
Siųstuvas generuoja mikrobangų impulsus. Pauzėje tarp impulsų imtuvas priima
atsispindėjusias bangas ir analizuoja jų dažnį. Jei objektas juda, pasikeičia dažnis ir
formuojamas pavojaus signalas.
a)
b)
3.23 pav. Mikrobangų jutiklis:a) jutiklio pavyzdys, b)diagrama, c) apsaugos schema
3.23 pav., c paveikslėlyje parodyta apsaugos schema su dviem jutikliais. Jie formuoja
pavojaus signalą, jei pažeidėjas įeina į mikrobangų zoną.
Kita atspindžio mikrobanginių jutiklių rūšis – tūriniai jutikliai. Jų siųstuvas siunčia
mikrobangas. Jos atsispindi nuo patalpos sienų bei baldų ir imtuvas priima tam tikro stiprio
mikrobangas. Jei į patalpą patenka žmogus, jis susilpnina mikrobangų energiją ir į imtuvą
patenka silpnesnis signalas. Jutiklis generuoja pavojaus signalą.
Barjeriniai mikrobanginiai jutikliai naudojami perimetro apsaugai. Juose siųstuvas yra
vienoje vietoje, o imtuvas kitoje. Siųstuvas generuoja mikrobangas, o imtuvas jas priima.
Taikant „siųstuvo – imtuvo“ principą, yra spinduliuojamos mikrobangos ir matuojamas
mikrobangų laukas. Objektui įėjus į saugomą zoną, susilpnėja mikrobangų laukas ir
formuojamas pavojaus signalas. Perimetro apsaugos modelis parodytas 3.24 pav., a
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
28
paveikslėlyje. Kiekviename saugomos zonos kampe yra siųstuvo/imtuvo komplektas. Vienos
sistemos poros saugoma sritis yra ištempto elipsoido (pailgas "cepelinas") formos. Jo
diametras zonos viduryje (storiausioje vietoje) priklauso nuo antenos dydžio, jos parametrų ir
spinduliavimo dažnio. Jautrumo zonos tūriškumas yra didelis sistemos privalumas lyginant,
pavyzdžiui, su infraraudonųjų spindulių sistemomis, kadangi tokią sistemą sunkiau pažeisti ar
prasibrauti nepastebėtam.
a)
b)
3.24 pav. Perimetro apsaugos schema: a) komponentų išdėstymas, b) siųstuvo – imtuvo komplektas
Radijo banginiam įrenginiui praktiškai neturi įtakos lietaus, rūko, vėjo, šviesos bei triukšmo
poveikis, tačiau tarp siųstuvo ir imtuvo būtinas tiesioginis matomumas, neužstatyta,
neužsodinta krūmais ar medžiais erdvė. Sistema nustoja veikti susiformavus sniego pusnims,
užstojančioms spindulį. Mikrobanginė sistema gan jautri. Ji gali fiksuoti žmogaus rankos
judesį net už 30 m.
a)
b)
3.25 pav. Dvigubos technologijos pirometriniai jutikliai: a)jutiklio schema, b)DUET jutiklis:
1) režimų jungiklis, 2) valdiklis, 3) reguliavimo varžtas, 4) zumerio trumpiklis, 5) relė, 6) mikrobangų antena,
7) palinkimo skalė, 8) mikrobanginio jutiklio jautrio reguliatorius, 9) testavimo mygtukas, 10) piroelektrinio
jutiklio jautrio jungiklis, 11) piroelektrinis elementas.
Atspindžio mikrobanginiai jutikliai įtaisomi ir į pirometrinius judesio jutiklius. Tokie
jutikliai vadinami dvigubos technologijos jutikliais. Jų konstrukcija parodyta 2.38 pav. DUET
dvigubos technologijos jutiklis (3.25 pav., b ) turi 3 indikacinius spinduolius. Žalias
spinduolis šviečia, kai suveikia piroelektrinis judesio jutiklis. Geltonas šviečia , kai suveikia
mikrobanginis jutiklis. Raudonas šviečia, kai suveikia abu jutikliai ir suformuojamas pavojaus
signalas. Plačiau – http://www.smarthome.com/7493.html.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
29
3.4. Akustiniai (stiklo dūžio) jutikliai
Akustiniai jutikliai naudojami langų apsaugai. Jie vadinami stiklo dūžio jutikliais
(glassbreak sensor). Paprasčiausias jutiklis turi elektretinį mikrofoną, stiprintuvą ir signalo
apdorojimo lustą. Jutiklis analizuoja aplinkos garsą (stiprį, dinaminius pokyčius, dažnius ir
pan.) ir formuoja pavojaus signalą. Tokio tipo jutikliai yra: DG-50(DSC), FG1625
(Honeywell).
3.26 pav. Stiklo dūžio jutiklio DG-50 sandara, vaizdas ir darbo zona
Kintant stiprintuvo stiprinimo koeficientui keičiasi jautris. Darbo zonos grafike (3.26
pav.) matyti, kad jutiklis signalą priima ir iš šono, todėl galima jį montuoti ne tik prieš langus,
bet ir šalia jų. Pvz., jutiklio Break Glass 2000 darbo zonos forma – 8m sfera. Todėl jis gali
būti montuojamas bet kurioje vietoje.
Kai jutiklio jautris maksimalus, suveikimo nuotolis yra 9 m, kai minimalus – 3 m.
Toks jutiklis turi vieną indikatorių, kuris šviečia, kai formuojamas pavojaus signalas.
Sudėtingesni jutikliai (FG730 Honeywell, BG 2000 Pyronix) naudoja dviejų kanalų
technologiją. Jų sandaros schema pavaizduota 3.27 pav.
3.27 pav. Stiklo dūžio jutiklio sandaros schema
Dūžtant stiklui atsiranda dvi garso bangos: žemo dažnio, kurią sukelia pradinis stiklo
plokštumos pasislinkimas, ir aukšto dažnio, kurią sukelia skylantis stiklas. Šios abi bangos
turi patekti į loginę schemą per tam tikrą laiko intervalą. Kai šiame laiko intervale yra abu
signalai, loginės schemos išėjime gaunamas signalas, nuo kurio suveikia elektroninė relė.
Toks jutiklis dažniausiai turi tris indikatorius (3.28 pav.) Žalias indikatorius šviečia,
kai yra žemo dažnio signalas, geltonas – aukšto dažnio. Raudonas šviečia, kai yra abu signalai
ir formuojamas pavojaus signalas.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
30
3.28 pav. Jutiklio Break Glass 2000 vaizdas ir elektronikos plokštė
Stiklo dūžio jutikliai gali būti dvigubos technologijos. Tokie jutikliai (pvz.: GBS210“VIVO“) analizuoja ne tik garsinį signalą, bet ir slėgio pokytį Šis jutiklis turi du jautrius
elementus. Vienas iš jų –mikrofonas, o kitas – slėgio pokyčio detektorius. Pavojaus signalas
suformuojamas tik tada, kai yra signalas iš abiejų jautrių elementų.
Dar yra dvigubi stiklo dūžio jutikliai. Tokių jutiklių korpuse sumontuoti dviejų tipų
jutikliai. Dažniausiai būna stiklo dūžio ir PIR judesio jutikliai (pvz.: JS-25 Combo,
Bravo5GB). Judesio jutiklis kontroliuoja patalpos tūrį, o stiklo dūžio –perimetrą.
Tame pačiame jutiklio (FG-1608 Honeywell) korpuse taip pat gali būti stiklo dūžio
jutiklis ir magnetinis kontaktas. Magnetinis kontaktas kontroliuoja duris, o stiklo dūžio
jutiklis – langus.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
31
3.5.Vibraciniai ir smūgio jutikliai
Šie jutikliai tvirtinami prie saugomo objekto, pvz.:seifo, sienos ir pan. Gręžiant ar
daužant objektą formuojamas signalas. Smūgio jutiklis formuoja signalą dėl staigaus smūgio.
Jis neturi reaguoti į judesius ir virpesius. Virpesių jutiklis reaguoja į visus aukščiau minėtus
dirgiklius. Jų abiejų konstrukcija yra panaši. Ji skiriasi tik spyruoklės standumu bei judančių
dalių mase. Smūgio jutiklio su indukciniu jutikliu konstrukcija parodyta 3.29 pav. Jo
pagrindas – ritė ir pastovus magnetas, kuris pritvirtintas prie plokščios spyruoklės.
3.29 pav. Vibracinio jutiklio konstrukcija
Staigiai pajudinus konstrukciją, magnetas vibruoja, keičiasi magnetinio lauko, kuris
kerta ritės apviją, dydis ir ritėje indukuojama kintama evj. Ritė prijungiama prie stiprintuvo
(3.30 pav.).
3.30 pav. Vibracinio jutiklio elektros principinė schema su operaciniu stiprintuvu
Ritėje L1 indukuojamą evj. sustiprina operacinis stiprintuvas, veikiantis kaip komparatorius.
Jo išėjimo signalai valdo tranzistorinį stiprintuvą VT1. Jo kolektoriuje gaunamas išėjimo
signalas. Spinduolis rodo jutiklio būseną. Jutiklį galima išjungti tranzistorių VT2 uždarius
signalu, gaunamu iš nuotolinio valdymo įtaiso. Jutiklio jautrumas keičiamas potenciometru
R2.
3.31 pav. Vibracinio jutiklio elektros principinė schema su komparatoriumi
3.31 pav. parodytoje schemoje ritėje L indukuotą evj stiprina tranzistorinis stiprintuvas
VT1, VT2 ir perduoda į komparatorių D1. Kai magnetas vibruoja, komparatoriaus išėjime (7
išvadas) gaunamas žemo lygio signalas ir spinduolis HL1 pradeda šviesti.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
32
3.32 pav. Vibracinio jutiklio su rite plokštė
3.33 pav., a paveikslėlyje parodytoje smūgio jutiklio schemoje panaudotas pjezoelektrinis
jutiklis BQ1. Ši elektros principinė schema niekuo nesiskiria nuo 3.30 pav. schemos. Tik
panaudotas kitas jutiklis. Veikimas taip pat analogiškas.
a)
b)
3.33 pav. Smūgio jutiklio su pjezoelektriniu jutikliu elektros principinės schemos
3.33 pav., b paveikslėlyje pjezoelektrinis jutiklis įjungtas į tranzistorinio stiprintuvo schemą.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
33
4. SIGNALINIAI ĮTAISAI
Signaliniai įtaisai formuoja garso ir šviesos signalus įvykus įsilaužimui į saugomą
zoną. Taip pat jie formuoja informacinius signalus naudojantis valdymo pulteliu. Signaliniai
įtaisai, kurie formuoja garso signalą, yra trijų tipų:
♦
zumeriai (buzzer);
♦
vidinės sirenos;
♦
lauko sirenos.
Zumeris – tai pjezoelektrinis garsiakalbis (piezo sounder), įjungtas į elektronikos
schemą. Prijungus prie jo maitinimo įtampą, jis skleidžia pastovaus dažnio garsinį signalą.
Elektronikos schema ir pjezoelektrinis garsiakalbis dažnai būna tame pat korpuse. Zumeriai
įmontuojami į signalizacijos valdiklį, valdymo pultelį ar atskirą jutiklį, dažniausiai – į gaisrinį
jutiklį. Zumerio pagrindinė paskirtis – atkreipti vartotojo dėmesį.
4.1 pav. Zumerių pavyzdžiai
4.2 pav. Zumerio elektros principinė schema
4.2 pav. parodytoje schemoje prijungus maitinimo įtampą, lustas ZSD100 (lustas 555)
generuoja garsinio dažnio impulsus, kuriuos stiprina tranzistorinis stiprintuvas. Kintant
įtampai pjezoelementas generuoja garsinį signalą.
Vidinė sirena (4.3 pav.) įtaisoma patalpose ir suveikus signalizacijai generuoja garsinį
pavojaus signalą. Jos generuojamas signalas žymiai galingesnis nei zumerio signalas.
4.3 pav. Vidinės sirenos
Pagal garso pobūdį galima sirenas skirstyti į dvi grupes. Vienos iš jų nuolat skleidžia
garsą, o kitų skleidžiamas garsas yra su pauzėmis. Antras variantas yra ekonomiškesnis bei
geriau atkreipia dėmesį. Tokia sirena turi du generatorius. Vienas iš jų generuoja žemo dažnio
signalą (apie 0,5 Hz), kuris periodiškai įjungia ir išjungia garsinio dažnio generatorių (apie
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
34
8kHz). Šio generatoriaus signalas patenka į galios stiprintuvą, o iš jo – į garsiakalbį. Sirenos
elektros principinė schema parodyta 4.4 pav.
4.4 pav. Sirenos elektros principinė schema
Sirenoje panaudoti du NE555 lustai. DA1 generuoja žemo dažnio signalą, o DA2 – aukšto.
Pulsuojantis signalas patenka į tranzistorinį stiprintuvą, kurio išėjime įjungtas garsiakalbis.
4.5 pav. parodyta šios sirenos plokštė.
4.5 pav. Sirenos plokštė
Daugelyje sirenų yra panaudoti garso sintezatorių lustai (pvz.: HT2884, UM3561).
Juose yra įrašyti įvairūs garso signalai bei melodijos. Tokios sirenos schema parodyta 4.6 pav.
(http://www. zen22142.zen.co.uk/ Circuits/ Music/sound_effects2.htm).
4.6 pav. Sirena su garso sintezatoriumi
Nuspaudus mygtuką, 3 išėjime generuojamas garso signalas, kuris sustiprinamas
tranzistoriniame stiprintuve ir patenka į garsiakalbį.
Siekiant padidinti signalo galią naudojami tiltelio schemos stiprintuvai. Nors jie labai
iškraipo signalą, tačiau sirenai tai neturi didelės reikšmės. 4.7 pav. parodytoje schemoje lustas
generuoja pastovaus dažnio impulsinį signalą. Garsiakalbis įjungtas į tiltelio schemos
įstrižainę. Tranzistoriai atidaromi poromis ir garsiakalbiu teka kintama srovė.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
35
4.7 pav. Sirena su tiltelio schemos stiprintuvu
Sirenos su garso sintezatoriumi ir tiltelio stiprintuvu elektronikos plokštė parodyta 4.8
pav.
4.8 pav. Sirenos su garso sintezatoriumi plokštė
Lauko sirena generuoja garsinį ir šviesos signalą įvykus saugomos zonos pažeidimui.
Lauko sirena yra galingesnė už vidinę sireną. Ji gali būti autonominė arba sublokuota su
blykste. Lauko sirena turi vieną ar du vidinius akumuliatorius ir gali veikti ją atjungus nuo
signalizacijos sistemos arba pradingus elektros tinklo įtampai.
a)
b)
c)
d)
4.9 pav. Lauko sirenų su blykstėmis pavyzdžiai: a) BL-800, b) Pyronix BELLE, c) SAEL-2000, d) BM-7000
Lauko sirenos sandaros schema parodyta 4.10 pav. Sirena sujungta jungtimi su
signalizacijos valdikliu.
4.10 pav. Lauko sirenos sandaros schema
Sirenos valdiklis analizuoja signalus, gautus iš signalizacijos valdiklio ir
antisabotažinio kontakto ir formuoja garsinio signalizatoriaus, blykstės ir indikacijos valdymo
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
36
signalus. Sirena maitinimo įtampą gauna iš signalizacijos valdiklio. Jei dingsta maitinimo
įtampa, sirena maitinama iš vidinio akumuliatoriaus ir įjungiama blykstė bei garsinis
signalizatorius. Tas pat įvyksta, jei suveikia antisabotažinis kontaktas arba iš signalizacijos
valdiklio gaunamas pavojaus signalas. Indikacijos mazgas rodo sirenos darbo režimą ir
vidinio akumuliatoriaus būklę. Akumuliatoriaus įkrovimo mazgas riboja įkrovimo srovę.
Vidinis akumuliatorius yra atjungiamas, kai jis išsikrauna žemiau 9V, nes žemesnė
įtampa gadina akumuliatorių. Lauko sirenos vidus parodytas 4.11 pav. Garsinį signalą
generuoja pjezoelektrinis garsiakalbis. Į jį signalas patenka iš elektronikos plokštės. Plokštėje
yra įmontuota blykstė - stroboskopas. Jai reikalingą aukštą įtampą formuoja įtampos keitiklis.
Sirena turi nedidelės talpos vidinį šarminį Ni-Cad arba Ni-Mn akumuliatorių (BT1). Galima
įmontuoti ir papildomą galingesnį rūgštinį akumuliatorių (BT2).
Sirena prie signalizacijos valdiklio jungiama per jungtį. Jungties kontaktai turi tokius
užrašus:
♦ BT arba +B - vidinis akumuliatorius ( +);
♦ Hold - maitinimo įtampa iš signalizacijos valdiklio (+);
♦ STB - blykstės įjungimas ( −);
♦ TG arba BA – sirenos įjungimas (−);
♦ RTN arba T – antisabotažinio (tamperinio) jungiklio
kontaktas.
Ruošiant sireną darbui, trumpikliais nustatoma sirenos veikimo trukmė
(15min tipinė reikšmė) bei signalo, kai suveikia antisabotažinis kontaktas,
pobūdis: ar įjungiama sirena, ar tik siunčiamas signalas signalizacijos
valdikliui. Taip pat nustatoma, ar sirenos maitinimas bus iš signalizacijos
valdiklio, ar iš akumuliatoriaus.
4.11 pav. Lauko sirenos vidus
Lauko sireną sudaro:
♦ pjezoelektrinis garsiakalbis (vienas ar du),
♦ akumuliatoriai (vienas ar du),
♦ elektronikos plokštė,
♦ blykstė,
♦ jungtis,
♦ indikacija,
♦ antisabotažinis kontaktas.
Pagrindiniai sirenos parametrai: maitinimo įtampa (10 - 15V), srovė budėjimo ir
aliarmo režime (iki 60 mA ir iki 500 mA atitinkamai), signalo stipris (apie 110dB vieno metro
nuotoliu), signalo dažnis (apie 1500 - 3500 Hz), papildomo vidinio akumuliatoriaus talpa
(dažniausiai 1,2 Ah).
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
37
5. SIGNALIZACIJOS VALDIKLIAI
Signalizacijos valdiklis (centralė, Control Panel) – tai pagrindinis elektroninės saugos
sistemos įtaisas. Prie jo jungiami kiti signalizacijos sistemos komponentai. Tai elektroninis
mikroprocesorinis įtaisas. Signalizacijos valdiklis vykdo šias pagrindines funkcijas:
♦ analizuoja jutiklių, valdymo įtaisų ir per ryšio linijas gautus signalus;
♦ formuoja atitinkamus, programiškai priskirtus išėjimo signalus;
♦ siunčia programiškai nustatytus informacinius signalus į centralizuotą apsaugos
pultą;
♦ skambina nurodytais telefonais ir siunčia programiškai priskirtus pranešimus;
♦ atlieka saugos sistemos diagnostiką;
♦ kompiuteryje ar popieriuje fiksuoja saugos sistemos būsenas.
Signalizacijos valdiklius pasaulyje gamina daug firmų. Lietuvoje plačiausiai paplitę
Kanados kompanijų „Paradox Security Systems“ , „DSC“ (Digital Security Controls) ,ir
anglų kompanijos „Pyronix“ signalizacijos valdikliai.
„Paradox“ kompanija gamina keturių skirtingų serijų signalizacijos valdiklius, kurie
tarpusavyje skiriasi zonų ir sričių skaičiumi, funkcinėmis galimybėmis ir, žinoma, kaina. Tai
apsaugos signalizacijos valdikliai: „Esprit“, „Spectra“, „Digiplex“ ir „DigiplexNE“.
„ESPRIT“ - paprasčiausia signalizacijos valdiklių serija. Skirtingos jos modifikacijos
turi nuo 4 iki 24 zonų. Jas galima suskirstyti į 2 sritis. Pats populiariausias "Esprit" serijos
modelis „728 ULTRA“ turi 4 dubliuojamas zonas signalizacijos valdiklio plokštėje ir 2 zonas
pulteliuose. Jame yra vienas programuojamas išėjimas (PGM). Šios apsaugos sistemos
vartotojams gali būti suteikti 48 kodai. Signalizacijos valdiklyje yra 256 paskutinių įvykių
atmintinė, galimybė skambinti 2 užprogramuotais telefono numeriais (į apsaugos pultą arba
mobilųjį telefoną). Taip pat yra daug papildomų funkcijų: intelizona – sumažinanti klaidingų
aliarmų tikimybę, zonų ignoravimas, namų režimas, greitasis apsaugos įjungimas vienu
mygtuku, apsaugos įjungimas ir išjungimas nuotolinio valdymo mygtuku ir kt.
„728 ULTRA“ valdiklyje įdiegta naujovė – prie jo galima jungti gaisrinius jutiklius su
dvilaidėmis bazėmis. Įrengti apsaugą nuo gaisro tapo pigiau ir paprasčiau. Jutikliams prijungti
reikia tik 2 laidų, o valdiklis geba stebėti gaisrinę zoną, informuodama apie gedimą
instaliacijoje ar laikinai atjungtus jutiklius. Meistrui nereikia papildomai konstruoti jutiklių
maitinimo nutraukimo grandinės (kuri būtina, norint jutiklį sugrąžinti į darbinę būseną) –
jutikliai į darbinę būseną grąžinami pultelyje vienu metu nuspaudus „Enter“ ir „Clear“
mygtukus. Prie signalizacijos valdiklio galima prijungti pultelį su skystųjų kristalų
indikatoriumi (LCD), kuriame bus rodomi saugomų zonų pavadinimai. Šią apsaugos sistemą
galima programuoti kompiuteriu su programa "Espload".
„SPECTRA“ - "Paradox" kompanijos patobulintų apsaugos signalizacijos valdiklių
serija. Šios serijos signalizacijos valdiklis saugo iki 16 zonų, kurios gali būti padalytos į dvi
sritis. "Spectra" serija turi vieną didelį privalumą – skaitmeninę duomenų magistralę, prie
kurios galima jungti papildomus modulius: pultelius, laidinių ir bevielių zonų praplėtimo
modulius, PGM praplėtimo modulius, įjungimo ir išjungimo balsu modulį ir kt. Šie moduliai
jungiami prie keturių gyslų duomenų magistralės nuosekliai, lygiagrečiai arba žvaigždinio
jungimo būdu. Tai gerokai palengvina instaliuotojų darbą, nes sumažėja bendras sistemoje
naudojamų laidų kiekis. Be to, duomenų magistralė padidina apsaugos sistemos atsparumą
nesankcionuotam prisijungimui. Magistralės negalima tiesiog užtrumpinti ar nutraukti,
prijungti papildomą apkrovą. Jeigu tai bus bandoma atlikti, sistema iškart įjungs aliarmą. Yra
dar vienas tokios sistemos privalumas – tai galimybė ją praplėsti. Jeigu atsiras būtinybė
padidinti zonų skaičių, prijungti papildomą pultelį ar išnaudoti papildomas signalizacijos
valdiklio funkcijas, tereikės prie duomenų magistralės prijungti papildomą modulį. Prie
magistralės galima prijungti daug valdymo pultelių. Prijungiamų modulių kiekis ribojamas iš
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
38
maitinimo bloko imamos srovės dydžio. Signalizacijos valdiklio plokštėje sumontuotas 1,5 A
impulsinis maitinimo blokas, kuris net ir visiškai apkrautas nekaista, todėl valdikliui
nereikalingas papildomas aušinimas. "Spectra" apsaugos sistemoms programuoti galima
naudoti valdymo pultelį arba kompiuterį su programine įranga "WinLoad", kuri veikia
"Windows" aplinkoje ir suteikia papildomas programavimo galimybes
„Digiplex“ ir „DigiplexNE“( Digiplex Next Evolution ) – tai patikima apsauga bei
įeigos kontrolė. Šie apsaugos signalizacijos valdikliai ne tik garantuoja aukščiausią saugumo
lygį, bet ir yra šiuolaikiško dizaino, paprastai valdomi. Išskirtinė "GuardWall" technologija
garantuoja ne tik didžiausią objekto saugumą, bet ir pačios apsaugos sistemos savisaugą nuo
išorinio poveikio.
Prie "Digiplex" ir "DigiplexNE" duomenų magistralės jungiami adresiniai PIR judesio
jutikliai, kuriuose signalas apdorojamas skaitmeniniu būdu. Jų jungimas prie duomenų
magistralės ir "GuardWall" technologijos naudojimas leidžia keisti jutiklio parametrus iš
signalizacijos valdiklio valdymo pultelio arba iš kompiuterio su "Winload" programine
įranga. Adresinių jutiklių kiekis sistemoje yra ribojamas signalizacijos valdiklyje naudojamų
zonų kiekio. "Digiplex" signalizacijos valdiklis yra daug galingesnis už "Spectra". Jame gali
būti 48 zonos, 4 nepriklausomos sritys, 96 vartotojai. Atmintinėje jis gali saugoti informaciją
apie 1024 paskutinius įvykius. Tai ne tik apsauginės signalizacijos valdiklis – tai ir įeigos
kontrolės įrenginys toje pačioje plokštėje. "Digiplex" gali valdyti iki 32 durų, registruoti, kas
ir kada įėjo, išėjo ar paliko duris atviras. Kiekvienam vartotojui suteikiama nuotolinė kortelė
(PosiProx), su kuria galima valdyti apsaugos sistemą ir atidarinėti duris. Sistemos
administratorius gali kiekvienam vartotojui sudaryti įeigos grafiką nurodydamas, kurias duris
galės vartotojas atidarinėti, pavyzdžiui, nuo 8 iki 17 val., nuo pirmadienio iki penktadienio.
Prie šio signalizacijos valdiklio galima prijungti spausdintuvo modulį, o prie jo –
spausdintuvą. Visi sistemos įvykiai bus iš karto fiksuojami popieriuje.
"DigiplexNE" ("Digiplex Next Evolution") – tai patobulintas "Digiplex" signalizacijos
valdiklio variantas su 96 zonomis, 8 nepriklausomomis sritimis. Jis skirtas 999 vartotojams ir
turi 2048 paskutinių įvykių atmintinę. Jame integruota įeigos kontrolės sistema gali valdyti 32
duris. Jis turi praplėstą aptarnavimo funkcijų sąrašą.
Kadangi sistema yra didesnė ir valdyti ją sunkiau, "DigiplexNE" gamintojai
pasirūpino ir sistemos administratoriumi. Gan sunku užprogramuoti 999 vartotojų kodus bei
nustatyti kiekvieno iš jų teises. Buvo sukurta programinė įranga "NeWare" ne sistemos
instaliuotojams (šie turi "WinLoad"), o sistemos vartotojams. Prijungus valdiklį tiesiogiai prie
kompiuterio (per RS232 ryšio prievadą), galima keisti vartotojų kodus ir jų teises, stebėti
sistemos sričių bei zonų būsenas, įjungti ir išjungti sričių apsaugą ir t. t. Be to, galima stebėti
visas duris ir keisti įeigos kontrolės režimus. Sistema turi unikalų valdymo pultelį „Grafica“,
kuriame telpa 32 patalpų planai. Jame galima matyti atviras ar pažeistas zonas. Tai išskirtinė
„Digiplex“ valdiklių ypatybė. Parodomąjį programos "NeWare" variantą galima parsisiųsti iš
interneto svetainės http://www.paradox.ca/.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
39
Firma “Paradox” gamina ir išskirtinius modulius, kurie nėra paplitę kitų firmų
sistemose.
5.1 pav. Signalizacijos sistemos papildomi moduliai
Atminties raktas Memory Key PMC-3 labai naudingas įtaisas. Juo per keliolika
sekundžių galima nukopijuoti duomenis iš vieno signalizacijos valdiklio į kitą. Atminties
rakte yra sukuriamas apsaugos sistemos šablonas. Prireikus duomenis galima perkopijuoti iš
rakto į naujai instaliuotą valdiklį.
„DSC“ kompanija gamina trijų serijų signalizacijos valdiklius:
♦ CLASIC (pvz.: PC510, PC5010,PC1565, PC5204);
♦ POWER(pvz.: Power 585, PC1616, PC1864);
♦ MAXSYS(pvz. PC-4108).
CLASIC serijos valdikliai panašūs į ESPRIT serijos valdiklius. Daugelis jų
modifikacijų jau negaminama, tačiau naudojama. Šie valdikliai turi 6 - 8 zonas, kurios gali
būti praplėstos iki 32. Šių zonų yra 24 tipai. Valdikliai turi 38 vartotojų kodus, 2 zonų sritis,
128 įvykių atmintinę.
POWER serijos valdikliai panašūs į SPECTRA serijos valdiklius. Juose yra 6 - 8
zonos, kurias galima praplėsti. Prie valdiklio galima prijungti iki 8 pultelių. Zonos skirstomos
į 2 - 8 sritis. Valdiklyje yra galimybė užprogramuoti iki 32 vartotojų, o atmintyje – fiksuoti iki
500 įvykių.
MAXSYS(PC - 4108) serijos valdikliai panašūs į DIGIPLEX serijos valdiklius. Jie turi
8 - 16 zonų (plečiamų iki 128), 8 sritis. Valdiklyje užprogramuojama 18 zonų tipų. Galima
prijungti 20 pultelių. Tai ne tik apsauginės signalizacijos valdiklis – tai ir įeigos kontrolės
įrenginys toje pačioje plokštėje. "MAXSYS" valdiklis gali valdyti iki 32 durų, registruoti, kas
ir kada įėjo, išėjo. Naudojamos įvairių tipų kortelės: Polaris mag-stripe, ShadowProx
proximity, HID proximity, I/O Prox proximity, 26 bit standard Wiegan). Sistemą galima
užprogramuoti pulteliu bei kompiuteriu. Naudojama DLS-3 programa.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
40
PYRONIX kompanija gamina Conqueror, Atlas 8, Matrix ir PCX-256 serijų
signalizacijos valdiklius
CONQUEROR – vienas iš paprasčiausių signalizacijos valdiklių. Jame integruota
valdymo klaviatūra. Jis turi 4 zonas, kurios gali būti 4 tipų: įėjimo/išėjimo, praėjimo, aliarmo,
atjungta. Turi du valdymo lygius: vartotojo ir inžinieriaus. Zonas galima paskirstyti į 3 sritis.
4 - a zona gali būti užprogramuota kaip gaisrinė zona. Šį valdiklį dabar keičia analogiškas
valdiklis „Sterling Compact“.
ATLAS serijos valdiklis truputi sudėtingesnis. Jis turi 8 zonas , 3 vartotojų kodus.
Galima prijungti 3 valdymo pultelius. Naudojama kompiuterinė valdymo programa MXUDL,
dirbanti 95’ Windows aplinkoje. Yra programos lietuviška versija.
MATRIX signalizacijos valdiklių serija apjungia kelias sistemas į vieną. Šiuose
valdikliuose yra apsauginė – gaisrinė signalizacija ir įeigos kontrolės bei automatikos
sistemos.Valdikliai turi 4 – 8 zonas, kurias galima praplėsti iki 256. Jos gali būti padalytos į 4
sritis. Prie vieno valdiklio galima jungti iki 6 išorinių komponentų, neskaitant vidinių.
Prijungiama iki 4 valdymo pultelių arba iki 6 kortelių skaitytuvų. Galima jungti iki 3 išorinių
įėjimų išplėtimo modulių ir vieną išėjimų išplėtimo modulį. Signalizacijos valdiklio Matrix
424 pagrindiniai parametrai:
♦ programuojamos zonos (galimas zonų dubliavimas);
♦ vidinė12 zonų praplėtimo plokštė (galimas zonų dubliavimas iki 24);
♦ išorinė praplėtimo plokštė (iki 32 zonų);
♦ 4 nepriklausomi sektoriai. Galimi 4 jų darbo režimai;
♦ 300 įvykių atmintis;
♦ 2 tipų valdymo pultai: spinduolių ir su displėjumi;
♦ kortelių skaitytuvas;
♦ 32 vartotojų kodai;
♦ valdymas kompiuteriu per RS232 prievadą;
♦ 9 telefonų numeriai;
♦ 4 programuojami išėjimai;
♦ duomenų perdavimo protokolai Contact ID ir BSIA Fast Format;
♦ automatinis pranešimas apie gedimus.
5.2 pav.Matrix 424 apsauginės signalizacijos komplektas
„Matrix“ sistema kombinuota (5.2 pav). Valdymo pulteliai ir praplėtimo moduliai turi
savo adresą. Šie komponentai prijungiami per 4 laidų magistralę. Du maitinimo laidai ir du –
duomenų perdavimo. Maksimalus magistralės ilgis iki 100m.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
41
Sistemą sudaro:
♦ MX-424 PCB – signalizacijos valdiklis;
♦ MX-VOICE – balso modulis;
♦ MX-ICON – valdymo pultelis;
♦ MX-LCD – pultelis su skystų kristalų displėjumi;
♦ MX – PROX – kortelių skaitytuvas;
♦ MX-IX16 – vidinis išplėtimo modulis (8 zonos);
♦ MX-RIX16 – išorinis išplėtimo modulis (8 zonos);
♦ MX-ROX8R – relinis išėjimų išplėtimo modulis ( 8 relės).
Jutiklių prijungimo sistema – konvencinė. Kiekvienas jutiklis jungiamas atskiru
kabeliu. Maksimali srovė, kuri imama iš signalizacijos valdiklio kitų sistemos komponentų
maitinimui, yra 0,6A.
Programavimui ir įeigos kontrolei naudojama programinė įranga MXUDL (Matrix PC
Maintains/Monitoring Software).
Matrix 424 signalizacijos valdiklis gali būti prijungtas prie kompiuterio dviem būdais:
per RS232 prievadą arba per komunikatorių ir kompiuterio modemą. Tai parodyta 5.3 pav.
5.3 pav. Signalizacijos valdiklio prijungimas prie kompiuterio
Panaudojus atitinkamą programinę įrangą, galima patikrinti signalizacijos valdiklio
parametrus bei jį perprogramuoti. Signalizacijos valdiklį, prisijungus prie jo per
komunikatorių, galima programuoti ir valdyti nuotoliniu būdu.
PCX-256 serijos signalizacijos valdikliai panašūs į DigiplexNE ir Maxsys valdiklius.
Jie turi 8-256 zonas. Juose galima užprogramuoti 23 zonų tipus. Galima prijungti 16 pultelių,
iki 32 kortelių skaitytuvų . Tai ne tik apsauginės signalizacijos valdiklis – tai ir įeigos
kontrolės įrenginys toje pačioje plokštėje. Jis gali valdyti iki 32 durų.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
42
5.1. Signalizacijos valdiklių klasifikacija
Signalizacijos valdikliai pagal veikimo principą skirstomi į dvi grupes: analoginius ir
skaitmeninius. Analoginiai yra paprastesni, tačiau naudojant juos reikia daug laidinių ryšio
linijų. Skaitmeniniai yra sudėtingesni, bet jiems pakanka 3 - 4 laidų ryšio linijos. Jie yra
patikimesni, vykdo daugiau funkcijų.
Taip pat signalizacijos valdikliai yra laidiniai ir belaidžiai. Pastarieji signalus perduoda
radijo bangomis. Priklausomai nuo sudėtingumo ir vykdomų funkcijų kiekio signalizacijos
valdiklius galima suskirstyti taip:
♦ durų skambučiai (door alarm);
♦ mini signalizacijos valdikliai (mini alarm);
♦ žemos klasės;
♦ vidutinės klasės;
♦ aukščiausios klasės.
Durų skambutis – tai paprasčiausias signalizacijos valdiklis. Jis formuoja garso
signalą, kai atidaromos durys, langas arba vitrina. Jį sudaro jutiklis (dažniausiai magnetinis
kontaktas), signalo apdorojimo mazgas, valdymo klaviatūra (gali nebūti), sirena ir maitinimo
šaltinis. Klaviatūra (5.4 pav., a) skirta melodijos parinkimui arba kodo įvedimui (5.4 pav., b,
e). Durų skambučiuose būna iki 4 jutiklių (5.4 pav. d). Juose yra indikatoriai, parodantys,
kuris jutiklis suveikė. Naudojamas ofiso, buto, namo, garažo durų bei langų kontrolei.
a)
b)
c)
d)
e)
5.4 pav. Durų skambučiai
Mini signalizacijos valdikliai (5.5 pav.) saugo ne tik duris, bet ir patalpą (tūrį). Šis
valdiklis dažniausiai turi pirometrinį judesio jutiklį. Juose dar gali būti papildomas jutiklis magnetinis kontaktas. Valdiklis dažniausiai valdomas klaviatūra. Joje įvedamas
įjungimo/išjungimo kodas, keičiami darbo režimai. Galima keisti įėjimo/išėjimo laiką bei
kodą. Kai kurie valdikliai turi nuotolinį įjungimo/išjungimo pultelį (5.5 pav. a).
a)
b)
5.5 pav. Mini signalizacijos valdikliai
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
c)
d)
43
Žemos klasės signalizacijos valdikliai – tai kompaktiški elektroninės saugos įtaisai. Jie
skirti nedidelio objekto apsaugai. Klaviatūra juose yra integruota (5.6 pav.) arba atskirame
pultelyje. Valdikliai turi 4 - 8 apsaugos zonas. Jas galima paskirstyti į 2 sritis. Zonos tipas
keičiamas programiškai. Zonos užprogramuojamos kaip: įėjimo/išėjimo, praėjimo, aliarmo,
gaisrinė, atjungta. Valdiklis turi du valdymo lygius: vartotojo ir inžinieriaus. Tokie valdikliai
pigūs, lengvai užprogramuojami. Tačiau juose nėra galimybės padidinti zonų skaičių.
Dažniausiai jie veikia autonomiškai, t.y. nejungiami prie apsaugos pulto, neturi ryšio linijų.
a)
b)
c)
5.6 pav. Signalizacijos valdikliai su integruota klaviatūra: a) Sterling Compact (Conqueror), b) Hestia H-906,
c)Melcom ST6100
Kai kurie šios klasės valdikliai (Hestia H - 906, Melcom ST6100) turi ir atskirą valdymo
pultelį. Vieno iš valdiklių vidus parodytas 5.7 pav.
a)
b)
5.7 pav. Signalizacijos valdiklio Optima Compact-G3 vaizas iš išorės ir vidaus
Vidutinės klasės signalizacijos valdikliai skirti didesnių objektų apsaugai. Zonų
skaičius valdiklyje – 4 arba 6. Tačiau yra galimybė jų skaičių padidinti iki 32. Galima
užprogramuoti iki 24 zonų tipų. Valdiklio zonos suskirstomos į dvi sritis. Prie signalizacijos
valdiklio galima prijungti 2 - 4 valdymo pultelius. Šios klasės valdikliai turi telefoninį
komunikatorių, kuriuo perduodama informacija tam tikru formatu (dažniausiai naudojami
formatai SIA, Contact ID, Ademco). Šiuos signalizacijos valdiklius galima prijungti prie
kompiuterio per RS232 prievadą ir, pasinaudojant specialia programine įranga,
užprogramuoti.
Šiai klasei priklauso DSC – Clasic (5.8 pav., a, b), PARADOX – Esprit, Spectra ,
Power, PYRONIX – Atlas (5.8 pav., c), serijų signalizacijos valdikliai.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
44
a)
b)
c)
5.8 pav. Signalizacijos valdikliai su atskirais valdymo pulteliais
Vidutinio sudėtingumo Anglijos Pyronix firmos signalizacijos valdiklis Atlas 4 Plus
(5.8 pav., c) – tai visas būtinas funkcijas turintis apsauginis įtaisas, kuriame yra 4 zonos.
Valdymui naudojama atskira valdymo klaviatūra. Galima prijungti 3 papildomas valdymo
klaviatūras (Atlas RKP) , sumontuotas patogiose saugomų patalpų vietose. Kiekviena
valdymo klaviatūra turi 8 spinduolius (LED), rodančius sistemos būseną ir 7 segmentų
displėjų programavimo duomenų ir saugomų atmintyje įvykių parodymui. Galimi trys
sistemos valdymo lygiai: pagrindinis vartotojas, apribotas vartotojas ir inžinierius.
Aukščiausios klasės signalizacijos valdikliai – tai ne tik apsauginės signalizacijos, bet
kartu ir gaisrinės signalizacijos bei įeigos kontrolės įrenginiai. Juos galima sujungti per
kompiuterinį tinklą su videostebėjimo sistemomis. Prie jų jungiami valdymo pulteliai, kortelių
skaitytuvai, belaidžio ryšio įrenginiai. Jų išėjimo signalai valdo įvairius automatikos
įrenginius. Juose dažniausiai naudojamas skaitmeninis signalų apdorojimas. Šiai klasei
priklauso PARADOX Digiplex ir DigiplexNE, DSC - Maxsys, PYRONIX – Matrix ir PCX 256 serijų signalizacijos valdikliai.
a)
b)
5.9 pav. a,b) „Matrix“ serijos signalizacijos valdikliai, c)valdymo pulteliai bei kortelių skaitytuvai
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
c)
45
5.2. Signalizacijos valdiklių sandara
Signalizacijos valdiklis – tai sudėtingas elektronikos įtaisas, susidedantis iš daugybės
elementų. Valdiklio elektronikos plokštėje galima išskirti šiuos pagrindinius mazgus:
♦ mikrovaldiklis;
♦ atmintinė;
♦ maitinimo šaltinio mazgas;
♦ telefono komunikatoriaus mazgas;
♦ įtaisų prijungimo jungtys;
♦ ryšio su kompiuteriu jungtis;
♦ išorinio programavimo pultelio prijungimo jungtis;
♦ indikacija.
5.10 pav. parodytas Esprit 728 signalizacijos valdiklio plokštės komponentų
išdėstymas.
5.10 pav. Esprit 728 signalizacijos valdiklio plokštė
Pagrindinis valdiklio mazgas yra mikrovaldiklis. Jis apdoroja įėjimo signalus ir
formuoja signalus išėjimuose. Mikrovaldiklio darbą apsprendžia įrašyta atmintinėje programa.
Kai kuriose plokštėse atmintinės nėra. Ji integruota į mikrovaldiklį.
Maitinimo šaltinio mazgas formuoja 12 V įtampą, kuri maitina jutiklius ir signalinius
įtaisus. Jo pagrindinis elementas yra lygintuvas ir įtampos stabilizatorius (dažniausiai lustas
L7812). Jis pritvirtintas prie aušintuvo. Įtampos dydį galima keisti potenciometru. Prie
maitinimo šaltinio mazgo įėjimo dažniausiai prijungiama kintama 15 V įtampa. Saugiklis
apsaugo maitinimo šaltinį nuo perkrovos.
Telefono komunikatoriaus mazgas (dešinėje plokštės pusėje) surenka užprogramuotus
telefono numerius ir siunčia pranešimus.
Išorinių įtaisų prijungimo jungtį galima suskirstyti į tris sritis:
♦ maitinimo įtampų, valdymo bei signalinių įtaisų;
♦ apsaugos;
♦ telefono komunikatoriaus.
AC kontaktai skirti kintamos 15 - 17 V įtampos prijungimui. Ji gaunama iš
transformatoriaus 220V/15V, kuris įeina į signalizacijos sistemos sudėtį. Prie kontaktų AUX
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
46
jungiama signalizacijos sistemos jutiklių maitinimo grandinė. PGM – programuojamas
kontaktas. Prie jo jungiama gaisrinių jutiklių maitinimo grandinė (+). Kontaktai BELL skirti
lauko sirenos maitinimo grandinės prijungimui. Prie kontaktų GRN ir YEL jungiami valdymo
pultelio atitinkamos spalvos laidai. Kontaktai 1 ir C skirti pirmos saugomos zonos jutiklių
prijungimui, 2 ir C – antros zonos ir t.t. Prie kontaktų RED ir BLK jungiamas akumuliatorius,
atitinkamai + ir −. Jungties kontaktas EARTH yra įžeminimo kontaktas.
Plokštėje yra dvi keturių kontaktų jungtys. Viena skirta signalizacijos valdiklio
prijungimui prie kompiuterio per RS232 prievadą. Prie kitos jungiamas specialus
programavimo pultelis, kuris palengvina valdiklio užprogramavimą.
Plokštėje yra keli indikacijos spinduoliai. Vienas iš jų rodo, ar pakankama
akumuliatoriaus įtampa, o kitas – ar veikia telefono komunikatorius.
Svarbus elementas yra atstatymo trumpiklis (reset jumper). Kai vartotojas pamiršta
slaptažodžius ar neteisingai užprogramuoja signalizacijos valdiklį, šiuo trumpikliu galima
atstatyti gamyklinius parametrus. Kaip tai padaryti, yra paaiškinama valdiklio
dokumentacijoje.
5.11 pav. parodytas sudėtingesnio signalizacijos valdiklio Matrix 424 plokštės
komponentų išdėstymas. Pagrindinis šios plokštės ypatumas – yra dvi jungtys, į kurias
jungiami vidiniai praplėtimo moduliai (papildomos plokštės): balso modulis ir zonų
praplėtimo modulis.
5.11 pav. Matrix 424 signalizacijos valdiklio plokštės komponentų išdėstymas
Valdiklio jungtis analogiška aukščiau aprašytai Esprit 728 jungčiai. Joje yra 4
programuojami kontaktai. Vienas iš jų - kontaktas PGM1, kuriame NC1 – uždaras kontaktas,
NO1 – atviras kontaktas, C1 – bendras. Kiti trys programuojami kontaktai – PGM2, PGM3,
PGM4 naudojami gaisrinių jutiklių maitinimo ir automatinių įtaisų valdymui. Bet kuriam
kontaktui suveikus jis susijungia su bendru laidu (-12V). Saugomos zonos jungiamos prie
kontaktų Z1 - Z4 ir COM. Kontaktas KD naudojamas prijungiant išorinius praplėtimo
modulius, valdymo pultelius bei kortelių skaitytuvus.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
47
Signalizacijos valdiklio Digiplex NE plokštė parodyta 5.12 pav. Joje yra 8 zonos.
5.12 pav. Signalizacijos valdiklio Digiplex NE plokštė
Telefono komunikatoriaus jungtis yra šone. Galima prijungti dvi telefono linijas. Jų darbą
indikuoja spinduoliai LINE#1 ir LINE#2. Plokštėje yra išplėtimo jungtis, kuri padidina
prijungiamų įtaisų skaičių.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
48
6. PATALPŲ ELEKTRONINĖS SAUGOS SISTEMOS KOMPONENTŲ
MONTAŽAS
6.1. Bendri reikalavimai
Signaliniai kabeliai
♦ Signaliniai kabeliai išvedžiojami paslėptu arba atviruoju būdu.
♦ Priklausomai nuo objekto apdailos, kabelinis tinklas klojamas po tinku, po sauso gipso
plokštėmis, virš pakabinamų lubų ar plastikiniuose laidų kanaluose.
♦ Signalinio spindulio kabeliai klojami horizontaliai sienose 10 – 15 cm atstumu nuo lubų arba
grindų lygio ir vertikaliai iki jutiklio montavimo vietos. Šis atstumas gali būti keičiamas,
atsižvelgiant į elektros maitinimo laidų instaliaciją. Pagrindinis reikalavimas – signaliniai
kabeliai negali būti klojami lygiagrečiai elektros maitinimo kabeliams arčiau kaip 40 cm.
Jeigu yra neišvengiamas lygiagretus paklojimas mažesniu atstumu, tai lygiagrečiai einantis
signalinio kabelio ilgis neturi viršyti l,5m. Šis ilgis gali būti didesnis (3 m), bet tada signaliniai
kabeliai turi būti ekranuoti.
♦ Leidžiama signalinius kabelius tiesti pro elektros tinklo ir apšvietimo laidus 90 laipsnių kampu.
♦ Jeigu yra pakabinamos lubos, rekomenduojama signalinius kabelius kloti virš pakabinamų lubų.
♦ Rekomenduotina jutikliams, montuojamiems ant lubų, signalinius kabelius pravesti perdengimo
plokščių technologinėse ertmėse.
♦ Kai naujose statybose yra potinkinė instaliacija, kabelio perėjimo vietose nuo vienos
plokštumos į kitą plokštumą turi būti padaroma apie 10 cm ilgio kilpa. Laidų laikikliais
kabelis fiksuojamas kilpos pradžioje abiejose plokštumose.
♦ Signalinius kabelius naujose statybose rekomenduotina kloti laidų kanaluose grindyse arba
sienose, išvedant kanalų galus į kabelines dėžes arba spintas, reikalingas laidų pratraukimui arba
komutacijai atlikti.
♦ Objektuose, kuriuose yra ryšiniai kanalai, galima kloti signalinius kabelius šiais kanalais
kartu su silpnų srovių kabeliais, tokiais kaip telefonijos bei kompiuterių tinklai.
♦ Draudžiama naujose statybose signalinį kabelį tvirtinti plyšyje tarp nešančiosios sienos ir
perdengimo plokščių.
♦ Signaliniai kabeliai atviruoju būdu gali būti klojami patalpose tvirtinant kabelius prie sienos ir
lubų laidų laikikliais kas 0,5 metro, arba kabelius paslepiant į plastikinius TMK tipo laidų kanalus.
♦ Visi signaliniai kabeliai atvedami nuo valdymo pultelių, jutiklių arba jų grupių į
signalizacijos valdiklių arba koncentratorių montavimo vietą pagal projektuotojo nurodytą
principinę jungimo schemą.
Maitinimo kabeliai
♦ Rekomenduojama maitinimo kabelius signalizacijos valdikliui pajungti nuo įvadinės objekto
elektros tinklo paskirstymo spintos panaudojant atskirą atjungimo/įjungimo automatą. Jeigu nėra
tokios galimybės, galima panaudoti bendro elektros tinklo artimiausios elektros rozetės
gnybtus.
♦ Objektuose, kuriuose rozetės turi įžeminimo gnybtus, signalizacijos valdikliui ir maitinimo
šaltiniams elektra tiekiama trijų gyslų maitinimo laidais.
♦ Signalizacijos valdiklio korpuso įžeminimui naudojamas l mm skersmens varinis viengyslis
laidas, kurio vienas galas prijungiamas prie elektros įvado spintos įžeminimo gnybto, o jeigu
nėra galimybės to padaryti, tai jungiama prie šalto vandens vandentiekio vamzdžio.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
49
Judesio jutiklių montavimas
♦ Montavimo metu patikslinama projektinė vieta, atsižvelgiant į baldų, užuolaidų,
dekoratyvinių elementų išdėstymą. Jutiklis turi būti montuojamas tokioje vietoje, kad jo
neapšviestų tiesioginiai saulės spinduliai, jutiklio kontroliuojamos zonos neužstotų
užuolaidos, baldai bei kiti dekoratyviniai patalpos elementai.
♦ Norint suformuoti pageidaujamą saugomos zonos konfigūraciją, reikia tinkamai parinkti
jutiklio linzę.
♦ Jutiklis montuojamas prie sienų arba lubų, atsižvelgiant į jutiklio gamintojo techniniame pase
nurodytus reikalavimus. Jutiklis tvirtinamas prie nejudančių tvirtų sienų. Sienų drebėjimas
gali iššaukti klaidingą jutiklio suveikimą.
♦ Signalinio kabelio gyslos paskirstomos ir sukomutuojamos jutiklio korpuso viduje.
♦ Pagal patalpų dydį sureguliuojamas jutiklio jautris, atsižvelgiant į gamintojo techninėje
dokumentacijoje nurodytas rekomendacijas.
Stiklo dūžio jutiklių montavimas
♦ Stiklo dūžio jutikliai montuojami ant lubų arba sienų priešais (arba šalia) langus ar vitrinas,
atsižvelgiant į projektinėje dokumentacijoje nurodytas vietas.
♦ Atstumas iki saugomų langų ar vitrinų parenkamas taip, kad neviršytų gamintojo techninėje
dokumentacijoje nurodytos jutiklio suveikimo zonos.
♦ Signalinio kabelio gyslos paskirstomos ir sukomutuojamos jutiklio korpuso viduje.
Magnetinių kontaktų montavimas
♦ Magnetiniai kontaktai montuojami paslėptu arba atviruoju būdu.
♦ Įleidžiami magnetiniai kontaktai į atsidarančius langus ir duris montuojami paslėptai. Viena
kontakto dalis įleidžiama į atsidarančią dalį, o kita - į rėmą taip, kad uždarytoje būsenoje
herkoninės dalies kontaktai būtų uždari.
♦ Herkoninės dalies laidai išvedami į komutacijos dėžutę, į kurią atvestas signalinis kabelis.
Šioje dėžutėje atliekama signalinių laidų komutacija.
♦ Komutacinė dėžutė turi turėti antisabotažinį kontaktą.
♦ Atviru būdu montuojant naudojami išviršiniai kontaktai, kurie tvirtinami prie atsidarančios
dalies ir rėmo taip, kad herkoniniai kontaktai atsijungtų, atidarius langelį ar duris bet kuria
leistina kryptimi.
♦ Ant metalinių durų tvirtinami specialūs magnetiniai kontaktai, skirti darbui feroelektrineje
aplinkoje.
♦ Ypatingo saugumo patalpose rekomenduojama naudoti magnetinius kontaktus, kuriuose
panaudota poliarizuoto magneto elementų technologija.
♦ Magnetiniai kontaktai tvirtinami taip, kad korpusas neišsikištų ir netrukdytų judančioms dalims
atsidaryti ir maksimaliai būtų apsaugoti nuo neatsargaus mechaninio pažeidimo.
Kontrolinių priėmimo prietaisų – signalizacijos valdiklių montavimas
♦ Signalizacijos valdiklis montuojamas patalpose, kurias parenka projektuotojas. Tai patalpos,
kurios yra nutolę nuo įėjimo/išėjimo zonos, apsaugotos judesio jutikliais. Signalizacijos
valdiklis montuojamas nekrintančioje į akis patalpos vietoje ne žemiau kaip 0,5 m ir ne
daugiau kaip 2 m aukštyje nuo grindų, taip pat ne arčiau kaip 20 cm nuo lubų.
♦ Signalizacijos valdiklio orientacija turi būti parenkama taip, kad galima būtų nekliudomai
ir patogiai atidaryti korpuso dureles, vykdant aptarnavimo darbus.
♦ Signalizacijos valdiklis privalo turėti antisabotažinius kontaktus apsaugančius nuo atidarymo ir
nuėmimo.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
50
6.2. ESS komponentų montažas
6.2.1. Komponentų prijungimas prie signalizacijos valdiklio
Signalizacijos valdiklyje yra jungtys, prie kurių jungiami įvairūs ESS komponentai.
Signalizacijos sistemos komponentas turi jungtį, kurioje prie kiekvieno kontakto yra užrašas,
rodantis kontakto paskirtį. Belieka tik sujungti atitinkamą komponento jungties kontaktą su
signalizacijos valdiklio jungties kontaktu. 6.1 pav. parodytas komponentų prijungimo prie
nesudėtingo signalizacijos valdiklio pavyzdys.
6.1 pav. Jablotron firmos Hestia signalizacijos valdiklio sujungimai
6.1 pav. zonos žymimos L1,...L6. Keli jutikliai jungiami į bendrą elektros grandinę,
kuri vadinama spinduliu. Jutiklio kontaktas gali būti jungiamas lygiagrečiai (NO) , nuosekliai
(NC) arba mišriai. Spindulio gale dažniausiai jungiamas galinis rezistorius. Jis apsaugo nuo
spindulio užtrumpinimo arba nutraukimo. Ar jungti galinį rezistorių, nustatoma programiškai.
Spindulys jungiamas tarp zonos kontakto ir COMM kontakto, pvz.: L1 ir COMM. 6.1
pav. klaviatūra prijungta trimis laidais, tačiau dažniausiai valdikliuose naudojami keturi laidai.
Atskiros jungtys skirtos akumuliatoriaus (ACCU) ir transformatoriaus (AC) prijungimui.
Apatinė dešinioji jungtis turi kontaktą PANIC. Prie jo jungiami pavojaus mygtukai. Kiti šios
jungties kontaktai skirti telefono numerio rinkiklio prijungimui. Sudėtingesniuose
signalizacijos valdikliuose numerio rinkiklis integruotas į valdiklio plokštę ir telefono linija
jungiama tiesiogiai prie valdiklio (žr. 6.2 pav.). Nesudėtinga lauko sirena prijungta dviem
laidais. Vienas yra bendras, kitu (+BS) į sireną patenka +12V įtampa, kai sirena įjungiama.
Vidinė sirena jungiama prie atskirų kontaktų (SIR). Jutiklių maitinimo įtampa imama iš
kontaktų +12V ir GND.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
51
6.2 pav. Signalizacijos valdiklio ESPRIT 728+ sujungimai
6.2 pav. parodytas komponentų prijungimas prie signalizacijos valdiklio ESPRIT
728+ . Jame yra 4 apsaugos zonos ir viena zona pultelyje. Zonos gali būti su galiniu
rezistoriumi ir be jo. Tai nustatoma programiškai.
6.3 pav. Signalizacijos valdiklio Spectra 1728 sujungimai
6.3 pav. matomi signalizacijos valdiklio Spectra 1728 sujungimai analogiški ESPRIT 728+
sujungimams.
6.2.2. Tipinės jutiklių prijungimo schemos
Jutiklius jungiant į spindulį naudojami jų uždari arba atviri kontaktai. Spindulys prie
signalizacijos valdiklio gali būti jungiamas keliais būdais. Prijungimo būdas priklauso nuo to,
kokie jutiklio kontaktai panaudoti ir ar naudojamas išorinis rezistorius, kuris apsaugo spindulį
nuo nutraukimo ar užtrumpinimo. Išorinio rezistoriaus dydis priklauso nuo signalizacijos
valdiklio tipo.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
52
6.4 pav., a matomas pats paprasčiausias jutiklio prijungimas be išorinio rezistoriaus su
uždaru kontaktu (NC). 6.4 pav.,b parodytas jutiklio su galiniu rezistoriumi ir uždaru jutiklio
kontaktu prijungimas. Kai suveikia jutiklis, spindulio varža tampa labai didelė. Jei jutikliai
keli, jų kontaktai jungiami nuosekliai.
a)
b)
c)
6.4 pav. Jutiklių su uždaru kontaktu (NC) įjungimo schemos
6.4 pav., c parodytas jutiklio su uždaru kontaktu ir antisabotažiniu kontaktu įjungimas.
Kai suveikia antisabotažinis kontaktas, spindulio varža tampa labai didelė. Jei suveikia
jutiklis, spindulio varža lygi papildomo rezistoriaus varžai.
6.5 pav.,a pavaizduotas jutiklio su galiniu rezistoriumi ir atviru (NO) jutiklio kontaktu
prijungimas. Kai suveikia jutiklis, spindulio varža tampa artima nuliui. Jei jutiklis nesuveikęs,
varžos dydį apsprendžia papildomas rezistorius. Kai jutikliai keli, jų kontaktai jungiami
lygiagrečiai (6.5 pav.,b).
a)
b)
c)
6.5 pav. a,b) jutiklių su atviru kontaktu (NO) įjungimo schemos, c) mišrus jungimas
6.5 pav., c matyti kaip jungiami keli jutikliai, turintys NO ir NC kontaktus. R – galinis
rezistorius. Kai atsijungia NC kontaktas, spindulio varža tampa labai didelė. Jei susijungia
NO kontaktas, spindulio varža tampa artima nuliui. Kai jutikliai nesuveikę, spindulio varža
lygi galinio rezistoriaus varžai.
6.6 pav.Jutiklio jungimas su dvigubu rezistoriumi
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
53
6.6 pav. parodytas jutiklio su uždaru kontaktu, antisabotažiniu kontaktu ir dvigubu
galiniu rezistoriumi įjungimas. Kai suveikia antisabotažinis kontaktas, spindulio varža tampa
lygi galinio rezistoriaus varžai. Jei suveikia jutiklis, spindulio varža padvigubėja. Tokia
schema naudojama signalizacijos valdikliuose su laidinės linijos tikrinimu.
Zonų dvigubinimas (ATZ - Advanced Technology Zoning) - tai nauja technologija (6.7
pav.). Naujuose signalizacijos valdikliuose prie vienos zonos galima jungti du atskirus
spindulius. Tai nustatoma programiškai. Padvigubėja spindulių skaičius ir į kiekvieną spindulį
reaguojama atskirai. Jei abiejuose jutikliuose prijungti antisabotažiniai kontaktai, negalima
identifikuoti, kuris iš jų suveikė.
a)
b)
c)
6.7 pav. Jutiklių jungimas esant zonų dvigubinimui (ATZ funkcija)
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
54
6.2.3. Pultelio prijungimo schemos
Valdymo pultelis jungiamas keturiais laidais. Standartinės laidų spalvos: raudona
(RED) – maitinimo įtampa +12V, juoda (BLK) – minusas, žalia (GRN) - duomenų laidas,
geltona (YEL) - sinchronizacinis laidas. Pultelis turi antisabotažinį kontaktą, atsijungiantį
atidarymo metu. Pultelyje būna viena ar dvi apsaugos zonos. Pultelio prijungimo variantai
parodyti 6.8 pav. Paprasčiausias jungimas be apsauginės zonos parodytas 6.8 pav., a.
Dažniausiai į pultelio zoną jungiamas magnetinis kontaktas (6.8 pav., b).
a)
b)
c)
6.8 pav. Pultelio prijungimo schemos
6.8 pav., c pavaizduotas pultelio jungimas su viena apsaugos zona ir antisabotažiniu
kontaktu. Prie pultelio jungiama įėjimo/išėjimo zona. Jei yra keli valdymo pulteliai, jie
jungiami lygiagrečiai.
Pastaba. Pulteliai prie skirtingų signalizacijos valdiklių jungiami skirtingai (žr. Hestia,
Esprit, Spectra, Matrix).
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
55
6.2.4. Dūmų jutiklių prijungimas
Signalizacijos valdiklyje viena zona (didžiausio numerio, pvz.:4 -a zona arba 6 –a
zona.) užprogramuojama kaip gaisrinė. Gaisriniai jutikliai būna dvilaidžiai ir keturlaidžiai. 6.9
pav. a parodytas keturlaidžio jutiklio prijungimas. Srovė per PGM kontaktą turi neviršyti
leistino dydžio.
a)
b)
6.9 pav. Dūmų jutiklio prijungimo schemos
6.9 pav. b parodytas gaisrinių jutiklių jungimas per tarpinę relę. Dvilaidis gaisrinis jutiklis
jungiamas prie PGM ir AUX+ kontaktų (6.10 pav.). Šiuo atveju programiškai PGM kontaktui
suteikiamas įėjimo statusas. Pvz., programuojant Digiplex valdiklį, jei sekcijoje [3030]
nustatymas [1] įjungtas, PGM1 tampa dvilaidžio dūmų jutiklio zonos įėjimu ir signalizacijos
valdiklis atpažįsta PGM1 kaip įėjimą, kurio numeris 255
6.10 pav. Dvilaidžių dūmų jutiklių jungimas
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
56
6.2.5. Signalizacijos valdiklio Matrix 424 komponentų montažas
Pastaba. Informacijos šaltinis“ Installation manual MATRIX 424/832/832+“.
Montažas pradedamas nuo valdymo pultelio prijungimo. Vieno ICON pultelio
prijungimas parodytas 6.11 pav.
6.11 pav. Vienos ICON klaviatūros prijungimas
Antisabotažinis kontaktas KT-KTR (6.12 pav.) jungiamas prie bet kurios atitinkamai
užprogramuotos zonos. Skystų kristalų pultelis neturi antisabotažinio kontakto KT-KTR (6.13
pav.).
6.12 pav. Antisabotažinis kontaktas
6.13 pav. LCD pultelio jungtis
Prie signalizacijos valdiklio galima prijungti 2 vidinius ir 6 išorinius modulius. Vidiniai yra
įėjimų išplėtimo modulis ir balso modulis.
6.14 pav. Adreso jungikliai
6.15 pav. parodytas 4 pultelių prijungimas. Kiekvienas iš jų turi skirtingą adresą.
Pultelio adresas nustatomas jungikliais (6.14 pav.). Kai abu jungikliai 1 ir 2 įjungti, yra
pirmas adresas ID1, kai abu išjungti – ketvirtas adresas. Matrix 832 ir 424 signalizacijos
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
57
valdikliai jungiami analogiškai. Jie skiriasi tuo, kad 832 valdiklis turi plokštėje aštuonias
zonas, o 424 – keturias. Antisabotažinis kontaktas 424 valdiklyje jungiamas prie bet kurios
zonos.
6.15 pav. 4 pultelių prijungimas
6.16 pav. pavaizduotas proximity kortelių skaitytuvų prijungimas.
6.16 pav. Kortelių skaitytuvų prijungimas
Proximity kortelių skaitytuvų adresacija parodyta 6.17 pav.
6.17 pav. Proximity kortelių skaitytuvų adresacija
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
58
Paprastas jutiklių prijungimas be galinių rezistorių matomas 6.18 pav. Antisabotažiniai
kontaktai jungiami prie bet kurios zonos.
6.18 pav. Jutiklių prijungimas be galinių rezistorių
Jungimas su galiniais rezistoriais parodytas 6.19 pav. Nenaudojama zona turi būti šuntuojama
rezistoriumi. Į vieną spindulį galima jungti iki 6 jutiklių. Kelių jutiklių jungimas į vieną
spindulį pavaizduotas 6.20 pav.
6.19 pav. Jutiklių prijungimas su galiniais rezistoriais
Galima jungti ir daugiau jutiklių į vieną spindulį. Tačiau reikia užtikrinti, kad vienu metu
nesuveiks 7 jutikliai. Tada sistema atsijungs. Tokio jungimo trūkumas – nežinoma, kuris
jutiklis suveikė.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
59
6.20 pav. Kelių jutiklių sujungimas į vieną spindulį
Antisabotažiniai kontaktai gali būti jungiami į vieną atskirą spindulį (6.18 pav.) arba į tą patį
spindulį, kuriame įjungtas atitinkamas jutiklis (6.19 pav.).
Programiškai galima spindulius padvigubinti su ATZ (Advanced Technology Zoning).
Po to du spindulius galima jungti prie vienos zonos. Kiekvienas spindulys bus
kontroliuojamas atskirai. Vienas spindulys bus pirmas n=1, antras spindulys - septynioliktas
n+16 = 17. Nenaudojami spinduliai šuntuojami į gnybtą COM (žr. Z7 ir Z8).
6.21 pav. parodytas 4 spindulių prijungimas prie dviejų zonų.
6.21 pav. Spindulių dvigubinimas
Viename spindulyje yra magnetinis kontaktas, kituose – po judesio ar stiklo dūžio jutiklį.
Tokiu būdu 4 zonose galima sudaryti 8 spindulius. Į vieną spindulį galima jungti po kelis
jutiklius. 6.22 pav. parodytas 4 jutiklių įjungimas į vieną sudvigubintą zoną Z1. Bus du
spinduliai: 1-as ir 17-as, turintys po du jutiklius. Suveikus spindulio vienam iš dviejų jutiklių,
nebus aišku, kuris iš jų suveikė.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
60
6.22 pav. Kelių jutiklių jungimas į sudvigubintą zoną
Gaisriniai jutikliai būna dvilaidžiai ir keturlaidžiai. Jų prijungimas parodytas 6.23 pav. ir 6.24
pav.
6.23 pav. Dvilaidžio gaisrinio jutiklio prijungimas
Dvilaidis gaisrinis jutiklis gali būti prijungiamas tik prie PGM4 išėjimo. Jis programuojamas
kaip priešgaisrinis spindulys. Jutiklių kiekis parenkamas taip, kad jų srovė neviršytų 10mA,
kai jie nesuveikę,.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
61
6.24 pav. Keturlaidžio gaisrinio jutiklio prijungimas
Signalizacijos valdiklis maitinamas iš elektros tinklo per žeminantį transformatorių .
Taip pat yra 12V akumuliatorius. Jie jungiami per atskirą jungtį plokštėje. Prijungimas
parodytas 6.25 pav.
6.25. Maitinimo prijungimas
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
62
Yra įvairių tipų signalizatoriai. Jie skiriasi galia, garso stiprumu. Dalis iš jų turi
šviesos įtaisus. Signalizatoriai jungiami prie programuojamų išėjimų PGM1 - PGM4. Vidinio
akustinio signalizatoriaus TWIN ALERT prijungimas parodytas 6.26 pav.
6.26 pav. Vidinio akustinio signalizatoriaus TWIN ALERT prijungimas
6.27 pav. parodytas sirenų ir indikacinio spinduolio prijungimas.
6.27 pav. Įvairių sirenų prijungimas
Sirena jungiama prie relinio PGM1 kontakto NO1. Pjezo sirena (mažos galios) jungiama prie
tranzistorinio PGM3 išėjimo.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
63
Ypatingai galingos sirenos prijungimas parodytas 6.28 pav. Ji jungiama prie relinio kontakto.
Maksimali komutuojama srovė iki 3A.
6.28 pav. Galingos sirenos prijungimas
Lauko sirena turi akustinį signalizatorių ir šviesos blykstę. Jos prijungimas pavaizduotas 6.29
pav.
6.29 pav. Lauko sirenos prijungimas
Vidiniai moduliai: įėjimų išplėtimo ir balso jungiami į plokštėje esančias jungtis. 6.30
pav. parodytas vidinio įėjimų išplėtimo modulio prijungimas. Prijungtą modulį sistema
aptinka automatiškai. Jame yra 8 zonos: nuo 9 iki 16.
Balso modulis gali veikti autonomiškai. Reikia tik prijungti 12V maitinimą. Į balso
modulį galima įrašyti 7 sek trukmės 8 pranešimus ir juos išklausyti. Plokštėje yra mikrofonas
ir garsiakalbis. Įrašyta informacija laikoma modulyje. Balso pranešimai, įvykus pažeidimui,
siunčiami užprogramuotu telefono numeriu. Kiekvienai įvykių grupei priskiriamas atskiras
pranešimas. Balso modulio prijungimas parodytas 6.31 pav.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
64
6.30 pav. Įėjimų išplėtimo vidinio modulio prijungimas
6.31 pav. Balso modulio prijungimas
Išoriniai papildomi moduliai jungiami per 4 laidų magistralę. Kartu su valdymo
pulteliais ir kortelių skaitytuvais jų gali būti iki 6 vienetų. Jie naudojami, kai zonų
dvigubinimo funkcija atjungta ir reikia padidinti zonų skaičių. Pirmame modulyje yra zonos
nuo 17 iki 24. Antrame modulyje - nuo 25 iki 32 zonos.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
65
6.32 pav. Išorinio įėjimų išplėtimo modulio prijungimas
Prie vieno signalizacijos valdiklio galima prijungti iki 3 zonų išplėtimo modulių.
Galima padidinti programuojamų išėjimų kiekį iki 8. Išplėtimo modulių MX-ROX8T
(tranzistorinis) ir MX-ROX8R (relinis) prijungimas parodytas 6.33 pav. ir 6.34 pav.
6.33 pav. Tranzistorinis išėjimų išplėtimo modulis ir išėjimo schema
6.34 pav. Relinis išėjimų išplėtimo modulis ir išėjimų schema
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
66
. Telefono linija prijungiama prie atskiros jungties, esančios dešinėje valdiklio pusėje (6.35
pav.). Jungtis turi keturis kontaktus.
6.35 pav. Telefono linijos prijungimas
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
67
7. SIGNALIZACIJOS VALDIKLIO PROGRAMAVIMO PRINCIPAI
Elektroninės saugos sistemos darbą apsprendžia programa, įrašyta signalizacijos
valdiklio atmintinėje. Dalį programos sudaro duomenų sritis. Joje yra užprogramuoti tipiniai
sistemos parametrai. Jie vadinami gamykliniais nustatymais. Visuose gaminamuose to paties
tipo signalizacijos valdikliuose jie yra vienodi. Tačiau kiekviena elektroninės saugos sistema
turi savo ypatumus. Todėl po sistemos sumontavimo signalizacijos valdiklis yra
užprogramuojamas. Visų pirma pakeičiami kodai, nurodomi zonų tipai, zonos suskirstomos į
sritis, vartotojams suteikiami kodai, užprogramuojami telefonų numeriai ir t.t. Programavimas
atliekamas pagal atitinkamo valdiklio instrukciją (Installation Manual arba Programming
Guide), kuri pridedama prie signalizacijos valdiklio. Kiekvienam valdiklio tipui ji yra
skirtinga.
Signalizacijos valdiklio programavimo priemonės:
♦
valdymo pultelis (servisinis pultelis);
♦
kompiuteris (Programos WinLoad, DLS2005, Epsload ir kt.);
♦
programavimo raktas (Paradox Memory Key).
Dažniausiai programavimas vykdomas pulteliu. Tačiau tai užima daug laiko. Vis
dažniau programavimui panaudojamas kompiuteris su specialia programine įranga.
Kompiuteris prijungiamas tiesiog prie signalizacijos valdiklio per RS232 prievadą. Galima
programuoti ir nuotoliniu būdu, prisijungus per telefono liniją. Tai dažniausiai daroma
sistemos eksploatacijos metu. Programavimas kompiuteriu vyksta greičiau. Be to, duomenys
išsaugomi kompiuteryje ir, sutrikus sistemos darbui, greitai gali būti atstatyti. Paradox
signalizacijos valdikliuose duomenys gali būti išsaugomi specialiame programavimo rakte.
Turint raktą nereikia kompiuterio atstatant duomenis.
7.1. Programavimo metodai
Programavimas vykdomas persijungus į programavimo režimą. Kaip persijungti
nurodoma signalizacijos valdiklio programavimo instrukcijoje. Pvz., žemiau parodyta kaip
persijungiama į programavimo režimą programuojant SPECTRA valdiklį.
Paspaudus ENTER klavišo spinduolis pradeda mirksėti. Tai reiškia, kad sistema yra
programavimo režime. Po duomenų įvedimo spaudžiama ENTER ir pereinama prie 3 punkto.
Jei programavimas baigiamas, spaudžiama CLEAR.
Sekcijinis programavimas. Visa signalizacijos valdiklio atmintinė suskirstyta į
sekcijas. Kiekviena sekcija turi numerį (dviženklį, triženklį arba keturženklį). Sekciją sudaro 4
atmintinės adresai. Išsikvietus reikiamą sekciją, į atitinkamą adresą įrašomas skaičius.
Kiekviename adrese galima įrašyti du skaitmenis.
7.1 pav. Instaliuotojo kodo įvedimas
7.1 pav. pasirinkta sekcija 00. Ji apima adresus 000, 001, 002, 003. Pirmi du instaliuotojo
kodo skaitmenys įvedami adresu 000, kiti du – 001 ir t.t. 7.2 pav. parodytas telefono numerio,
kuris užima dvi sekcijas, įrašymas.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
68
7.2 pav. Telefono numerio įrašymas
Jei numeris turi mažiau nei 16 skaitmenų, spaudžiamas programavimo instrukcijoje nurodytas
mygtukas (šiuo atveju TRBL).
7.3 pav. Zonos suveikimo laiko nustatymas
7.3 pav. rodoma, kaip į sekciją įrašomas skaičius nuo 001 iki 255. Jis dauginamas iš 30 msek.
ir gaunamas zonos suveikimo laikas.
Pasirinktinis programavimas (7.4 pav.). Pasirenkama viena iš dviejų reikšmių
(įjungta/išjungta). Kiekvienas klaviatūros klavišas reiškia tam tikrą funkciją ar reikšmę. Tai
surašyta pridedamoje lentelėje. Jei skaičiaus klavišas šviečia – funkcija įjungta, jei nešviečia –
išjungta. Kai yra skystų kristalų ekranas, įjungimą rodo skaičius tarp kvadratinių skliaustelių.
7.4 pav. Programavimas pasirenkant
Įjungus sekciją dalis klavišų šviečia, dalis - ne. Tai rodo užprogramuotas funkcijas.
Pvz., jei bus leistas zonų dalinimas į sritis ir kodo ilgis bus 4 skaitmenys – švies pirmas ir
antras pultelio klavišas. Norėdami padaryti 48 kodą priverstinio išjungimo kodu, turime
paspausti 6 klavišą. Po paspaudimo jis pradeda šviesti.
Dešimtainis programavimas. Įvedamas dešimtainis skaičius nuo 000 iki 255.
Šešioliktainis programavimas. Kai kada reikia įvesti ne dešimtainį, o šešioliktainį
skaitmenį nuo 0 iki F. Šiuo atveju naudojami papildomi pultelio klavišai (skirtinguose
valdikliuose skirtingi klavišai). DSC valdikliuose klavišų perjungimas vykdomas
paspaudžiant [∗] . Po to skaičių klavišai įgyja kitas reikšmes (1 = A, 2 = B, 3 = C, 4 = D, 5 = E, 6 =
F). Prie dešimtainių reikšmių grįžtama antrą kartą spaudžiant [∗].
7.5 pav. Šešioliktainis programavimas
7.5 pav. parodyta kaip įvedamas šešioliktainis skaičius C1. Pradžioje spaudžiama [∗]. Kai
pradeda mirksėti spinduolis Ready, esate šešioliktainio programavimo režime. Tada
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
69
spaudžiamas klavišas 3. Įvedamas skaičius C. Grįžtama į dešimtainio programavimo režimą
spaudžiant [∗]. Kai užgęsta spinduolis Ready, įvedamas skaičius 1.
DIGIPLEX signalizacijos valdiklyje šešioliktainiams skaitmenims įvesti panaudoti
papildomi klavišai.
7.1 lentelė. Digiplex valdiklio pultelio klavišų reikšmės
Greitas programavimas pultelio klavišais. Kai kurias funkcijas galima užprogramuoti
nepersijungiant į programavimo režimą. Tam reikia surinkti atitinkamą klavišų kombinaciją.
Programuojamų funkcijų sąrašą galima rasti programavimo instrukcijoje. Pvz., signalizacijos
automatinio įjungimo laikas Esprit 728 valdikliui programuojamas tokia seka:
Enter, meistro kodas, 9, du skaitmenys –valandos, du skaitmenys –minutės, Enter.
Valdiklio esamo laiko programavimo seka:
Enter, meistro kodas, Mem, du skaitmenys –valandos, du skaitmenys –minutės, Enter.
7.2. Kodų tipai
Kodai yra kelių paskirčių. Vieni naudojami programuojant signalizacijos valdiklį. Kiti
– perjungiant saugos sistemos darbo režimus: budėjimo arba apsaugos. Įvairūs signalizacijos
valdikliai turi skirtingą kodų skaičių. Gamykliniai kodai (instaliuotojo ir meistro) surašyti
programavimo instrukcijoje. Ten pat nurodyta, kur kuris kodas gali būti naudojamas.
Pagrindiniai kodai yra šie:
♦ instaliuotojo (Installer’s);
♦ sistemos administratoriaus arba meistro (System Master );
♦ sričių administratorių (supervisor);
♦ vartotojų (Maintenance).
Instaliuotojo kodas leidžia programuoti visus sistemos parametrus. Jis nenaudojamas
sistemos darbo režimo (įjungta/išjungta) keitimui.
Sistemos administratoriaus arba meistro kodas leidžia priėjimą prie visų galimų
sistemos savybių. Galima keisti sistemos darbo režimą, užprogramuoti kitus kodus,
programuoti zonų parametrus, priskirti jas sritims ir t.t.
Srities administratoriaus kodas – tai vartotojo kodas su administratoriaus savybėmis.
Jis leidžia programuoti tik vieną sritį. Gali sukurti, keisti ir ištrinti vartotojų kodus,
priskiriamus tai sričiai.
Paprastų vartotojų kodai tik perjungia sistemos darbo režimą (įjungta/išjungta). Pirmo
vartotojo kodas gali keisti kitų vartotojų kodus. Galima užprogramuoti, kad vartotojo kodas
ignoruotų tam tikras zonas. Zona ignoruojama, kai prie jos prijungtas jutiklis sugenda ir
negalima įjungti signalizacijos.
Papildomi kodai:
♦ priverstinio išjungimo (Duress). Priverstinio išjungimo kodas išjungia apsaugos
sistemą ir siunčia tylų signalą į stebėjimo pultą;
♦ zonų ignoravimo (Bypass). Jis leidžia atjungti pažeistas zonas ir įjungti sistemą į
apsaugos režimą;
♦ saugojimo įjungimo (Arm). Šiuo kodu įjungiama signalizacija, bet negalima jos
išjungti;
♦ perimetro įjungimo (Stay). Kodas įjungia tik perimetro apsaugos zonas. Vidinės
zonos lieka neįjungtos. Naudojamas, kai liekama namuose;
♦ praėjimo. Jis leidžia praeiti per nurodytą zoną. Po praėjimo sistema persijungia į
saugojimo režimą;
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
70
♦ forsuoto įjungimo. Šis kodas greitai įjungia sistemą į saugojimo režimą.
Suveikusios zonos ignoruojamos automatiškai. Kai jos atsistato, automatiškai
įjungiamos į apsaugą;
♦ vienkartinis. Jis leidžia vieną kartą įjungti signalizaciją. Po to ištrinamas iš
atminties;
♦ registracijos. Jį įvedus, tai įregistruojama įvykių žurnale. Signalizacija nesuveikia.
Naudojamas tikrinant saugomą objektą.
Papildomus kodus užprogramuoja sistemos administratorius. Kodo ilgis dažniausiai
būna 6 arba 4 skaitmenų, bet gali būti ir kitas skaitmenų skaičius. Tai nustatoma
programiškai. Pvz., Digiplex valdiklyje pasirenkama sekcija 3033 (7.6 pav.). Klaviatūroje
pradeda šviesti kai kurie klavišai. Jei trečias klavišas šviečia, kodą sudaro 6 skaitmenys. Jei ne
- 4. Perjungimas vykdomas paspaudžiant atitinkamą klavišą.
7.6 pav. Sisteminiai nustatymai
Programavimo metu kodai yra priskiriami sritims. Tai reiškia, kad atitinkamas kodas gali
įjungti/išjungti tik jam priskirtą sritį.
7.2.1. Vartotojų kodų priskyrimas sritims
Vartotojų priskyrimas aprašomas programavimo instrukcijoje. Galima priskirti
vartotojo kodą vienai ar keliom sritim. Sakykim, saugos sistema padalyta į dvi sritis: vidinę
(Away) ir perimetro (Stay). Įeinama į programavimo režimą ir pasirenkama sekcija, pvz. 062.
Joje yra 16 vartotojų. Tada spaudžiamas klavišas, atitinkantis vartotoją. Klavišo spinduolis
pradeda šviesti. Norint atjungti vartotoją, reikia klavišą paspausti dar kartą. Pvz., nuspausti 3,
8, MEM ir 2 ND klavišai. Vadinasi, pirmai sričiai priklausys 3, 8, 14 ir 16 vartotojai. Po to
pasirenkama sekcija 064. Čia paskirstomi 17 - 32 vartotojai ir t.t.
7.2 lentelė. Vartotojų priskyrimas sritims
Kai kuriems vartotojams gali būti leista atjungti (šuntuoti) zoną (kuri tam užprogramuota).
Reikia pasirinkti sekcijas 074, 076 ,078 ir paspausti atitinkamus mygtukus.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
71
Digiplex signalizacijos valdiklio kodų priskyrimo algoritmas parodyta 7.7 pav.
7.7 pav. Kodų nustatymai Digiplex valdiklyje
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
72
7.3. Zonų programavimas
Signalizacijos valdiklio zonos suskirstomos į grupes, kurios vadinamos sritimis arba
regionais. Programavimo pradžioje yra užprogramuojami zonų tipai. Po to jos priskiriamos
sritims. Skirtinguose signalizacijos valdikliuose tai atliekama įvairiai. Žemiau pateikti keli
pavyzdžiai.
7.2 lentelė. Esprit 728 signalizacijos valdiklio zonos
Programavimo instrukcijoje yra lentelė (7.2), kurioje nurodytos valdiklio zonos ir jų tipai.
Programavimo metu įeinama į programavimo režimą. Pasirenkama sekcija 092.
Spaudžiami zonų, kurios priskiriamos Intelizonos tipui, mygtukai. Mygtukų spinduoliai
pradeda šviesti. Po to parenkama kita sekcija 096. paspaudžiamas mygtukas zonos, kuri
priskiriama Tyliai zonai ir t.t. Sekcijoje 116 spaudžiami mygtukai tų zonų, kurios
priskiriamos A sričiai, o sekcijoje 120 – B sričiai.
Digiplex Ne valdiklyje zonoms skirtos sekcijos nuo 0101 iki 0196. 7.8 pav. parodyta
kaip užprogramuojama pirmoji zona.
7.8 pav. Zonų nustatymai
Sakykim, kad pirmoji zona bus staigaus reagavimo zona, priskirta 6 sričiai. Ji bus
Inteli zona ir jai suveikus bus formuojamas tylaus aliarmo signalas. Programavimo metu
įeinama į programavimo režimą ir pasirenkama sekcija 0101. Spaudžiamas 4 mygtukas (zonos
paskirtis). Po to spaudžiamas 6 (sričių priskyrimas) ir po to 5 ir 7 mygtukai (zonos
nustatymai). Mygtukų spinduoliai pradeda šviesti. Spaudžiama Enter ir pasirenkama kita
sekcija.
Įvairūs valdikliai turi skirtingus zonų tipus, jų gali būti apie 32 .
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
73
7.3.1.Pagrindiniai zonų tipai
♦ Nulinė zona (null zone). Tai atjungta zona.
♦ Įėjimo /išėjimo (Delay 1, Delay loop). Ji turi įėjimo ir išėjimo vėlavimą ir naudojama durų
(prieškambario) apsaugai. Prie jos jungiamas durų magnetinis kontaktas, rečiau –
prieškambario judesio jutiklis.
♦ Vidinė (Interior). Prie jos jungiami vidiniai judesio jutikliai. Ji suveikia iš karto. Jei
signalizacijos valdiklio režimas yra liekant namuose, ši zona yra blokuojama.
♦ Vidinė vėluojanti (Interior Delay Zone). Ji veikia kaip vidinė zona. Vėluoja suveikti tuo
atveju, jei pirma suveikė įėjimo/išėjimo zona. Prie jos galima jungti prieškambario judesio
jutiklį. Jei signalizacijos valdiklis yra režime liekant namuose, ši zona yra blokuojama, jei per
išėjimo laiką nesuveikė išėjimo zona.
♦ Praėjimo (follov). Prie jos jungiami judesio jutikliai. Pro šią zoną leidžiama išeiti link
išėjimo zonos per išėjimo laiką. Ji vėluoja suveikti, jei pirma suveikė įėjimo/išėjimo zona. Ji
suveikia nedelsiant, jeigu saugojimo metu ji suveiks pirmiau įėjimo/išėjimo zonos.
♦ Vartotojas namie zona (Home/Away). Šio tipo zona yra automatiškai atjungiama, jei yra
suveikusi, baigėsi išėjimo laikas ir tuo metu nesuveikia įėjimo/išėjimo zona. Jei ši zona
suveikė, tai po to, suveikus vartotojas namie zonai, sukeliamas aliarmas.
♦ Staigaus reagavimo (instant). Ji suveikia iš karto. Prie jos jungiami langų magnetiniai
kontaktai ir stiklo dūžio jutikliai.
♦ 24val. įsilaužimo (Burglary). Ji suveikia nepriklausomai nuo signalizacija režimo
(apsaugos ar budėjimo ).Yra siunčiamas pranešimas stebėjimo pultui.
♦ 24val. įspėjimo arba varpelio (Buzzer). Pažeidus šią zoną formuojamas trumpas garsinis
signalas.
♦ Rakto-mygtuko (Keiswitch). Tai signalizacijos įjungimo/išjungimo raktu zona.
♦ Gaisrinė. Ji suveikia kilus gaisrui nepriklausomai nuo to, ar signalizacija įjungta, ar ne.
♦ Vėluojanti gaisrinė. Ji suveikia vėluodama, sumažindama klaidingo pavojaus galimybę.
♦ Intelizona. Ji sumažina klaidingo suveikimo galimybę. Intelizonos veikimas grindžiamas
paprastu pavojaus signalo patvirtinimo principu. Pavojaus signalą patvirtina kitas jutiklis toje
pačioje ar kitoje zonoje. Jei zonoje suveikia tik vienas jutiklis, zona nesuveikia. Po iš anksto
nustatyto intelizonos delsos laiko (30, 60, 90 ar 120 sekundžių) sistema iš naujo įjungia
jutiklį. Jei jutiklis suveikia per 5 minutes po pakartotinio jo įjungimo, sistema formuoja
pavojaus signalą. Jei jutiklis vienoje zonoje jau aktyvuotas ir tuo metu aktyvuojamas jutiklis,
esantis kitoje zonoje, sistema įjungia pavojaus signalą nelaukdama, kol pasibaigs intelizonos
delsos laikas. Kai daugiau nei du jutikliai, esantys toje pačioje zonoje suveikia, sistema
įjungia sireną nelaukdama intelizonos delsos laiko pabaigos.
♦ Panikos. Prie jos jungiami panikos mygtukai, kurie suveikia be vėlavimo.
♦ Antisabotažinė (24 Hour Latching Tamper). Suveikia atidarius signalizacijos komponento
korpusą. Ji įjungta 24 val. Zoną atjungti gali tik sistemos administratorius ar instaliuotojas.
♦ Tyli zona. Suveikia be vėlavimo, tačiau neįjungia sirenų, o siunčia pranešimą į stebėjimo
pultą.
♦ Automatinio įjungimo (Auto-Bypass). Šios zonos gali būti suveikusios, kai įjungiama
apsauga. Kai pažeidimas dingsta, jos automatiškai persijungia į apsaugos režimą. Po to jas
pažeidus – aliarmas įsijungia nedelsiant.
♦ Atjungiama. Ji gali būti atjungta, jei dėl kurios nors priežasties yra suveikusi ir neleidžia
įjungti saugos sistemos į apsaugos režimą. Atjungti galima tik su kodu, kuriam suteikta tokia
funkcija.
♦ Kontroliuojanti (Supervisory). Ji neįjungia sirenų esant pažeidimui, o siunčia pranešimą
stebėjimo pultui ir įvykis įrašomas į žurnalą. Analogiškai veikia Supervisory Buzzer Zone . Ji
papildomai įjungia pultelio zumerį, kuris išjungiamas kodu.
Dar gali būti zonos, prie kurių jungiami dujų, vandens, šildymo ir kiti jutikliai.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
74
7.4. Programuojami išėjimai
Signalizacijos valdiklis turi vieną ar kelis programuojamus išėjimus (programuojamus
kontaktus). Jie žymimi PGM1, PGM2 ir t.t. Šie kontaktai gali valdyti įvairius, prie
signalizacijos valdiklio prijungtus, įtaisus. Įvairūs signalizacijos valdikliai turi skirtingą kiekį
programuojamų kontaktų.Tai kontaktai, kurie sujungiami/atjungiami su minusiniu laidu
įvykus tam tikram įvykiui. Galima užprogramuoti, kiek laiko kontaktas bus atsijungęs ar
užsijungęs, koks įvykis perjungs kontaktą.
7.9 pav. parodyta kaip užprogramuojama, kad po kiek laiko PGM kontaktas grįžtų į
pradinę padėtį. Reikia įeiti į programavimo režimą ir pasirinkti reikiamą sekciją. Laikas
įrašomas sekundėmis. Pradinis nustatymas 5 sek. Jei bus įvesta 000 sek., tai kontaktas
automatiškai neatsijungs. Jis lauks užprogramuoto įvykio (sekcija 121), po kurio atsijungs.
PGM1 įjungiamas kokio nors užprogramuoto įvykio (sekcija 120) ir po 5 sek. išjungiamas.
7.9 pav. Kontakto įjungimo/išjungimo laiko programavimas(Spectra valdiklis)
Įvykiai gali būti įvairūs. Jų skaičius priklauso nuo signalizacijos valdiklio tipo. PGM
kontaktas persijungia įjungus apsaugos režimą, surinkus atitinkamą klavišų kombinaciją, nuo
pultelio zumerio signalo, suveikus panikos zonai, po kurio laiko suveikus dūmų jutikliui,
dingus maitinimo įtampai, išsikrovus akumuliatoriui, suveikus atitinkamai apsauginei zonai ir
t.t. Įvykių tipai ir jų kodai surašyti programavimo instrukcijoje. 7.10 pav. parodyta kaip
užprogramuojamas PGM1 kontaktas.
7.10 pav. PGM1 kontakto užprogramavimas (Spectra valdiklis)
Įeinama į programavimo režimą, pasirenkama sekcija 120. Iš lentelės programavimo
instrukcijoje pasirenkama įvykio grupė. Grupėje pasirenkamas pogrupis (įvykio tipas) ir sritis
(pirma, antra arba bet kuri), nuo kurios įvykio persijungia kontaktas.
Jei nepakanka programuojamų kontaktų, esančių valdiklio plokštėje, prijungiamas
išorinis išėjimų išplėtimo modulis. APR3 - PGM4 išplėtimo modulis gali būti naudojamas su
Spectra (V2.0 arba naujesnė), Digiplex arba DigiplexNE signalizacijos valdikliais. Prijungtas
prie duomenų magistralės jis automatiškai atpažįsta valdiklio tipą ir pagal tai nustato
tarpusavio ryšio parametrus. Tik vienas APR3-PGM4 gali būti prijungtas prie vieno Spectra
signalizacijos valdiklio. Žemiau parodyta kaip programuojami išėjimų išplėtimo modulio
PGM kontaktai. Programavimo režime pasirenkamos sekcijos 500 iki 512.
Sekcijoje 500 pasirenkami laiko matavimo vienetai: sekundės arba minutės. Po to 501 -504
sekcijose įrašomi laikai, po kurių persijungia atitinkamas PGM kontaktas(parodyta PGM1 ir
PGM2).
Kitose sekcijose programuojami įvykiai, kurie perjungia kontaktus (PGM1).
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
75
Pvz.: įvykių grupė – 28 (sistemos gedimas), pogrupis – 07 (gaisrinės zonos laidų pažeidimas),
sritis – 01 (pirma sritis). Įrašas atrodytų taip – 28 07 01
Jei iš signalizacijos sistemos išimamas praplėtimo modulis, programavimo duomenys
lieka valdiklio atmintyje. Naują praplėtimo modulį reikia naujai užprogramuoti. Pasirenkama
sekcija 750 ir spaudžiama Enter. Kol vyksta programavimas, pultelis pypsi.
7.5. Programavimo raktas
Po signalizacijos valdiklio užprogramavimo į raktą įrašomi visi duomenys. Sutrikus
valdiklio darbui, raktas prijungiamas prie valdiklio ir atstatomi užprogramuoti duomenys.
Tam naudojamos dvi sekcijos: 900, 902. Norint įrašyti duomenis iš rakto į
signalizacijos valdiklį, reikia atjungti valdiklio maitinimą ir akumuliatorių, o raktą prijungti
prie jungties KEY valdiklio plokštėje. Po to prijungiamas maitinimas ir įeinama į
programavimo režimą. Pasirenkama sekcija 900 ir spaudžiamas klavišas Enter. Po pultelio
signalo raktas atjungiamas. Po to užprogramuojami praplėtimo moduliai sekcijoje 750.
Duomenų kopijavimas į raktą vykdomas sekcijoje 902 analogiškai duomenų įrašymui
iš rakto.
Pastaba. Raktas turi trumpiklį. Kai jis nuimta, duomenys tik nuskaitomi.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
76
7.6. Programavimas kompiuteriu WinLoad programa
WinLoad programa tinka visiems Paradox signalizacijos valdikliams. Įdiegimas
nesiskiria nuo bet kokios programos įdiegimo. Programa įdiegiama taip:
♦ spaudžiama "Setup" - vykdomas WL_231 išarchyvavimas;
♦ pasirenkama programos įdiegimo direktorija;
♦ pasirenkama duomenų saugojimo direktorija;
♦ vyksta programos instaliavimas;
♦ paspaudus "Finish" baigiamas programos instaliavimas.
7.11 pav. WinLoad programos įdiegimas
Kompiuteris po to išjungiamas ir prijungiamas prie signalizacijos valdiklio (7.12
pav.). Prisijungti galima tiesiogiai arba per modeminį ryšį. Žemesnės klasės valdikliai
(Esprit+ ir Spectra) jungiami ne per tiesioginio sujungimo modulį (306 adapterį), bet per
telefono linijos imitatorių. Tada duomenų perdavimo greitis yra žymiai mažesnis - tik 300
bps.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
77
7.12 pav. .Signalizacijos valdiklio prijungimas prie kompiuterio
Įjungus programą atsidaro langas 1. Įvedami duomenys USER (default) MASTER PASWORD
(default 1234).
7.13 pav. Darbo pradžia
Atsidariusiame lange 2 pasirenkama Account . Sukuriama nauja duomenų bazės
direktorija (Account) TEST – 3. Lange 4 pasirenkamas valdiklio tipas. Pagal valdiklio tipą
sukuriama duomenų bazė – 5. Programa darbui su signalizacijos valdikliu paruošta.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
78
7.6.1.Pagrindiniai programavimo langai
7.14 pav. Zonų parametrai ir pagrindinės funkcijos
1. Zonos paskirtis. 2. Sričių priskyrimas. 3. Zonos pavadinimas. 4. Zonos nustatymai. 5. Zonos aliarmo tipas.
6. Duomenų šaltinis. 7. Duomenų dalis. 8. Perdavimo kryptis. 9. Perdavimas. 10. Gamyklinių parametrų
nustatymas. 11. Laiko sinchronizavimas. 12. Lango uždarymas
Pastaba: raudona spalva reiškia, kad šie duomenys dar neįvesti.
7.15 pav. Kodų parametrų langas ir jų pagrindinių funkcijų nustatymas
1. Vartotojo vardas. 2. Kodas. 3. Sričių priskyrimas. 4. Kodo paskirtis. 5. Praėjimo kontrolės parametrai
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
79
7.16 pav. Rakto-mygtuko parametrų langas ir jų pagrindinių funkcijų nustatymas
1. Paskirtis. 2. Srities priskyrimas. 3. Įėjimo numeris. 4. Parametrai
7.17 pav. Stebėjimo (Monitoring) langas
1. Stebėjimo aktyvavimas. 2. Gedimų peržiūra. 3. Srities būsenos valdymas. 4. Maitinimo įtampų kontrolė.
5. Suveikimo atmintis. 6. Zonų ignoravimas. 7. Zonų būsena ir pavadinimas. 8. Įvykiai.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
80
7.18 pav. parodyta, kaip keičiasi įtampos signalizacijos sistemoje, kai elektros tinklo įtampa
kinta.
7.18 pav. Įtampos kitimas maitinimo bloke, keičiantis elektros tinklo įtampai
7.19 pav. Duomenų bazės langas
1. Duomenų bazės uždarymas. 2. Pakeitimų išsaugojimas 3. Grafinė dalis. 4. Duomenų siuntimas į centralę.
5. Duomenų siuntimas iš centralės. 6. Įvykių sąrašas. 7. Pastabų langas. 8. Zonų langas. 9. Programos
susijungimas su valdikliu . 10. Ryšio nutraukimas. 11. Informacinis langas. 12. Sisteminis langas. 13. Modulių
įvedimas. 14. Modulių išvedimas. 15. Duomenų programavimas. 16. Sistemos moduliai. 17. Sričių indikacija.
18. Susijungimo sparta. 19. Realus laikas. 20. Perdavimo procentavimas
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
81
7.20 pav. Įvykių filtravimo ir paieškos langai
21. Įvykių siuntimas iš signalizacijos valdiklio . 22. Įvykių filtravimas. 23. Įvykių protokolo spausdinimas.
24.Įvykių protokolo įrašymas į atmintį. 25.Filtravimo pradžia. 26. Filtravimo pabaiga. 27. Filtravimo rūšys
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
82
8. PATALPŲ ELEKTRONINĖS SAUGOS SISTEMOS
PROJEKTAVIMAS
Elektroninės saugos sistemų projektavimas vykdomas laikantis taisyklių, kurios
sudarytos remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais statybos normatyviniais dokumentais,
apsaugos policijos valdybos prie LR VRM rekomendacijomis ir bendraisiais nurodymais,
gaisrinės apsaugos departamento prie LR VRM parengtais nurodymais ir reikalavimais,
elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis (EĮĮT), naudojamos signalizacijos įrangos gamintojų
techniniais reikalavimais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais apsaugos, gaisrinės
signalizacijos įrengimą (RSN138-92 ir GAET), darbų saugą bei elektros saugą Lietuvos
Respublikoje. Projektavimą reglamentuoja šie dokumentai:
STR 1.05.06:2005 Statinio projektavimas. Vilnius, 2005m;
STR 2.02.02:2004 Visuomeninės paskirties statiniai. Vilnius, 2004m;
Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklės.
Patvirtintos: Gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66;
STR 2.01.04:2004 Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai. Vilnius, 2004m;
„Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės“ BPST 01-97. Vilnius, 2000m;
EĮĮT normos;
ST 1342061420,02:2007 Statinių inžinierinių sistemų (Apsaugos ir gaisro
signalizacijos, vaizdo stebėjimo, įeigos kontrolės, kompiuterinių tinklų, automatikos ir
elektros) įrengimo darbai. Kaunas, 2007m;
Informacinių technologijų įrangos potencialai ir įžeminimas – EN50310;
Struktūrizuotų kabelinių sistemų projektavimas – EN50173;
Kabelinių sistemų instaliavimo planavimas ir atlikimas patalpų viduje – EN50174-2;
Elektromagnetinis suderinimas – EN50081, EN50082;
Specifikacijos ir kokybės užtikrinimas – EN50174-1;
Gamintojo parengtos techninio eksploatavimo instrukcijos.
Projektavimas pradedamas nuo projekto užduoties sudarymo ir suderinimo su
užsakovu. Būtina turėti objekto planą. Pirmiausia parenkami jutikliai, apskaičiuojamas jų
kiekis. Po to parenkamas signalizacijos valdiklis. Vienas iš pagrindinių faktorių yra valdiklio
zonų skaičius. Po to parenkami signaliniai įtaisai. Numatomi ryšio įrenginiai. Sudaromi du
brėžiniai: signalizacijos komponentų išdėstymo planas ir signalizacijos tinklų planas. Taip pat
sudaroma sutartinių žymėjimų lentelė, nes komponentų žymėjimas nėra standartizuotas.
Kiekviena firma daro savaip. Taip pat sudaroma signalizacijos komponentų specifikacija.
Pasinaudojant komponentų išdėstymo planu apskaičiuojamas reikalingas signalinių kabelių
kiekis. Pabaigoje sudaroma sąmata. Apskaičiuojama signalizacijos komponentų ir medžiagų
kaina bei darbų kaina. Prie projekto pridedama signalizacijos valdiklio techninė
dokumentacija bei užprogramuotų parametrų reikšmės. Taip pat paruošiama vartotojo
instrukcija.
8.1. Techninė užduotis
Prieš pradedant apsauginės signalizacijos projektavimo darbus, išnagrinėjama projekto
statybinė – architektūrinė dalis. Remiantis objekto paskirtimi, nustatoma saugos grupė pagal
priede Nr.1 pateiktą klasifikaciją ir su objekto užsakovu suderinama techninė užduotis.
Techninėje užduotyje įvertinami rizikos faktoriai ir, atsižvelgiant į juos, su užsakovu
suderinamos objekto saugotinos vietos ir saugos metodai. Pagal techninės užduoties
reikalavimus parengiamas bendras prietaisų išdėstymo projektas. Įvertinamas prietaisų kiekis
ir galimas grupavimas pagal funkcinę signalizacijos naudojimo ir valdymo paskirtį. Įvertinus
signalinių elementų - jutiklių kiekį ir sugrupavimą pagal funkcinę paskirtį, suskaičiuojamas
atskirų signalinių spindulių kiekis, parenkami priėmimo kontroliniai prietaisai pagal zonų
skaičių, sugrupavimo poreikius, išėjimo ir įėjimo signalų kiekybinius ir kokybinius
parametrus. Atsižvelgiant į objekto geografinę padėtį ir rizikos faktorius parenkamas
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
83
signalizacijos signalų perdavimo būdas į centralizuotą stebėjimo pultą (saugos tarnybą). Pagal
saugumo grupes, 1 -os ir 2 -os klasės objektams taikomas bent modeminis signalų perdavimo
būdas telefono linija. Jei nėra telefoninio ryšio linijos, taikomas radiobanginis metodas.
Visiems kitiems objektams ( nuo 3 -os iki 6 -os apsaugos grupės ) rekomenduojamas
dubliuotas signalo perdavimas: telefono linija ar tiesioginio ryšio linija ir radijo bangomis.
8.2. Bendrieji reikalavimai
8.2.1. Objektų saugos grupės
Visi objektai, kuriuos reikia saugoti, suskirstyti į 5 saugos grupes. Pagal saugos grupę
parenkamas jutiklių tipas. Vieni jutikliai saugo nuo atidarymo, kiti – nuo išlaužimo ir
išdaužimo. Atskirą grupę sudaro jutikliai, saugantys patalpos tūrį (judesio jutikliai). Žemiau,
8.1 lentelėje yra nurodyti kiekvienai statinių saugos grupei privalomi jutikliai (ženklas X) ir
rekomenduojami, bet neprivalomi (ženklas R). Jutiklių kiekis priklauso nuo jų parametrų
(darbo diagramos).
8.1 lentelė. Jutiklių poreikis atsižvelgiant į objekto saugos grupę
Pažeidimo pobūdis
Statinių saugos grupė
Saugomos vietos
Atidarymui
1 2 3 4
Įėjimai
X X X X X R R R R X
5
Neatidaromos vitrinos
R X X X X
Atidaromos vitrinos
Neatidaromi langai (1-as aukštas)
Neatidaromi langai (2-as aukštas
ir aukščiau)
Kiti neatidaromi langai ir
stoglangiai
Atidaromi langai (1-as aukštas)
Atidaromi langai (2-as aukštas ir
aukščiau)
Kiti atidaromi langai ir
stoglangiai
Vidinės durys
Išlaužimui
1 2 3 4
Išdaužimui
1 2 3 4
5
R X
R X X X
X
R X
R X X X
X
R X
R X X X
X
R
R R X
.
X
5
Judesiui
1 2 3
4
5
R R X X
R X X X X
R X
R X X X X
R R X X X
R R R X
R R X X X
R R R X
Lengvos konstrukcijos; išorinės
sienos, lubos grindys
Patalpos tūris
R X
R X X
X X X X X
8.2.2. Apsauginių spindulių kiekio įvertinimas
Priklausomai nuo objekto saugos grupės suskaičiuojami visi reikalingi jutikliai (žr. 8.1
lentelę) ir suskirstomi į apsaugos spindulius pagal saugojimo zonas ir grupes. Įvertinant
spindulių skaičių, reikia laikytis tokių reikalavimų ir rekomendacijų:
♦ Magnetiniai kontaktiniai jutikliai įėjimo zonose jungiami į atskirą apsaugos signalinį
spindulį.
♦ Įėjimo/išėjimo zonoje galima į tą patį spindulį jungti magnetinį kontaktą kartu su
užuolaidiniu PIR judesio jutikliu arba aktyviniu infraraudonųjų spindulių barjeru, kuris
panaudojamas įėjimo zonoje kaip užuolaida.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
84
♦ Projektuojant apsauginius spindulius negalima viename spindulyje jungti vidinių tūrio ir
perimetro jutiklių.
♦ Perimetro signaliniai spinduliai turi būti atskiri kiekvienai pastato pusei.
♦ Rekomenduotina jungti į vieną spindulį ne daugiau 10 – ties magnetinių kontaktų,
saugančių perimetro langus toje pačioje pastato pusėje.
♦ Perimetro saugojimo spinduliuose kartu su stiklo dūžio jutikliais galima jungti
magnetinius kontaktus, saugančius langus ir vitrinas nuo atidarymo, bet ne daugiau kaip
10 jutiklių viename spindulyje tame tarpe ne daugiau 3 stiklo dūžio jutiklių.
♦ Signaliniai spinduliai, saugantys perimetrą nuo sienos išlaužimo (vibraciniai ir seisminiai
jutikliai), nejungiami kartu su magnetiniais kontaktais į tą patį spindulį, saugantį
atsidarančias perimetro dalis. Šiems jutikliams turi būti skiriami atskiri signaliniai
spinduliai.
♦ Aktyvinių perimetrų jutiklių (infraraudonųjų spindulių barjerai) negalima jungti į tą patį
spindulį su kitos technologijos jutikliais, pvz., magnetiniais kontaktais, stiklo dūžio
jutikliais bei vibraciniais/seisminiais jutikliais, išskyrus įėjimo/išėjimo zonas.
♦ Pavojaus skelbimo prietaisams (rankiniai pavojaus mygtukai arba kojiniai pavojaus
pedalai) skiriamas atskiras signalinis spindulys. Galima jungti keletą šių prietaisų į vieną
spindulį, kai jų montavimo vietos yra toje pačioje patalpoje arba funkcinėje zonoje. Jeigu
patalpos skirtingos ir/arba montuojama kitoje objekto funkcinėje zonoje – tada kiekvienai
šių prietaisų funkcinei grupei reikia skirti atskirą signalinį spindulį.
♦ Jeigu objekte įrengiama atskira gaisrinė signalizacija, reikia numatyti bent vieną įėjimo
spindulį gaisrinio aliarmo signalui.
♦ Įvertinant spindulių kiekį būtina skirti bent vieną antisabotažinį spindulį. Jeigu objektas
didesnės apimties, rekomenduotina keli antisabotažiniai spinduliai. Iš jų vienas skirtas
kontroliniams priėmimo prietaisams, o kiti – atskiroms signalinių elementų grupėms, jeigu
jų yra daugiau kaip trys tame pačiame objekte.
♦ Įvertinus visus objekto signalinių spindulių poreikius rekomenduotina numatyti bent
vieną, o geriau du rezervinius įėjimo spindulius (10% nuo bendro spindulių kiekio).
♦ Atliekant spindulių apskaičiavimą, būtina įvertinti, kokie spindulių jungimo būdai bus
naudojami: paprasto ar dvigubo balanso. Tame pačiame signalizacijos valdiklyje negalima
naudoti abiejų jungimo būdų.
8.2.3. Signalizacijos valdiklio (centralės) modelio ir jo montavimo vietos parinkimas
♦ Signalizacijos valdiklio tipas ir modelis parenkamas:
pagal objekto saugojimo zonų (signalinių spindulių) skaičių;
pagal zonų dalinimą į atskiras, nepriklausomų vartotojų grupes (sričių skaičių);
atsižvelgiant į signalinių spindulių jungimo būdą.
♦ Signalizacijos valdiklio montavimo vieta parenkama projektuojant ir turi būti patalpoje,
kuri nekrenta pašaliniams asmenims į akis, yra nutolusi nuo įėjimo/išėjimo zonos
(rekomenduojama - momentinio veikimo zonoje be suveikimo vėlavimo).
♦ Patalpa, kurioje numatoma talpinti valdiklį, ir prieigos prie patalpos turi būti apsaugotos
erdvės judesio jutikliais. Esant įjungtai signalizacijos sistemai nesankcionuoti asmenys
negali neprieiti prie valdiklio nesukėlę aliarmo.
♦ Signalizacijos valdiklio dėžė turi būti apsaugota nuo sabotažo. Atidarius signalizacijos
valdiklio dėžę ar ją nuėmus nuo tvirtinimo vietos, turi būti skelbiamas aliarmas
nepriklausomai nuo to, ar sistema įjungta saugojimo režimui ar neįjungta. Kitaip tariant,
signalizacijos valdiklis turi būti apsaugotas nuo atidarymo ar nuėmimo 24 valandų
saugojimo zona.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
85
♦ Parinktas signalizacijos valdiklis ir kiti signalizacijos priėmimo kontroliniai prietaisai
privalo turėti 10 procentų rezervą įėjimo signalų grandinėms.
8.2.4. Judesio jutiklių parinkimas
Parenkant erdvės judesio jutiklius būtina įvertinti patalpos dydį, jos paskirtį, šildymo
sistemą, ventiliacijos sistemą, baldų išdėstymą, langų orientaciją pagal pasaulio šalis.
Projektuojant signalizacijos sistemą vidinių erdvių ir įėjimo zonų erdvių apsaugojimui
parenkami PIR judesio jutikliai – kampiniai arba lubiniai. Patalpose, kuriose yra iš anksto
žinomas baldų išdėstymas, projektuojant sistemą parenkami kampiniai arba sieniniai judesio
jutikliai. Jų vieta parenkama taip, kad jutiklio saugojamo ploto neuždengtų baldai, stiklinės
pertvaros, atsidarančios durų plokštumos. Rekomenduojama patalpose, kuriose nežinomas
baldų išdėstymas, parinkti lubinius PIR judesio jutiklius. Jų vieta turi būti parenkama taip,
kad efektyviai apsaugotų reikiamą erdvę ir šviestuvai netrukdytų saugomai zonai.
Patalpose, kuriose yra valdoma priverstinė ventiliacijos sistema rekomenduotina
naudoti dvigubos technologijos judesio jutiklius PIR+MW. Tokie jutikliai įrengiami
patalpose, kuriose naudojami oro šildymo ventiliatoriai, židiniai ir kiti šilto oro šaltiniai, bei
nehermetiškose patalpose, kuriose galimi skersvėjai ar šilto-šalto oro konvekcija. Tokios
patalpos: garažai, sandėliai, katilinės, džiovyklos, skalbyklos ir kitokios gamybinės patalpos.
Projektuojant erdvės judesio jutiklių išdėstymą draudžiama orientuoti jutiklius taip,
kad į juos pataikytų tiesioginiai saulės spinduliai per langus, stoglangius. Reikia vengti
jutiklius išdėstyti tiesiogiai priešais šildymo elementus, tokius kaip židiniai, šildymo krosnelės
ir pan. Talpinant jutiklius šalia šildymo elementų, reikia išlaikyti ne mažesnį nei 2 m atstumą.
PIR judesio jutiklių „matymo“ kampą reikia orientuoti taip, kad labiausiai tikėtina
judėjimo kryptis patalpoje kirstų jutiklių detekcijos zonas skersai, o ne išilgai.
Ultragarsiniai judesio jutikliai orientuojami taip, kad labiausiai tikėtina judėjimo
kryptis būtų išilgai jutiklio „matymo“ ašies, t.y. tiesiogiai į jutiklį arba nuo jo.
Mikrobanginiai judesio jutikliai arba dvigubos technologijos jutikliai (PIR+MW]
parenkami pagal patalpos dydį. Parenkamas toks jutiklis, kurio jautrumą mikrobanginiam
traktui galima būtų suderinti taip, kad mikrobangų aktyvioji zona neviršytų patalpų dydžio.
Vienoje patalpoje negalima naudoti dviejų mikrobanginių arba dviejų dvigubos
technologijos (PIR+MW) jutiklių.
Kiekvienam erdvės judesio jutikliui skiriamas atskiras signalinis spindulys. Bet jei šie
jutikliai saugo vidines erdves gretimose patalpose, funkciškai priskirtose tai pačiai saugojimo
ir valdymo zonai galima jungti iki trijų erdvės judesio jutiklių į vieną bendrą signalizacinį
spindulį
Įėjimo/išėjimo zonų erdvės judesio jutikliui būtina naudoti atskirą spindulį.
8.2.5. Signalinių įtaisų parinkimas
Signaliniai įtaisai gali būti vidiniai ir išoriniai. Vidiniai – tai signalizacijos valdiklyje
(centralėje) sumontuotas nuosavas garsinis signalizatorius ir spinduoliai. Išoriniai - sirena,
skambutis, optinis signalizatorius ir kt.
Vidinis signalizatorius skirtingais signalais praneša apie sistemos gedimus,
priešaliarminę būseną ir aliarmo būseną. Signalizacija veikia tol, kol operatorius jos
neišjungia.
Išoriniai signalizatoriai: sirenos, garsiniai skambučiai, optiniai signalizatoriai
projektuojami ir montuojami pastato išorėje ant fasado gerai matomoje vietoje, ne žemiau,
kaip 2,75 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Paprastai tai yra akustinės-optinės sirenos su
mėlynos spalvos šviesine indikacija. Sirenos valdymo kabelis atvedamas per kiaurymę tiesiai
iš vidinės pastato pusės į montavimo vietą. Jeigu nėra galimybės atvesti kabelio tiesiai iš
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
86
vidinės pusės, tada leidžiama valdymo kabelį kloti išorinėje pusėje po tinku arba apsaugant
metaliniu arba smūgiams atspariu plastikiniu vamzdžiu ar kanalu.
Šviesinei indikacijai gali būti naudojama lempa, kurios galia iki 25 W. Ji turi būti
uždengta šviesai pralaidžiu gaubtu, apsaugotu apsaugine armatūra. Montuojama ant metalinės
gembės prie mūro sienos.
Garso signalizacijai gali būti naudojami elektros skambučiai ar sirenos Jų galia iki
20W . Jie montuojami 2,75 m aukštyje nuo žemės paviršiaus gerai matomoje fasadinėje
pastato pusėje.
Optiniai ir garsiniai signalizatoriai taip pat projektuojami ir montuojami pastato viduje
koridoriaus galuose kiekviename aukšte.
Vidiniai signalizatoriai – sirenos, optiniai indikatoriai ir kiti montuojami projektuotojo
nurodytose patalpose taip, kad indikuojami signalai būtų gerai girdimi ir matomi apsaugos
darbuotojams.
8.2.6. Elektros energijos tiekimas
Projektuojant įvertinamas energijos poreikis signalizacijos sistemų grandinėms.
Suskaičiuojamas bendras elektros srovės poreikis visiems grandinių elementams,
naudojantiems elektros srovę. Esant reikalui, naudojami papildomi srovės šaltiniai,
aptarnaujantys atskiras grandines ar jų grupes.
Apskaičiavus energijos tiekimo poreikius, reikia numatyti 20 procentų atsargą virš
maksimalios, pagal gamintojo technines charakteristikas apskaičiuotos srovės. Papildomi
grandinių maitinimo šaltiniai turi būti aprūpinti rezervinio maitinimo baterija, savaime
pasikraunančia iš maitinimo šaltinio.
8.2.7. Signalinių kabelių tinklas.
Priklausomai nuo projektuojamos įrangos parenkami signalinių kabelių tipai ir
signalinių gyslų skaičius kabelyje. Signalizacijos spinduliams, sujungimo linijoms laidai ir
kabeliai parenkami pagal reikalavimus, išdėstytus EĮIT (elektros įrenginių įrengimo taisyklės)
ir konkrečios aparatūros techninės dokumentacijos reikalavimus.
Signaliniai spinduliai (kilpos) bei sujungimo linijos projektuojamos ir įrengiamos taip,
kad būtų garantuota visos grandinės vientisumo automatinė kontrolė ir įvykdyti aparatūros
techninės dokumentacijos reikalavimai.
Kabelio signalinės gyslos turi būti viename izoliacijos apvalkale, o gyslos – su
skirtingos spalvos izoliacija. Jeigu panaudojamas vytų porų kabelis, tai skirtingų porų bent
viena gysla turi būti kitos izoliacinio apvalkalo spalvos. Kabelio gyslų skaičius yra toks:
erdvės judesio jutikliams – 6 gyslų kabelis;
stiklo dūžio jutikliams – 6 gyslų kabelis;
magnetiniams kontaktams – 4 gyslų kabelis;
aktyviniams infraraudoniesiems barjerams – 6 gyslų kabelis imtuvams ir 4 gyslų –
siųstuvams;
Koncentratoriams ir valdymo pulteliams naudojamas ekranuotas kabelis, kurio gyslų
skaičius nustatomas pagal gamintojo reikalavimus.
Signalinių kabelių gyslos storis ne mažesnis kaip 22 AVVG. Signalinio spindulio ilgis
apskaičiuojamas taip, kad kabelio varža neturėtų įtakos balansinei spindulio varžai pagal
signalizacijos valdiklio gamintojo reikalavimus. Jeigu reikalingas ilgesnis spindulys, tada
parenkamas didesnio gyslos storio kabelis taip, kad kabelio varžos dydis neviršytų daugiau
kaip 10 % balansinės varžos dydžio.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
87
Maitinimo gyslų storis apskaičiuojamas pagal signalinio spindulio ilgį taip, kad
įtampos kritimas būtų ne didesnis kaip 10 % nominalios vertės. Pagal konkrečius objekto
poreikius, įvertinus signalinių spindulių ilgį, gali būti parenkami specializuoti signaliniai
kabeliai, kuriuose maitinimo gyslų skerspjūvis didesnis už signalinių gyslų skerspjūvį.
Paprastose konvencinėse sistemose gali būti naudojami paprasti signaliniai kabeliai,
skirti silpnų srovų grandinėms:
specializuoti signaliniai kabeliai;
telefoniniai kabeliai;
kompiuterinio ryšio kabeliai su atitinkamu gyslų skaičiumi ir storiu.
Plečiamose ir adresinėse sistemose ryšio linijoms tarp signalizacijos valdiklio ir
valdymo pultelių bei koncentratorių ar adresinių modulių turi būti naudojami ekranuoti
kabeliai. Spinduliams nuo koncentratorių ar adresinių modulių iki jutiklių galima naudoti ir
neekranuotus kabelius. Jeigu patalpose, kurioms projektuojama signalizacijos sistema, yra
padidinta rizika dėl elektromagnetinės indukcijos, tada būtina visam signalizacijos tinklui
naudoti ekranuotus kabelius. Tas pats reikalavimas taikomas, jeigu patalpose naudojamas
radijo banginis signalo perdavimo modulis.
8.2.8. Apsauginė signalizacija su integruotom gaisrinėm zonom
Nedideliuose objektuose kartu su apsaugine signalizacija projektuojama ir gaisrinė
signalizacija. Tam tikslui galima panaudoti apsauginės signalizacijos valdiklio zonas, kurios
programuojamos 24 valandų saugojimo režimu. Gaisrinei signalizacijai skiriamos didžiausio
numerio zonos valdiklio plokštėje. Pvz., signalizacijos valdiklyje, kuris turi 6 apsaugines
zonas, gaisrinei signalizacijai skiriama 6 zona. Leidžiama integruoti iki trijų gaisrinių
spindulių, panaudojant temperatūrinius ir/arba optinius dūmų jutiklius. Projektuojant reikia
vadovautis reikalavimais ir taisyklėmis, nurodytomis RSN 138-92 leidinyje (Pastatų ir statinių
gaisrinė automatika). Projektuojant reikia atsižvelgti į tai, kad viename signaliniame
spindulyje negalima naudoti skirtingo tipo jutiklių, t.y. negalima kartu jungti temperatūrinių
su optiniais dūmų jutikliais, išskyrus atvejus, kai naudojami kombinuoti temperatūriniaioptiniai dūminiai jutikliai viename korpuse. Signalizatorių skaičius viename spindulyje
parenkamas atsižvelgiant į RSN 138 – 92 reikalavimus. Pagal patalpų dydį nustatomas
reikalingas jutiklių skaičius. Sudarant kodo lenteles centralizuotam stebėjimo pultui, gaisrinių
spindulių suveikimo signalai išskiriami ir aprašomi atskirai.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
88
8.3. Brėžiniai
8.3.1. Komponentų išdėstymo planas
Plane (8.1 pav.) parodyta kaip patalpose išdėstomi signalizacijos komponentai.
Komponentai žymimi sutartiniais ženklais. Kadangi žymėjimas nėra standartizuotas, būtina
pridėti žymėjimo lentelę. Plane nurodomi orientaciniai patalpų matmenys bei patalpų plotas.
Patalpos sunumeruojamos ir nurodoma jų paskirtis.
705
1140
G1
G2
4/5
2/4
1/11
4/4
G4
2
50m
1
4/6
128m2
280
708
D
6/4
8/3
8
G3
G8
3/3
1/10
6/3
D
11
1/9
1/7
3/2
390
2
160
D12
4
3
6/5
8/1
D7
Patalpų paskirtis
4/2
2/3
D
1/6
530
6
D2
4/1
D5
1. Direktoriaus
1/5
6/7
9
580
1/4
7
1/2
3/1
D1
6.Laukiamasis
5/2
6/1
D
D9
K
5/1
P1
7/1
5.Finansų skyrius
5/3
6/2
5/5
3,4.Tualetas
10
D
1/1
1/3
26m2
2/2
D
D
D8
G5 5/6
40m2
600
43m2
7/2
50m
6/6
kabinetas
2. Sekretoriatas
G7
2
5
8/2
P2
1120
1/8
D3
4/3
8. Prekybos salė
728
5/4
D4
9.Remonto patalpa
2/1 D6
10. Pagalbinės patalpos
D13
860
11.Veranda
430
670
530
8.1 pav. Komponentų išdėstymo planas
8.2 lentelė. Sutartiniai žymėjimai
PAVADINIMAS
SIGNALIZACIJOS KONTROLINIS ĮRENGINYS
Žymėjimas
K
VALDYMO PULTELIS ARBA ŠIFRO ĮRENGINYS
VIDINĖ SIRENA
LAUKO SIRENA
MAGNETOKONTAKTINIS DAVIKLIS
JUDĖSIO JUTIKLIS
GYSLOS PABAIGA
G
AKUSTINIS STIKLO DŪŽIO DAVIKLIS
DŪMŲ DAVIKLIS
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
7.Koridorius
D
89
8.3.2. Signalizacijos tinklų planas
Tinklų plano kairėje pusėje parodomi visi signalizacijos kontroliniai prietaisai:
signalizacijos valdiklis (nurodomas tipas), valdymo pulteliai, išplėtimo moduliai, sirenos,
maitinimo šaltiniai. Plano viduryje nurodoma kaip jutikliai jungiami į spindulius. Jutikliai
sužymimi skaičiais, pvz., 2/3 – antro spindulio trečias jutiklis. Galima nurodyti jutiklio tipą.
Apskritimai žymi montavimo dėžutes. Rekomenduojama naudoti kuo mažesnį jų kiekį.
Skaičiai linijos trūkyje rodo kabelio gyslų skaičių (žr. 86 psl.). Dažnai visiems spinduliams
naudojamas to paties tipo kabelis (4 – 6 gyslų). Dešinėje surašomi patalpų, pro kurias praeina
spindulys, numeriai. Pvz.,antras spindulys apima 8,9,10 patalpas.
Priėmimo kontroliniai
prietaisai
Patalpos
Jutikliai
D1
1/1
1/2
1/3
1/4
2
5
5
1/7
3
3
3
D2
3
2
5
D7
5
1/8
1/10
2/4
3
P2
1/11
1
G
2/3
8
2/2
G
3
9
2/1
D8
5
1/9
1/5
D3
P1
2
1/6
2
3
10
3
5
5
D9
D10
3
7/2
G
2
2
7/1
K
8/2
7
8/1
G
2
5
728
D11
11
8/3
3
D5
4/1
4/2
4/3
4/4
4/5
4/6
2
2
3
5
D4
5/3
5/4
5/5
G
3
3 D6
5/2
9
5/1
2
10
3
3/2
3
D12
8
5/6
2
5
G
3/3
1,2
3
G
D13
3/1
3
3
5
6/1
6/2
6/3
6/4
6/5
6/6
6/7
D
D
D
D
D
D
D
8.2 pav. Signalizacijos tinklų planas
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
1,2,5,6,8,
9,10
90
8.3.3. Specifikacija
Joje nurodomas signalizacijos komponento tipas, jo pozicinis žymėjimas ir vienodų
komponentų kiekis.
8.3 lentelė. Specifikacija
Pozicinis
žymėjimas
1/1-1/3
1/4
1/5-1/6
1/7
1/8
1/9
1/10-1/11
2/1-2/4
3/1-3/3
4/1-4/5
4/6,5/1
5/2-5/5
5/6
6/1-6/7
7/1
7/2
8/1-8/2
8/3
G
K
P1
S1
S2
Pavadinimas
Magnetinis kontaktas MC-12
Stiklo dūžio jutiklis GFD-30
Magnetinis kontaktas MC-12
Stiklo dūžio jutiklis GFD-30
Magnetinis kontaktas MC-12
Stiklo dūžio jutiklis GFD-30
Magnetinis kontaktas MC-12
Judesio jutiklis XJ413T
Judesio jutiklis XJ413T
Magnetinis kontaktas MC-12
Stiklo dūžio jutiklis GFD-30
Magnetinis kontaktas MC-12
Stiklo dūžio jutiklis GFD-30
Gaisrinis jutiklis DS284
Magnetinis kontaktas MC-12
Judesio jutiklis XJ413T
Magnetinis kontaktas MC-12
Judesio jutiklis XJ413T
Galinis rezistorius MCF-0,25-2,4kΩ
Signalizacijos valdiklis ESPRIT 728 EXPRESS
Valdymo pultelis ESPRIT633
Vidinė sirena SB1
Lauko sirena OS200
Kiekis
3
1
2
1
1
1
2
4
3
5
2
4
1
6
1
1
2
1
7
1
2
1
1
Pastabos
8.4. Sąmata
Projektavimo metu sudaroma sąmata. Joje apskaičiuojama signalizacijos komponentų
ir medžiagų kaina. Apskaičiuojamas reikiamas kabelio kiekis ir jo kaina. Nors įvairiems
signalizacijos komponentams jungti reikalingas skirtingas kabelio gyslų skaičius, dažnai
stengiamasi naudoti vieno tipo kabelį. Perkant didesnį kiekį daromos nuolaidos ir išleidžiama
ta pati suma kaip ir perkant skirtingų gyslų kabelius.
8.4 lentelė. Signalizacijos sistemos komponentų kaina
Pavadinimas
Judesio jutiklis MAGNUM ULTRA
Stiklo dūžio jutiklis PARADOX GLASS TREK
Magneto kontaktini jutikliai MK06
Lauko sirena BELLE
Dūmų jutiklis ECO1002
Centralė “Paradox ESPRIT 1738 Ex”
Vidaus sirena TWIN ALERT
Klaviatūra 1686H
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
Kiekis vnt.
4
4
7
1
4
1
1
2
Kaina vnt.Lt.
106,28
92,04
9,44
1125,08
115,66
4455
24,78
1193,52
Iš viso:
Kaina Lt.
425,12
368,16
66,08
125,08
62,64
455
24,78
193,52
1720,38
91
8.5 lentelė. Medžiagos
Pavadinimas
Kabelis Cez6x0.22
Instaliacinis lovelis EIP15X10mm
Kiekis
150 m.
150 m.
Kaina vnt.Lt.
Kaina Lt.
0,60 – 1m
90,00
1,45 – 2m
217,50
Iš viso: 307,50
Darbų kaina apskaičiuojama dviem būdais. Vienu atveju imamas procentas nuo
komponentų ir medžiagų kainos, pvz., 30%. Tai priklauso nuo signalizaciją įrengiančios
firmos.
8.6 lentelė. Atlikti darbai
Darbų pavadinimas
Signalizacijos valdiklio montažas
Signalizatoriaus montažas
Judesio jutiklio montažas
Stiklo dūžio jutiklio montažas
Magnetinio kontakto montažas
Dūmų – temperatūrinio gaisrinio jutiklio montažas
Temperatūrinio gaisrinio jutiklio montažas
Laidai (tvirtinimas ant mūro)
Matavimo vnt.
Kiekis
Vnt.
Vnt.
Vnt.
Vnt.
Vnt.
Vnt.
Vnt.
100m
1
2
5
6
11
3
1
1
Žmogaus
valandos
25,7
2,9
4
7,3
1,1
1,51
1,28
33,2
Iš viso
Bendrai
25,7
5,8
20
43,8
12,1
4,53
1,28
33,2
146,41
Kitu atveju atlikti darbai įvertinami žmogaus valandomis pagal normatyvus.
Pvz., tam tikro jutiklio tvirtinimui, įjungimui į spindulį, paruošimui darbui skiriama 10
žm.val. Įvertinamas ir kabelio tiesimas. Tiesimo kaina priklauso nuo sienos tipo: betoninė,
plytų, medžio ir kt. Visos žmogaus valandos sumuojamos, dauginamos iš vienos valandos
kainos ir gaunama darbų suma. Dar pridedamas procentas nenumatytiems darbams. Taip pat
pridedamos transportavimo išlaidos, mokesčiai, pelnas ir t.t.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
92
9. AUTOMOBILIO ELEKTRONINĖS SAUGOS SISTEMOS
9.1. Kaip vagiami automobiliai
Kaip informuoja Lietuvos policijos apsaugos organizavimo tarnybos, automobiliams
apsaugoti šiuo metu yra daug naujų ir patikimų apsaugos sistemų. Viena iš jų – nuotoliniu
būdu, naujo tipo kintančiu radijo kodu valdoma sistema, apsauganti automobilio atidaromas
dalis (duris, bagažinę, variklio dangtį) ir blokuojanti variklį. Kitos sistemos yra su
automatiniu variklio blokavimu, pavarų dėžę blokuojančiais mechanizmais. Minėtos
priemonės skirtos apsaugoti automobilius nuo chuliganų ir vagių mėgėjų. Deja, apsisaugoti
nuo profesionalių nusikaltėlių šios priemonės nepadės.
Visiems mums teko ne kartą skaityti statistiką apie pavogtus automobilius. Dažnas
atvejis, kai automobilį pavagia tiesiai nuo šaligatvio ar šalia parduotuvės vidury baltos dienos
matant daugybei praeivių. Dažnai atsiranda liudininkai, kameros fiksuoja patį procesą, bet tai
neduoda jokios naudos. Žiūrint vaizdo įrašą matyti, kad pastatę automobilį, jūs nueinate. Iš
karto po to pasirodo jus stebintis žmogus, toks neišsiskiriantis iš minios pilietis. Po kurio laiko
pasirodo antras, automobilis atidaromas, po keliolikos akimirkų užvedamas ir pajuda iš vietos.
Algoritmas ganėtinai paprastas, pagal jį, kaip taisyklė, pavagiamos beveik visos iš
JAV atvežtos mašinos, nors jose buvo įrengta paprasta signalizacija arba net palydovinė
paieškos sistema. Po mašinos signalizacijos įjungimo vagys perima eteryje valdymo signalo
kodą (netgi jeigu jis kintamas), o jau po to išjungia mašinos signalizaciją ir patenka į ją. Tada
sulaužoma užvedimo spynelė, „nulaužiant“ kodinį raktą iš anksto pasigamintu įrengimu. Juk
JAV mašinų imobilizatorius to paties modelio ir markės mašinose sumontuoti vienodi ir
vagis, kuris specializuojasi tam tikros markės automobiliuose, nesunkiai įveiks tokį įrenginį.
Palydovinę sistemą, kaip taisyklė, užblokuoja, įvesdami į eterį stiprius signalų
perdavimo trikdžius, po to atidaroma mašina ir galima judėti.
Jeigu mašinoje yra įrengta palydovinė paieškos sistema, įsilaužimo momentu sistema
susisiekia su GPS palydovais, gauna koordinates: ilgumą ir platumą, bet perduoti šių signalų į
centrinį valdymo pultą negali, nes nėra GSM ryšio kanalo – jis blokuojamas specialiu
įrenginiu.
Beje, kartais galima nustatyti signalizacijos pultelio skanavimo pradžią. Jeigu negalite
įjungti mašinos signalizacijos (arba jos išjungti), o tai pavyksta tik iš antro ar trečio karto, tai
reiškia, kad kažkas bando nuskenuoti jūsų signalizacijos kodą.
Kas gali padėti išvengti tokių vagysčių? Tokioj situacijoj padeda paprasčiausias
„slapukas“. Kur nors gudriai paslėpto paprasto mechaninio degimo atjungėjo skubančiam
plėšikui nėra kada ieškoti.
Visai kitas reikalas – vagystė naktį. Automobilis tyliai snaudžia aikštelėje. Aplinkui –
nė gyvos dvasios. Laiko – marios. Ir kuo stipresnis apsaugos kompleksas įrengtas, tuo daugiau
būna fizinių automobilio pažeidimų. Iš pradžių nukenčia garsinė signalizacija. Barbarišku
metodu išplėšiamos durys, atidaromas variklio dangtis, smūgis į sireną ir vėl tyla. Kartais į
sireną pripurškiama putų polistirolo, tada ji kaukia, bet labai tyliai.
Po to pradedama elektroninio blokatoriaus paieška, automobilio įrangos ardymas,
blokatorių suradimas, bandymai užvesti variklį. Palydovinė sistema, greičiausiai, būna jau
išjungta, bet jeigu ji ir suveikia, tai iki policijos atvykimo dar lieka laiko vagims perkelti
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
93
mašiną į kitą vietą (kaimyninį kiemą ar gretimą gatvę). Dispečerio ekrane matomos jau
pasenusios koordinatės.
Kas dažniausiai tokiu atveju išgelbėja automobilį? Geras, sumaniai ir kokybiškai
įmontuotas imobilizatorius – variklio užvedimo sistemos blokatorius. Jis tampa rimta kliūtimi,
nes imobilizatoriaus paieškoms reikia skirti laiko. Praktika rodo, kad blokatorių reikia ne tik
gerai paslėpti, bet ir priėjimą prie jo mechaniškai uždaryti. Naktį svarbiausia yra išlošti laiko,
todėl kiekviena nauja detalė ar įrengimas, trukdantis vagiui, atlieka gerą darbą jums. Pavarų
dėžės ar vairo blokatorius taip pat yra naudingi, nors ir nesunkiai įveikiami, bet jie atima iš
pagrobėjų nemažai brangaus laiko.
Dar vienas plačiai paplitęs vagystės metodas atviroji vagystė. Taip vadinamas
automobilio savininko išlaipinimas iš jau užvestos mašinos arba raktų atėmimas. Žinoma,
tokią situaciją labai sunku numatyti, bet bent iš dalies jai pasiruošti galima.
Tokiems atvejams yra labai rekomenduotinos palydovinės paieškos sistemos. Mašinos
vagystės atveju reikia kuo greičiau paskambinti į dispečerinę. Tokios vagystės metu garso
signalizacija dažniausiai nenaudojama. Kaip alternatyva palydovinėms sistemoms egzistuoja
imobilizatoriai, atliekantys analogišką algoritmą. Po to, kai atidaromos durys, sistema
automatiškai ieško signalo – tokiu atveju per tam tikrą laiko tarpą būtina pridėti
imobilizatoriaus raktą prie užrakto, ar (brangesniuose automobiliuose) pridėti pirštą prie piršto
antspaudų skaitytuvo. Jeigu savininkas išmestas iš automobilio, po kurio laiko automobilio
variklis užgesta.
Didžiausia diskusija tarp specialistų vyksta dėl to, per kurį laiką turi užgesti variklis,
jei imobilizatorius negauna automobilio savininko signalo. Ilgesnis laiko tarpas duotų
geresnių rezultatų, nes tokiu atveju mašina sustoja toliau nuo savininko, pvz., kur nors antroje
eismo juostoje gatvės vidury, ir tai neleidžia vagiui toliau ieškoti blokatoriaus ir atkreipia
aplinkinių dėmesį.
Jeigu vagiui techninių įgūdžių nepakanka, arba jei automobilis apsaugotas išties gerai,
panaudojamos paprasčiausios suktybės. Egzistuoja daug būdų priversti automobilio savininką
išlipti iš mašinos paliekant joje raktelius. Verta prisiminti, pavyzdžiui, konservų dėžutę,
pririštą prie mašinos užpakalinio bamperio. Jūs sėdatės už vairo, įjungiate variklį ir pradedate
važiuoti. Pasigirsta kažkoks metalo garsas, jūs išlipate, pažiūrite į tą skardinę ir imate ją
atrišinėti… O kur tuo metu raktai? Rezultatas - mašina nuvažiuoja, o skardinė jūsų rankose.
Tokiu atveju apsaugos imobilizatorius. Jį geriausia nešiotis kišenėje atskirai nuo
automobilio raktelių. Automobilis nuvažiuos, tačiau imobilizatorius po kurio laiko blokuos jo
degimą ir variklis tiesiog užges.
Egzistuoja toks vagystės būdas, su kuriuo kovoti yra sunkiausia iš visų. Kai mašina
vagystei „paruošiama“ techninės apžiūros punktuose ar servisuose. Pirmas, ir turbūt
svarbiausias, dalykas – neatiduokite serviso darbuotojams signalizacijų pultelių ir nerodykite
slapukų. Praktiškai visos sistemos turi taip vadinamą serviso režimą (Valet režimas), į kurį
perjungus automobilį, meistrams galima palikti tik užvedimo raktelį.
Žinoma, čia apžvelgti ne visi vagystės būdai, o tik patys populiariausi. Bet aišku, kad
jeigu gerai įrengsite visą apsaugos kompleksą, bet kuriuo iš aukščiau išvardintų vagystės būdų
pasinaudoti bus daug sunkiau. Gerai įrengus visą apsaugos kompleksą automobilyje atsiranda
įrengimų, atliekančių skirtingas funkcijas. Signalizacija skelbia apie veiksmus viduje,
imobilizatorius blokuoja variklį, „slapukai“ apsunkina tiesioginį priėjimą prie variklio ir
saugo blokuotas elektros grandines, GPS sistema informuoja savininką, pavarų dėžės spyna ir
vairo užraktas leidžia išlošti laiko.
Kaip rodo patirtis, būtent skirtingų apsaugos priemonių kompleksas efektyviausiai
apsaugo automobilį ir jo nuvarymo riziką sumažina iki minimumo.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
94
9.2. Automobilio elektroninės saugos sistemos pagrindinės dalys
Automobilių apsaugai naudojamos specializuotos elektroninės saugos sistemos. Nuo
aukščiau apžvelgtų jos skiriasi zonų ir jutiklių skaičiumi. Dažniausiai automobilinės sistemos
turi dvi zonas: momentinio ir uždelsto veikimo.
a)
b)
9.1 pav. Automobilinės signalizacijos pagrindinės dalys. a)išdėstymas automobilyje, b)rinkinys
Pagrindinės automobilinės signalizacijos dalys yra šios: signalizacijos valdiklis,
jutikliai, indikacijos elementai, signalizacijos įtaisai, blokavimo įtaisai, valdymo elementai,
akumuliatorius.
Signalizacija gali būti maitinama iš automobilio akumuliatoriaus, tačiau dažnai yra
atskiras signalizacijos maitinimo akumuliatorius. Jei atjungiamas automobilio akumuliatorius
(ar sumažėja jo įtampa), signalizacija įsijungia.
Signalizacijos valdiklis apjungia visus automobilio signalizacijos sistemos
komponentus. Valdiklio vykdomos funkcijos priklauso nuo į jį įkeltos programos. Kiekviena
firma turi savo programas, kurios užtikrina jos produkcijos ypatumus. Signalizacijos valdiklis
dažniausiai turi 3 pagrindines jungtis. Prie didžiausios jungiami jutikliai ir valdymo
elementai. Prie antros jungties (galios) jungiami signaliniai įtaisai, šviesos, blokavimo įtaisai,
durų užraktai ir pan. Trečioji jungtis skirta signalizacijos indikacijos elementams, kurie rodo
darbo režimus.
Signaliniai įtaisai –tai, visų pirma, sirena ir automobilio šviesos įtaisai (artimos ir
tolimos šviesos). Dar gali būti radijo siųstuvai.
Blokavimo įtaisai – tai elektromechanikos elementai (relės), kurie atjungia užvedimo
spynelę, starterį bei kuro tiekimą.
Automobilinių saugos sistemų jutikliai skiriasi nuo įprastų elektroninės saugos
sistemų jutiklių. Dažniausiai naudojami kontaktiniai, mikrobanginiai, smūgio, padėties,
transportavimo, slėgio ir ultragarsiniai jutikliai.
Valdymo elementai – tai įvairūs slapti mygtukai, kodiniai raktai, imobilizatoriai,
transponderiai, bei nuotolinio valdymo pulteliai.
Imobilizatorius - automobilio gamintojo įdiegta apsaugos sistema, kuri elektroniniu
būdu blokuoja variklio įpurškimo kompiuterio darbą. Automobilių gamintojai imobilizatorių
sistemas plačiai pradėjo naudoti apie 1994 - 1995 metus.
Indikacijos elementai – tai spinduoliai, kurie rodo signalizacijos sistemos darbo
režimą bei praneša apie gedimus.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
95
9.3. Automobilio elektroninės saugos sistemų apžvalga
Lietuvoje gerai žinoma kompanija “Clifford Electronic”. Jos elektroninės saugos
sistemos vienos iš geriausių pasaulyje. Jos užtikrina aukščiausią slaptumo ir saugumo lygį. Jų
“Anticode Grabbig(AGG)”technologija, turinti atsitiktinį kodavimą atmeta skaitmeninių kodų
skenavimo galimybę. Ši kompanija gamina plačiai žinomas elektroninės signalizacijos
sistemas: Consept 60, Cyber 5/9, Intelli Guard, Avangard III. Jų sudėtyje yra vidinė kontrolės
ir klaidingų poveikių pašalinimo sistemos, jutiklių ir apsaugos zonų diagnostikos sistema,
automatiškai atjungianti zoną su defektu. Jos turi signalizacijos suveikimo priežasčių
diagnostikos sistemą ir daugelį kitų galimybių.
9.2 pav. SRS2000 sujungimų schema
Prekybos ženklas Red Scorpio jungia įvairias elektroninės signalizacijos įtaisus
gaminančias firmas nuo Italijos iki Taivanio. Šiuo metu gaminami modeliai SRS500, SRS600,
SRS990N, SRS2000, turintys naujų funkcinių galimybių. Modelio SRS2000 sandara ir
prijungimo schema parodyta 9.2 pav.
Firmos Omega (JAV) produkcija išleidžiama su prekybiniu ženklu Excalibur ir turi
keturis elektroninės signalizacijos įtaisų modelius: AL-700, AL-900j, AL-1000 ir K9-sixC. Į
komplekto sudėtį įeina du dinaminio kodo pakabukai – siųstuvai. Sistema vienu metu gali būti
suderinta 4- iems siųstuvams. Signalizacijoje numatytas savaiminio kodavimo režimas,
nuotolinis smūgio jutiklio atjungimas ir funkcija Anti-Hi-Jack, apsauganti nuo atviro plėšimo.
Produkcija su prekybos ženklu Red Star (JAV) žinoma šešiais pavadinimais: RS925,
RS950, RS950G, RS960, RS999 ir RS1000. Modelio RS960 sandara ir prijungimo schema
pavaizduota 9.3 pav. Viena iš šių elektroninės signalizacijos sistemų ypatybių - skirtinga
reakcija į smūgio į automobilio korpusą stiprumą. Modeliuose RS999 ir RS1000 numatytas
nuotolinis elektromagnetinio smūgio jutiklio jautrumo perjungimas. Juose galima įjungti
laukimo režimą Anti-Hi-Jack, jei bijote, kad kelyje gali įvykti nemalonumai.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
96
9.3 pav. Red Star RS960 sujungimai
Prekybos ženklu Prestige APS žymima firmos Audiovox Prestige (JAV) produkcija.
Jos gaminami modeliai: APS250, APS300R, APS400, APS600 charakterizuojami aukštu
automobilio apsaugos lygiu, patikimumu bei patogiu įrengimu ir eksploatacija. Juose
naudojamas dinaminis kodas arba savaiminis kodavimas. Jos turi smūgio ir įtampos
sumažėjimo jutiklius. Sandara ir prijungimo schema pavaizduota 9.4 pav.
9.4 pav. APS300R sujungimų schema
Elektroninės signalizacijos įtaisą MEGA 3000 gamina Megatronic (JAV) firma. Tai
patikima ir kokybiška signalizacijos sistema. Joje naudojamas dinaminis kodas (Random
Code), kuris turi virš 1,8x1019 galimų kombinacijų. Sistemos sudėtyje yra imobilizatorius,
kuris blokuoja variklį. Sistemos pagrindą sudaro aukšto intelektualinio lygio mikrovaldiklis.
Prekybinį ženklą Clipper turi Italijos firma Iper Elettronica. Jos gaminiai turi vieną iš
tobuliausių dinaminių kodų Misage ASG ir Anti-Hi-Jack režimą. Visuose signalizacijos
įtaisuose vykdoma jutiklių diagnostika (sugedę atjungiami). Panaudojami smūgio ir
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
97
ultragarsiniai jutikliai. Aliarmo sirena turi autonominį maitinimą. Variklio blokavimo sistema
veikia net išmontavus dalį signalizacijos sistemos. Signalizacinio įtaiso Clipper Prestige
sandara ir sujungimo schema pavaizduota 9.5 pav.
9.5 pav. Clipper Prestige sujungimų schema.
Italų gaminami signalizacijos įtaisai su prekybiniu ženklu Laser Line ir Flashpoint
naudoja sudėtingą dinaminį kodą. Įtaisuose numatytas nuotolinis variklio blokavimo režimas.
Modelio Flashpoint 500 sandara ir sujungimų schema pavaizduota 9.6 pav., a. Elektroninės
signalizacijos įtaisas gali būti valdomas radijo pakabuku bei elektroniniu kontaktiniu raktu.
Signalizacijos įtaise panaudota dviguba padidintos galios pjezoelektrinė sirena.
a)
b)
9.6 pav. Sujungimų schemos: a) Flashpoint 500, b) SPY BALL RF59
Italų firma Autotechnica naudoja prekinį ženklą SPY BALL ir yra plačiai žinoma visoje
Europoje. Ji gamina aukščiausios klasės elektroninės signalizacijos įtaisus: SP/K720,
SP/K710, RF59. Pastarojo sandaros ir sujungimų schema pavaizduota 9.6 pav., b. Sistemoje
panaudoti ultragarsinis, judesio, smūgio bei įtampos kritimo jutikliai. Beveik visi modeliai
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
98
turi dinaminį kodą ir naudoja pasyvų variklio imobilizavimą. Modeliai SP/K720 ir SP/710.
turi specialų šviesos diodų ekraną, kuriame matome jutiklių testavimo rezultatus.
Kita italų firma Antifurto SIRIO 777 S.R.I žinoma dviem gaminiais: SIRIO777 mouse
ir Top.11 compact. Esminė firminės technologijos ypatybė - dvigubas nuotolinio valdymo
radijo kodas. Elektroninės signalizacijos įtaisas turi Anti-Hi-Jack režimą, valdomą nuotoliniu
būdu su radijo pakabuku. Išmontavus signalizaciją lieka variklio blokavimas.
Firma Gemel (Italija) garsėja savo gaminiais Serpi Star. Tai paprasti bei pigūs
signalizatoriai GR-10/B ir sudėtingi elektroninės signalizacijos įtaisai GR-410/420/490,
naudojantys skaitmeninį visų jutiklių signalų apdorojimą. Vienas iš populiariausių gaminių
GR-44 leidžia blokuoti variklio įjungimą penkiais kanalais. Gemel firma taip pat siūlo
motociklo apsaugos sistemas SM – 1, kurios valdomos nuotoliniu būdu (radijo pakabuku)
arba kontaktiniu elektroniniu raktu. Šiose sistemose naudojamas gan retas pokrypio jutiklis
(firma Getronic – Italija) elektroninės signalizacijos gaminiai žinomi prekiniu ženklu GT.
Signalizacijos įtaiso GT121/125 valdymui naudojamas dinaminis kodas, kuris turi
4x109.kombinacijų. Taip pat yra galimybė nuotoliniu valdymu atjungti ultragarsinį ir smūgio
jutiklius. Šio įtaiso sandaros ir sujungimų schema pavaizduota 9.7 pav.
9.7 pav. GT-125 signalizacijos sistemos sujungimų schema
Italų firma Sikura gamina automobilio signalizacijos įtaisus Sikura A-102C, Sikura
Imperium IMS400/600. Juose naudojamas nuotolinis uždegimo grandinės nutraukimas. Taip
pat naudojama 3-jų kanalų variklio blokuotė, ultragarsinis, smūgio ir įtampos sumažėjimo
jutiklis. Signalizacijos sistemoje įtaisytas imobilizatorius IMS400 su specialiu elektroniniu
raktu, turinčiu 1019 kodų.
Italų firma MAE S.R.L., turinti prekinį ženklą Ariane, savo elektroninės signalizacijos
įtaisų modeliuose Elik naudoja specialų skaitmeninį dinaminį radijo kodą Multi Digit Pro,
kuris turi kelis milijardus galimų kombinacijų. Skirtingai nuo kitų signalizacijos sistemų,
įvykus apiplėšimui nereikia spausti nuotolinio valdymo mygtuko. Atitinkamai pakeitus darbo
režimą, apsaugos įtaisas po kurio laiko pats užblokuos variklį ir įjungs aliarmą.
Pietų Korėjos firma Dong Yang Security Elektronics gamina produkciją su firminiais
ženklais Golden Bat ir Titan. Signalizacijoje naudojamas radijo nuotolinis valdymas.
Valdymo pulteliai turi ištraukiamas antenas, todėl jų veikimo nuotolis siekia 100m.
Signalizacija turi du valdymo kanalus. Vienas naudojamas signalizacijos valdymui, o kitas bagažinės arba garažo vartų atidarymui.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
99
9.8 pav. Titan T-2002 signalizacijos sistemos sujungimai
Norvegų firma Defa Patriot žinoma keletu elektroninės signalizacijos įtaisų modeliais:
300XB, 500XB, 700XB, kuriuose naudojamas skaitmeninis dinaminis kodas Defa Pro su 4
milijardais galimų kombinacijų. Auto signalizacijos 700XB sistema vykdo 46 apsaugos,
diagnostikos ir serviso funkcijas. Išmontavus signalizacijos įtaisą variklis lieka užblokuotas.
Šveicarų firma Micro Car Alarm gamina autosignalizacijos įtaisus MCA 052.1. Juose
naudojamas atsitiktinis kodas (Random Code), kurį supranta tik ši sistema. Į sistemos sudėtį
įtrauktas smūgio ir ultragarsinis nuotoliniu būdu valdomas jutiklis. Signalizacijoje numatytas
Anti-Hi-Jack darbo režimas. Yra naujų radijo pakabukų kodavimo galimybė bei galima
pakeisti visos sistemos kodą.
Prekinį ženklą TopLine ir Protector turi Irlandijos firmos CEL gaminiai. Juose
naudojamas dinaminis kodas, turintis apie 4 bilijonus galimų kombinacijų. Šie įtaisai 8- iais
būdais saugo automobilį. Firmos elektroninės signalizacijos įtaisuose naudojama naujiena –
nekontaktinis imobilizatorius Proximity, kuris valdomas nekontaktiniu būdu - pakabuku
transponderiu.
Jablotron firma siūlo elektroninės signalizacijos įtaisą CA-300. Tai nebrangus įtaisas.
Jo valdymo įtaiso kodas turi 387 bilijonus kombinacijų. Sistema turi antiskenavimo įtaisą.
Sistemoje naudojamas ultragarsinis detektorius.
Išvados.Iš apžvalgos galime daryti išvadą, kad tipinę sistemą sudaro centrinis
valdymo blokas – signalizacijos valdiklis. Apsaugos sistema turi trijų tipų jutiklius:
mikrobanginį, ultragarsinį bei smūgio. Apsaugos sistema valdo variklio užvedimo bei kuro
tiekimo blokavimo įtaisus ir durų užraktus. Visos elektroninės signalizacijos sistemos turi
nuotolinį radijo valdymą. Daugelis elektroninės signalizacijos įtaisų turi nuotolinį jutiklių
darbo režimo valdymą. Taip pat pasitaiko įtaisų, kurie turi nuotolinį bagažinės bei garažo
vartų valdymą. Kokybiškas elektroninės signalizacijos įtaisas turi turėti atskirą maitinimo
šaltinį bei įtampos sumažėjimo detektorių. Gali būti naudojamos sirenos su autonominiu
valdymu.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
100
9.4. Automobilio elektroninės saugos sistemos komponentai
9.4.1. Imobilizatorius
Imobilizatorius – automobilio gamintojo įdiegta apsaugos sistema, kuri elektroniniu
būdu blokuoja variklio įpurškimo kompiuterio darbą. Automobilių gamintojai imobilizatorių
sistemas plačiai pradėjo naudoti apie 1994 - 95 metus.
a)
b)
9.9 pav. Tipinė imobilizatoriaus schema 1 - imobilizatorius, 2 - raktas su transponderiu, 3 - degimo spyna su
induktyvine kilpa, 4 - įpurškimo kompiuteris, 5 - prietaisų skydelis, 6 - variklis, 7 - diagnostinė jungtis.
Imobilizatorius iš transponderio nuskaito identifikavimo kodą, kuris sulyginamas su
nustatytu. Imobilizatoriaus blokas perduoda informacija apie kodo atitikimą įpurškimo
kompiuteriui. Jei gautas kodas neatitinka nustatyto, blokuojamas įpurškimo kompiuterio
darbas. Imobilazerio sistemos susideda iš variklio įpurškimo kompiuterio, imobilizatoriaus
bloko ir rakto su transponderi. Visose dalyse yra įprogramuotas unikalus kodas. Pakeitus
įpurškimo kompiuterį, pametus raktą ar įvykus sistemos gedimui automobilio neįmanoma
užvesti. Kiekvienas automobilio gamintojas numatęs galimybę keisti sugedusius
komponentus (raktus, valdymo blokus). Registruojant naujus komponentus dažniausiai
naudojamas slaptažodis (Login). Slaptažodžio įvedimui dažniausiai reikalingas specialus
prietaisas, o kai kurioms sistemoms slaptažodis suvedamas nuspaudus atitinkamą mygtukų
kombinaciją automobilyje (pvz., Renault). Honda ir Mercedes automobiliuose norint
registruoti papildomus raktus reikia turėti "Master" raktą. Sugędus vienam iš komponentų
imobilizatoriaus sistemoje automobilis užsiveda ne ilgiau kaip 3sek. ir užgęsta. Apie gedimą
imobilizatoriaus sistemoje praneša prietaisų skydelio lemputė su rakto atvaizdu.
9.10 pav.Gedimo pranešimas
Tačiau patikimiausias būdas nustatyti tikslų imobilizatoriaus gedimą – naudoti tinkamą
diagnostinį skenerį. Taip pat yra imobilizatoriaus sistemų, kurios deaktyvuojamos įvedus PIN
kodą klaviatūra (Peugeot, Citroen), naudojant infraraudonujų spindulių pultelį arba kortelę
(Renault).
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
101
9.4.2. Transponderis
Dauguma automobilių gamintojų naudoja transponderių sistemas, paremtas
magnetinių signalų sąveika (Magnetic Coupled Transponder Systems). Transponderis – tai
specializuotas lustas ir antena, talpinami į rakto korpusą (9.11 pav., a). Jis nereikalauja jokio
pastovaus maitinimo šaltinio, veikia nuotoliniu būdu induktyvinių kilpų pagalba (dauguma
sistemų dirba 125 kHZ dažniu, nedideliu, iki 3 cm atstumu). Dažniausiai naudojami Philips,
Megamos, Texas Instruments, Temic gamintojų transponderiai.
a)
b)
c)
9.11 pav.Transponderių pavyzdžiai
9.11 pav., c parodytas transponderis, kurį gamino Megamos, Philips, Temic, o nuo
1999 metų - Philips crypto, Megamos Crypto. Raudonas raktas leidžia registruoti naujus
papildomus raktus. Prie kiekvieno automobilio komplektuojama identifikacinė kortelė su
kodu, skirta avariniam automobilio užvedimui pametus raktus, tačiau tam reikalingas
specialus prietaisas. Imobilizatorius įmontuotas po panele, vairuotojo pusėje 9.9 pav., b.
Vėliau transponderiai tapo tobulesni, jie gali būti ne tik skaitomi bet ir įrašomi.
Daugumai automobilių, pagamintų iki 1998 metų, norint turėti papildomą raktą galima
padaryti transponderio kopiją. Tokią paslaugą atlieka dauguma raktų dirbtuvių, gaminančių
automobilinius raktus. Naujesniuose automobiliuose naudojami "Crypto" transponderiai,
kuriuose informacija skaitymo ar rašymo metu papildomai koduojama. Šie transponderiai
pasižymi aukštesniu saugumo lygiu.
9.4.3. Signalizacijos valdiklis
Tai elektronikos įtaisas, kurio pagrindas yra mikrovaldiklis. Jo atmintinėje yra
programa, nuo kurios priklauso valdiklio vykdomos funkcijos. Signalizacijos valdiklį sudaro
šie pagrindiniai mazgai: valdymo mazgas, įėjimo/išėjimo grandinės, stiprintuvai - buferiai,
radijo imtuvas, dekoderis.
9.12 pav. Signalizacijos valdiklio plokštė
Valdymo mazgą sudaro mikrovaldiklis ir atmintinė (atmintinė gali būti mikrovaldiklyje).
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
102
Stiprintuvai stiprina mikrovaldiklyje suformuotus valdymo signalus. Stiprintuvų išėjime
įjungtos elektromagnetinės relės, kurios valdo signalinius ir blokavimo įtaisus. Šių relių
kontaktai perjungia 12 V įtampos signalus ir komutuoja dideles sroves (iki 30 A). Įėjimo
grandinės suriša jutiklius su mikrovaldiklio įėjimais. Radijo imtuvas priima nuotolinio
valdymo pultelio signalus. Koduotas signalas sustiprinamas žemo dažnio stiprintuve ir
patenka į dekoderį. Dekoderis iššifruoja gautą kodą ir suformuoja signalus mikrovaldikliui.
9.4.4. Automobilio signalizacijos valdiklių elektros principinės schemos
Pirmųjų signalizacijos valdiklių schemos buvo relinės. Pagrindinis jų komponentas
buvo elektromagnetinės relės. Vėliau schemose pradėti naudoti tranzistoriai. Juos pakeitė
mažos integracijos lustai. 9.13 pav. parodyta nesudėtinga schema. Joje panaudoti lustai
K176ЛE5 ir K176TM2. Yra dvi saugomos zonos: su atviru – NO kontaktu (S1 jutiklis) ir su
uždaru –NC (S2).
9.13 pav. Signalizacijos valdiklis su mažos integracijos lustais
Jutiklis su NC kontaktu jungiamas tarp 6- o D2.1 išvado ir bendro laido. Signalizacija
įjungiama slaptu mygtuku S3. Per rezistorių R4 pradeda įsikrauti kondensatorius C2. Įtampa
jame perjungia trigerius D2.1 ir D2.2 į nulinę būseną. Signalas iš trigerių išėjimų įkrauna
kondensatorius C3, C4. Šiuo momentu apsaugos kontaktai S1 bei šleifas įtaisui jokios įtakos
nedaro. Kai įkraunamas kondensatorius C2, valdiklis pereina į apsaugos režimą. Jei dabar
sujungiami jutiklio S1 kontaktai, trigeris D2.1 persijungs į vienetinę būseną. Kondensatoriai
C3 ir C4 pradeda išsikrauti. Po kurio laiko įtampa D1.3 8-ame išvade taps artima nuliui ir
pradeda veikti multivibratorius, kurį sudaro elementai D1.3, D1.4. Impulsai patenka į trigerio
D2.2 skaitinį įėjimą ir iš jo išėjimo per stiprintuvą V7,V8 patenka į sireną.
Jei atjungiamas jutiklis S2, trigeris D2.1 pereis į vienetinę būseną ir po kurio laiko
įsijungs sirena. Aliarmo signalas veiks tol, kol nebus sujungtas jutiklis. Ši schema naudoja
mažai srovės. Jos derinimas paprastas. Vienas iš trūkumų – nėra šviesinės būsenos
indikacijos. Laiko intervalai nestabilūs ir priklauso nuo aplinkos poveikio - temperatūros.
Kita, sudėtingesnė, schema parodyta 9.14 pav. Joje kontaktiniai jutikliai SB1, SB2.
Įėjimo mazgas –VD1-VD3, R10-R12, DD1.4. Loginė schema DD2,DD3. Impulsų generatorius
DD1.1, DD1.2. Elektroninė relė VT2,VT3. Indikacija VT4, VD5. Maitinimo šaltinis VD6, R17.
Įjungimo režimas. Prijungiamas maitinimas +12 V. Parametriniame stabilizatoriuje
R17, VD6, C5 nusistovi 9 V įtampa. Ji per kondensatorius C1 ir C4 nustato skaitiklį DD2 ir
trigerį DD3.2 į pradinę (nulinę) padėtį. Trigeris šuntuoja tranzistoriaus VT2 bazę. Relė
nesuveikusi. Elementas DD1.4 trigerį DD3.1 perjungia į vienetinę būseną. Loginis ”1” iš
trigerio 1 išvado paleidžia taktinį generatorių DD1.1, DD1.2. Jo impulsai patenka į skaitiklį
DD2 ir tranzistorių VT1. Į tranzistorių VT2 jie nepatenka, nes trigerio DD3.2 išvadas 1 jį
šuntuoja. Vyksta signalizacijos įjungimas.
Kai skaitiklis suskaičiuoja iki 32 impulsų 12 išvade atsiranda “1” ir per DD1.4
perjungia trigerį DD3.1 į nulinę būseną. “0” patenka į DD1.1 išvadą 2 ir sustabdo taktinį
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
103
generatorių. Prasideda budėjimo režimas. Kol dirbo taktų generatorius, tol persijunginėjo
tranzistorius VT4 ir prie jo prijungtas spinduolis mirksėjo. Budėjimo režime jis užgeso.
9.14 pav. Schema su impulsų skaitikliu
Signalizacijos režimas 1. Suveikia jutiklis SB2. Per diodą VD1 šuntuojama
tranzistoriaus VT1 bazė. Jis užsidaro. Jo kolektoriaus įtampa perjungia trigerį DD3.2 į
vienetinę padėtį. Per diodą VD2 šuntuojamas DD1.4 įėjimas 12. Ten loginis “0”. Trigeris
DD3.1 perjungiamas į vienetinę būseną ir paleidžia taktinį generatorių. Jo impulsai patenka į
tranzistoriaus VT2 bazę ir jį atidaro. Per jį relė gauna maitinimo įtampą. Relė periodiškai
suveikia. Šiuo atveju relė suveikia be vėlavimo.
Signalizacijos režimas 2. Suveikia jutiklis SB1. Per diodą VD3 loginis “0” patenka į
DD1.4 išvadą 12. Lusto išėjime atsiradęs “1” perjungia trigerį DD3.1 į vienetinę būseną.
Pradeda veikti taktų generatorius ir skaitiklis pradeda skaičiuoti impulsus. Po aštunto impulso
8 išvade atsiranda “1” ir perjungia trigerį DD3.2 į vienetinę būseną. Jo išėjimas nešuntuoja
tranzistoriaus VT2 bazės ir jį atidaro impulsai iš generatoriaus. Relė suveikia periodiškai.
Šiuo atveju relė suveikia pavėlavusi po jutiklio suveikimo. Po 24 generatoriaus taktų
skaitiklio 12 išvade atsiras loginis nulis ir perves trigerį DD3.2 į nulinę būseną. Relė nustos
persijunginėti. Tačiau impulsų generatorius veikia toliau. Po 32 taktų skaitiklio išėjime 12
atsiras teigiamas pokytis ir perves trigerį DD3.1 į nulinę būseną. Nustos veikti impulsų
generatorius ir schema pereis į budėjimo režimą. Tai įvyks tuo atveju, jei jutikliai bus
nesuveikę. Jei jutikliai bus suveikę, signalizacija padarys pauzę apie 40 sek. ir vėl įsijungs.
Jei signaliniai kontaktai buvo tik akimirkai atsijungę, tai po to, kai skaitiklio išėjime
12 atsiranda impulsas (po 32 taktinių impulsų), jis perjungia trigerį DD3.1 ir taktų
generatorius sustoja. Schema pereina į budėjimo režimą.
Schemoje yra vibracinio jutiklio mazgas – DA1. Jame yra vibracijos jutiklis J1. Jo
veikimas paaiškintas 3.5 skyriuje. Kai jame atsiranda signalas – kintanti evj., jis sustiprinamas
operaciniame stiprintuve DA1. Stiprintuvo išėjimo signalai perduodami į elemento DD1.4 13
išvadą. Schema veikia taip, lyg būtų suveikęs SB1 jutiklis. Jautris reguliuojamas
potenciometru R1.
Pastaruoju metu visuose signalizacijos valdikliuose naudojamas programuojamas
elektronikos komponentas – mikrovaldiklis. Valdiklių veikimas priklauso nuo įrašytos
programos. Esant tai pačiai elektros principinei schemai, įvairių signalizacijos valdiklių
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
104
darbas gali būti labai skirtingas. Dažnai signalizacijos schemose naudojami PIC16XXX
šeimos mikrovaldikliai.
9.15 pav. Signalizacijos valdiklis su mikrovaldikliu PIC16F84
Šioje schemoje DD1 – mikrovaldiklio mazgas. SB1-SB3 – valdymo mazgas. VD1VD3 – indikacijos mazgas.DA1 – maitinimo šaltinio mazgas.ZQ1 ir C4,C5 – kvarcinio
rezonatoriaus mazgas. VT1 ir K1 – elektroninė relė – stiprintuvas. Sirena ir jutikliai
prijungiami jungtimis atitinkamai XS2 ir XS1. Tinklo adapteris arba akumuliatorius
jungiamas prie XS3 jungties.
Prijungus 12V maitinimo įtampą integrinio grandyno DA1 išėjime suformuojama 5V
įtampa. Kondensatorius C1 mažina įtampos pulsacijas. Kondensatoriai C2 ir C3 sumažina
išėjimo varžą kintamam signalui. C2 mažina aukšto dažnio trikdžius. 12V įtampa per jungtį
XS1 patenka į jutiklius. Pradeda veikti mikrovaldiklis. Pradžioje jis suformuoja loginį „1“
signalą išėjime RA1 (18 išvadas). Pradeda šviesti spinduolis VD1. Tai reiškia, kad programa
prasidėjo. Kituose išėjimuose RA0, RA2 yra loginio nulio signalai. Tranzistorius VT1
uždarytas ir relė nesuveikusi. Kiti spinduoliai nešviečia.
Signalizacija įjungiama mygtuko SB4 spustelėjimu. Mikrovaldiklio išėjime RA1
atsiranda loginis nulis, o RA2 – loginis vienetas. Spinduolis VD1 užgesta. Pradeda šviesti
VD2 spinduolis. Po kurio laiko jis pradeda lėtai mirksėti. Tai reiškia, kad signalizacija
įjungta. Jei dabar kuris iš jutiklių suformuos loginio nulio signalą, signalizacija suveiks. Tada
suformuojamas loginio vieneto signalas mikrovaldiklio RA0 išėjime. Atsidaro tranzistorius
VT1, suveikia relė ir sujungia kontaktą 1K1. Per jį 12V įtampa patenka į sireną, kuri pradeda
veikti. Tuo pat metu spinduolis VD3 indikuoja relės suveikimą. Jei spinduolis šviečia, o
sirena neveikia –sugedusi ar neprijungta sirena. Diodas VD4 apsaugo tranzistorių nuo
pramušimo, kai tranzistorius uždaromas. Rezistorius R6 užtikrina tranzistoriaus uždarymą, kai
mikrovaldiklio išėjime nėra signalo.
Signalizacija išjungiama tuo pačiu mygtuku, jį dar kartą spustelėjus. Galima išjungti ir
SB3 mygtuku. Tada programa pradeda dirbti nuo pradžių. Mygtukai SB1 ir SB2 leidžia
patikrinti schemos veikimą be jutiklių. Jie imituoja jutiklių suveikimą.
Schemos privalumas – ją lengvai galima išplėsti. Prie šios schemos galima prijungti
įvairius papildomus įtaisus, kurie vykdys blokavimo funkcijas. Galima keisti programą ir
pagal vartotojo norą suteikti signalizacijos valdikliui specifinių funkcijų.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
105
10. ELEKTRONINĖS GAISRO SAUGOS SISTEMOS
Elektroninės gaisrinės saugos sistemos (GSS) skirtos automatiniam degimo ar dūmų
židinių nustatymui. Šiuolaikiniai sistemų kontroliniai įrenginiai (centralės) sugeba ne tik
priimti bei apdoroti informaciją iš jutiklių, bet ir valdyti gaisro gesinimo sistemos mazgus,
atlikti gaisro pavojaus analizę (nustatant dūmų kiekį ir cheminę sudėtį patalpose), valdyti
evakuacines sistemas. Gaisro atsiradimo atveju signalizacijos valdiklis atlieka tokius
veiksmus:
♦ automatiškai įjungia signalines pranešimo sistemas (sirenas, blykstes, šviesos ar balso
evakuacijos sistemą);
♦ įjungia gaisro gesinimo įrenginius;
♦ vykdo liftų atblokavimą, atjungia įeigos kontrolės sistemas, atjungia vėdinimo sistemą,
įjungia dūmų šalinimo sistemą;
♦ spausdintuvas fiksuoja visos sistemos darbo būseną.
Jei gaisrinės signalizacijos sistema sujungta su apsauginės signalizacijos valdikliu, pranešimas
apie suveikimą gali būti perduodamas saugos tarnybai.
Pagal veikimo principą išskiriami 3 gaisrinės signalizacijos sistemų tipai:
♦ neadresinės (dar vadinamos slenkstinėmis arba konvencinėmis);
♦ adresinės;
♦ adresinės – analoginės.
Yra 3 pagrindinės gaisrinės signalizacijos sistemų sudarymo topologijos: spindulinė,
„medžio“ tipo ir žiedinė.
Spindulinės topologijos atveju jutikliai montuojami į dvilaidį šleifą (spindulį).
Paprastai spindulyje būna iki 20 jutiklių. Signalus iš jutiklių apdoroja ir sprendimą priima
signalizacijos valdiklis (centralė). Šiuo atveju neįmanoma tiksliai nustatyti, kuris jutiklis
iššaukė pavojaus signalą.
Jungiant sistemą pagal „medžio“ topologiją, vykdomas adresinis informacijos
perdavimo būdas (t.y. kiekvienas jutiklis turi savo adresą), taigi, priešingai negu spindulinės
topologijos atveju, galima tiksliai nustatyti gaisro kilimo vietą.
Žiedinės topologijos atveju taip pat naudojamas adresinis perdavimo būdas, bet kitaip
negu „medžio“ topologijos atveju, tiek viso spindulio, tiek konkretaus jutiklio gedimas
neiššaukia visos sistemos gedimo. Sistema sujungta per duomenų magistralę, taigi visi
nesugedę žiedo jutikliai veikia. Blokuojančių įtaisų (izoliatorių) dėka adresinės signalizacijos
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
106
valdiklis nustato gedimo vietą, monitoriuje atvaizduojama informacija apie gedimą, o likusi
dalis patikimai funkcionuoja.
Tradicinės slenkstinės (neadresinės) gaisro signalizacijos sistemos (GSS) yra spindulių
architektūros sistemos, kuriose signalizacijos valdiklis nustato tik gaisro atsiradimo zoną. Kai
tik valdiklis nustato kontroliuojamo parametro viršijimą, jis formuoja signalą priėmimo
kontrolės pultui. Konvencinėje sistemoje po pranešimo apie gaisrą, galima matyti, kurioje
zonoje suveikė jutiklis. Kadangi vienoje zonoje gali būti iki 20 jutiklių, neįmanoma tiksliai
nustatyti, kuris jutiklis iššaukė pavojaus signalą. Todėl tokios sistemos dažniausiai
naudojamos nedideliuose pastatuose. Konkrečią gaisro atsiradimo vietą gali nustatyti tik
budintis personalas. Pagrindinis tokios sistemos privalumas – žema kaina. Slenkstinio
priėmimo - kontrolės pulto tinklo sistema pateikta 10.1 pav. Į kiekvieną šleifą prijungiama
tiek jutiklių, kiek leidžia centrinio įtaiso techniniai parametrai.
10.1 pav. Slenkstinės (konvencinės) gaisrinės signalizacijos schema
Adresinės sistemos yra kokybiškesnės, leidžiančios ne tik nustatyti zoną, bet ir tikslų
suveikusio jutiklio adresą. Adresinės sistemos skiriasi nuo konvencinių tuo, kad komponentai
prie centrinio valdymo įrenginio (signalizacijos valdiklio) jungiami kilpa, kurioje jie laisvai
adresuojami nepaisant jų pajungimo vietos nuoseklumo. Centrinis valdymo įrenginys
detektuoja jau ne spindulio, o kiekvieno komponento signalus. Adresinėse sistemose galima
tiksliai nustatyti, kur yra pavojaus signalą pasiuntęs jutiklis. Sistema suteikia daug papildomų
galimybių valdyti įvairias pastato technines sistemas (ventiliacijos sistemą, liftus,
eskalatorius, liukus), kilus pavojingai situacijai. Centrinis įrenginys praneša apie pavojų ir
nurodo tikslų laiką bei vietą. Adresinės signalizacijos sistemos schema parodyta 10.2 pav.
10.2 pav. Adresinės gaisrinės signalizacijos schema
Kai jutiklis suveikia, jis perduoda per šleifą adresą nuosekliu kodu. Adresas parodomas
priėmimo - kontrolės pulto ekrane. Signalo „gaisras“ apdorojimo algoritmai slenkstiniame ir
paprasčiausiame adresiniame slenkstiniame jutiklyje yra tokie patys. Todėl yra didelė
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
107
klaidingų suveikimų tikimybė abiejose sistemose.
Adresinės sistemos gali būti paprastos ir su automatine komponentų kontrole. Pirmųjų
pagrindinis trukumas, bendras visoms slenkstinėms sistemoms: nėra jutiklių veiksmingumo
kontrolės. Todėl reikia įrengti ne mažiau dviejų jutiklių kiekvienoje patalpoje: jei vienas
jutiklis yra sugedęs, kitas suformuos signalą “GAISRAS”.
Adresinėse GSS su automatine kontrole atliekama pastovi gaisrinių jutiklių apklausa,
užtikrinama jų veiksmingumo kontrolė. Tai leidžia vietoje dviejų įrengti tik vieną jutiklį
kiekvienoje patalpoje (pagal p. 4.9 RSN 138 – 92*). Sudėtingų signalų apdorojimo algoritmų
naudojimas, jutimo pasikeitimų kompensavimas eksploatavimo procese ir signalo “techninis
aptarnavimas” formavimas, kai į dūmų kamerą patenka dulkės, suteikia praktiškai pilną
klaidingų suveikimų nebuvimą. Intelektualinėse adresinėse GSS gali būti panaudota bet kuri
šleifo rūšis: žiedinis, išsišakojantis, žvaigždės ir bet koks jų derinimas. Nereikia jokių galinių
šleifo elementų.
Už aukščiau minėtas sistemas techniniu požiūriu modernesnės yra adresinėsanaloginės GSS. Svarbiausias pranašumas – signalizacijos valdiklis detektuoja ne tik gaisro
pavojų, bet ir įspėja apie priešaliarminę būseną, informuoja apie detektorių užterštumą,
koreguoja signalizatoriaus veikimo jautrumą bei kt. Tokiose sistemose naudojami
“intelektualiniai” jutikliai. AAGSS gaisro jutiklis tik išmatuoja kontroliuojamą parametrą ir
perduoda į priėmimo-kontrolės pultą jo reikšmę ir savo adresą, o priėmimo-kontrolės pultas
fiksuoja šio parametro reikšmę ir kitimo greitį bei valdo gaisro jutiklio indikaciją – įjungia
“sugedimas”, “gaisras” signalus. AAGSS visi šleifo komponentai: jutikliai, kontrolės ir
valdymo moduliai, signalizatoriai turi unikalius adresus. Adresinės-analoginės sistemos
leidžia, nepertraukiant gaisrinės signalizacijos darbo, programiškai keisti jutiklių jautrumo
slenkstį. Jeigu reikia, adaptuoja juos esant eksploatavimo sąlygų objekte pokyčiui.
10.3 pav. Adresinės/analoginės gaisrinės signalizacijos AAGSS schema
AAGSS vyksta nepertraukiama dinaminė visų adresinių įrenginių apklausa,
kontroliuojanti uždūminimo, temperatūros, gaisrinės automatikos įrenginių būklės parametrų
pasikeitimo greitį. Gautų duomenų pagrindu priėmimo – kontrolės pultas, kombinuojant
duomenis, gautus iš įvairių patalpų ir apibendrinant keletą paskutinių nuoseklių rezultatų,
atlieka operatyvinę kontroliuojamų parametrų kiekvienoje patalpoje analizę. Pats
paprasčiausiai pavyzdys – trys nuoseklūs gaisrinio šilumos jutiklio temperatūros matavimo
rezultatai buvo tokie: 20 laipsnių, 20 laipsnių, 80 laipsnių. Temperatūros matavimo reikšmės
šuolis buvo sukeltas dėl elektromagnetinių laukų poveikio. Slenkstinės sistemos atveju
signalizacijos valdiklis užfiksuotų gaisrą ir, suveikiant dviems vienos grupės gaisro
jutikliams, įsijungtų gaisro gesinimo sistema. AAGSS sistemoje situacija kitokia: trijų
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
108
paskutinių duomenų vidurkis (20+20+80=120/3=40 laipsnių) rodo, kad jutiklis yra sugedęs, o
ne tai, kad kilo gaisras. Ir tik kitas matavimo pikas nuoseklioje matavimų sekoje parodys, kad
kilo gaisras.
Išvados.
Paprastesnės ir pigesnės yra tradicinės slenkstinės sistemos. Bet, žinant jų
charakteristikas, geriau jas naudoti mažuose su nedaug patalpų objektuose.
Adresinės gaisro signalizacijos sistemos yra geresnės ir atitinkamai jų kaina didesnė.
Tačiau, panaudojant sistemas su automatine jutiklių kontrole, galima sumažinti jutiklių
skaičių (vietoje dviejų naudoti vieną). Tai sumažins bendrą sistemos vertę.
Adresinės analoginės gaisro signalizacijos sistemos yra pačios geriausios ir turi
daugiausia galimybių ir darbo stabilumą. Jose galimas automatinis laidų ir jutiklių
tikrinimas, klaidingų duomenų atpažinimas, sugedusios ar klaidingai suveikiančios zonos
atjungimas. Pasirinktinai gali būti naudojama nuotolinė diagnostika, jutiklių bandymai, zonų
būsenų ataskaitos bei statistika, pranešimai apie jutiklių užsiteršimą nešvarumais. Galimi
zonų ir sirenų bandymai. Tačiau jos yra brangiausios. Jos gali būti naudojamos dideliuose
objektuose.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
109
10.1. Elektroninių gaisro signalizacijos sistemų apžvalga
Elektroninė gaisrinės signalizacijos sistemos sandara parodyta 10.4 pav. Jos pagrindą
sudaro signalizacijos valdiklis Sita 200. Tai dvilaidė adresinė sistema, kuri gali aptarnauti 200
įrenginių: jutiklių, sirenų, blyksnių, praplėtimo modulių ir t.t. Šleifo ilgis iki 3,2 km. Gali būti
iki 32 zonų.
10.4 pav.Gaisrinės signalizacijos sistema Sita200
1) dūmų, temperatūros detektoriai be sirenos, 2) blykstė, 3) sirena, 4) signalizacijos mygtukai, 5) detektorius su
sirena, 6 signalizacijos valdiklis, 7) dubliuojantis signalizacijos valdiklis.
10.5 pav. Gaisro signalizacijos valdiklis AM2020
Jis skirtas aukštuminiams pastatams arba pastatų
kompleksams. Gali adresuoti iki 1980 įtaisų.
10.6 pav. GSS valdiklis AFP400
Tai vidutinės klasės adresuojama gaisrinė sistema.
Gali adresuoti iki 396 įtaisų.Galima panaudoti
mokymo įstaigų, ligoninių apsaugai. Informaciją
gali perduoti ir balsu.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
110
10.7 pav. Gaisro signalizacijos sistema Siemens MXL(viršuje)
ir grafinis pranešimų displėjus (apačioje)
Ji skirta pastatų kompleksui, pvz., universiteto
studentų miesteliui.
10.8 pav. Analoginė adresinė gaisrinės signalizacijos sistema
Raduga3
Tai nedidelė elektroninė gaisrinės saugos sistema.
Maksimalus adresinių signalinių įrenginių kiekis 128.
Maksimalus adresinių signalizatorių kiekis viename
šleife 64.
Maksimalus zonų kiekis 18.
10.9 pav. Konvencinė gaisro signalizacijos sistema TWINFLEX
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
111
Tai nedidelė gaisrinės signalizacijos sistema. Maksimalus adresinių signalizatorių kiekis
viename šleife 32. Zonų kiekis 2,4,8.
10.10 pav. MATRIX 2000 konvencinė gaisro signalizacijos sistema
Matrix 2000 serijos konvencinius gaisro signalizacijos valdiklius sudaro du
pagrindiniai blokai (pagr. plokštės) iš 4 ir 8 zonų. Šie blokai su papildomais 8 zonų išplėtimo
moduliais sudaro 4, 8, 12, 16, 20 ar 24 zonų gaisro signalizacijos valdiklius. Jie yra sukurti ir
pagaminti visiškai atitinkant EN54 antros ir ketvirtos dalies bei BS5839 ketvirtos dalies
standartus. Be to, valdikliai yra sertifikuoti pagal ES taisyklių EN54 antrą ir ketvirtą dalį.
Pridedant relinį išplėtimo modulį, šie GSS valdikliai gali būti naudojami kaip automatinė
gaisro gesinimo įranga.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
112
10.2. Gaisro signalizacijos jutiklių apžvalga
Elektroninėse gaisrinės signalizacijos sistemose naudojami šių tipų jutikliai:
• temperatūros arba karščio (temperature, heat detector);
• dūmų (smoke detector);
• kombinuoti:temperatūros/dūmų;
• liepsnos (Flame detector);
• termokabeliai (thermocable);
• spinduliniai (Beam detector);
• dujų (Gas detector).
10.2.1. Temperatūros (karščio) jutikliai
Temperatūros (karščio) jutikliai reaguoja į aplinkos temperatūrą ir temperatūros kitimo
greitį. Jie suveikia, jei temperatūra viršija 560С arba 900С. Temperatūriniai jutikliai
naudojami tose patalpose, kuriose neįmanoma panaudoti optinių jutiklių. Jie gali būti
spyruokliniai, bimetaliniai, pneumatiniai ir elektroniniai.
a)
b)
c)
10.11 pav. Kontaktiniai temperatūros jutikliai:a) spyruoklinis IP-105, b) su herkonu, c) konstrukcija:1-išvadai, 2šilumą akumuliuojantys diskai, 3-feritinis magnetas, 4-herkonas
Paprasčiausią fiksuotos temperatūros jutiklį sudaro dvi plokščios bronzinės
spyruoklės, kurių vienas galas sulituotas specialiu lydmetaliu (10.11 pav., a). Lydmetalis
lydosi prie 70 laipsnių. Pakilus temperatūrai, lydmetalis išsilydo ir spyruoklės atsijungia.
Signalas –varžos pokytis. Tai pats pigiausias vienkartinis jutiklis. Gali būti jo modifikacija.
Tai magnetinis kontaktas (herkonas) su magnetu (10.11 pav., b.) Magnetas pagamintas iš
specialaus ferito. Temperatūrai pasiekus magneto Kiuri taško temperatūrą (apie 700C) ,
magnetas netenka savo magnetinių savybių, magnetinis laukas dingsta, magnetas
išsimagnetina ir kontaktas atsijungia. Tokie jutikliai nereaguoja į temperatūros kitimo greitį.
a)
b)
c)
10.12 pav.Kontaktinis karščio jutiklis: a) bendras vaizdas, b,c) konstrukcija
10.12 pav. parodyto kontaktinio karščio jutiklio veikimo principas grindžiamas
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
113
medžiagų šilumine deformacija. Jį sudaro dvi spyruoklės, patalpintos korpuse. Spyruoklių
viduryje yra kontaktai. Korpusas pagamintas iš metalo, kuris nuo karščio labai plečiasi.
Spyruoklių ilgis nesikeičia. Kai korpusas šyla nuo aplinkos temperatūros, jis ilgėja,
spyruoklės išsitiesia ir kontaktas susijungia. Specialiu varžtu galima keisti kontaktų
susijungimo temperatūrą.
Kito tipo temperatūros jutiklis – bimetalinis jutiklis, pavaizduotas 10.13 pav. Jame,
veikiant temperatūrai, išsilenkia bimetalinė plokštelė ir atjungia kontaktą, kai temperatūra
pasiekia nustatytą reikšmę. Kai kuriose modifikacijose galima reguliuoti suveikimo
temperatūrą. Tačiau šie jutikliai nejautrūs temperatūros kitimo greičiui. Jie plačiai naudojami
mikrobanginėse krosnelėse.
10.13 pav. Bimetalinis temperatūros jutiklis
Pneumatinių karščio detektorių pagrindą sudaro oro kamera (10.14 pav.). Sparčiai
didėjant temperatūrai, didėja oro slėgis. Jis išlenkia metalinę membraną ir judantis sidabrinis
kontaktas susijungia su nejudančiu kontaktu. Jei temperatūra kinta lėtai, tai oras išeina per
vožtuvo angą ir membrana neišsilenkia.
10.14 pav. Pneumatinis CHEMECTRONICS temperatūros jutiklis
Kai temperatūra lėtai pakyla iki ribinės reikšmės išsilydo specialus lydmetalis ir išsilaisvina
spyruoklę. Ji pastumia membraną ir sujungia kontaktą. Išbėgęs lydmetalis atidaro angą, kuri
rodo, kad jutiklį reikia pakeisti. Kitos konstrukcijos analogiškame jutiklyje 10.16 pav.
iškrenta diskas 1. Jutiklis suveikia kai temperatūra per minutę pakyla daugiau nei 8 laipsnius.
Elektroninio temperatūros detektoriaus pagrindą sudaro elektronikos įtaisas, į kurį
įjungtas vienas ar du termistoriai. Didėjant temperatūrai, termistoriaus varža mažėja. Pasiekus
nustatytą temperatūrą elektronikos įtaisas perjungia kontaktą. Detektoriaus privalumas galima reguliuoti suveikimo temperatūrą.
10.15 pav. Termistorinis temperatūros detektorius
1) jutiklis nesuveikęs, 2) temperatūra sparčiai didėja, 3) temperatūra lėtai didėja, 4) vidinis termistorius,
5) išorinis termistorius.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
114
Kai aplinkos temperatūra sparčiai didėja, išorinis termistorius įkaista labiau nei vidinis (10.15
pav., 2). Kai temperatūra keičiasi lėtai, abu termistoriai kaista vienodai (10.15 pav., 3).
Jutiklis suveikia, kai temperatūra per minutę pakyla daugiau nei 8 laipsnius. Žemiau parodyti
keli pramoniniai gaisriniai jutikliai.
10.16 pav. Pneumatinis temperatūros jutiklis
10.17 pav. Temperatūros /dūmų jutiklis
10.18 pav. Kombinuoti gaisriniai dūmų/temperatūros jutikliai
Jie naudojami įvairiose patalpose: miltelinių medžiagų bei kombinuotų pašarų saugyklose,
visuomeninio maitinimo ir buitinio aptarnavimo įstaigose.
10.2.2. Dūmų jutikliai
Dūmų jutiklis signalizuoja, kai aplinkoje pasirodo dūmai. Dūmų jutikliai yra dviejų
rūšių: jonizaciniai ir optiniai. Jonizaciniame dūmų jutiklyje (10.19 pav.) yra radioaktyvi
medžiaga, kuri skleidžia α spindulius (Alpha source). Dažniausiai tai amercio 241 izotopas,
kurio spinduliavimas neviršija bendro radiacijos fono. Jutiklio pagrindas – du elektrodai
(Pozitive& Negative electrode). Juose yra nuolatinė įtampa. Kai nėra dūmų, grandinėje nėra
srovės. Atsiradus dūmams, dūmų molekulės jonizuojasi ir suskyla į teigiamus ir neigiamus
jonus. Pradeda tekėti srovė. Ją užfiksuoja srovės detektorius (Current detector) ir
suformuojamas signalas.
10.19 pav. Jonizacinis dūmų jutiklis
10.20 pav. Optinis dūmų jutiklis
Optinio dūmų jutiklio schema parodyta 10.20 pav. Jo pagrindas – foto (Photo cell) ir
šviesos diodai (Light source). Spinduliai (Light Beam) iš šviesos diodo patenka į spindulių
gaudytuvą (Light Catcher). Jei atsiranda dūmų, šviesa nuo jų atsispindi. Atsispindėjusi šviesa
(Reflected Light) patenka į foto imtuvą ir iššaukia signalą. Dūmų jutikliai turi šviesos
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
115
indikatorių (10.18 pav.). Jis šviečia, kai jutiklis suveikęs. Jutiklyje dažnai yra įmontuojamas
garsinis signalizatorius. Jis padeda greičiau surasti gaisro vietą. Jie naudojami įvairiose
patalpose: skaičiavimo technikos, radijo aparatinėse, rūbinėse, knygų saugyklose,
kabinetuose, archyvuose ir k.t.
Pastaba. Dūmų jutiklis suveikęs dažniausiai užsiblokuoja ir neišsijungia. Jį galima
išjungti tik nutraukus maitinimo įtampą.
10.2.3. Liepsnos detektoriai
Kartais būtina užregistruoti gaisrą pasirodžius pirmai liepsnai, iki užsidegant šalia
esančioms medžiagoms. Tokiu atveju reikia naudoti liepsnos detektorius (Flame detector).
Detektoriuje yra jautrus optinis fotoelementas, kuris užfiksuoja degimo liepsnos atsiradimą.
Liepsnos detektoriai greičiausiai iš visų jutiklių reaguoja į gaisrą (3 – 5 sek.). Atviros ugnies
fakelas turi jam būdingas spinduliavimo (tiek ultravioletinio, tiek ir infraraudonojo spektro)
savybes. Pagal spektrą jie skirstomi į ultravioletinio liepsnos spektro ir infraraudonojo
jutiklius.
10.21 pav. Liepsnos detektoriai
Ultravioletiniuose liepsnos jutikliuose naudojami fotonų skaitikliai ir dujomis
užpildyti fotoelementai. Tai labai jautrūs prietaisai, veikiantys išorinio fotoefekto principu. Jie
su aukštą įtampą turinčiu dujų išlydžio indikatoriumi nuolat kontroliuoja spinduliavimo kiekį
spektrinėje 220 – 280 mkm. juostoje. Pasirodžius liepsnai, tarp indikatoriaus elektrodų
smarkiai padidėja iškrovų intensyvumas. Tai fiksuoja elektronikos įtaisas ir generuoja
pavojaus signalą. Šio tipo gaisro jutiklis, kai jis sumontuotas 20 metrų aukštyje, gali
kontroliuoti iki 200 kvadratinių metrų plotą. Tokio tipo jutiklio suveikimo delsa nebūna
didesnė nei 5 sekundės.
Infraraudonųjų spindulių gaisro jutiklis su jautriu IR spindulių elementu ir optine
fokusuojančia sistema registruoja būdingus IR spinduliavimo šaltinius, kurie atsiranda
įsiplieskus liepsnai. Infraraudonųjų spindulių jutiklis leidžia per 3 sekundes surasti liepsną,
kai jos aukštis – ne mažiau kaip 10 cm, atstumas iki jos – 20 m, jutiklio apžvalgos kampas –
90°.
Liepsnos jutikliai naudojami ne dažnai, bet kartais jie būna nepakeičiami, ir ne tik tais
atvejais, kai reikia aptikti atvirą ugnį. Pagal RSN reikalavimus maksimalus dūminių jutiklių
montavimo aukštis yra 12 m, o temperatūrinių jutiklių – 8 m. Bet patalpoms, kuriose yra
aukštos lubos, būdingas dūmų „pakibimo“ efektas – kildami į viršų, dūmai pradeda šalti ir
pakimba nepasiekę lubų, taigi ir jutiklio. Būtent tokiais atvejais vienintelis būdas gaisrui
aptikti yra liepsnos jutikliai.
Jų trūkumas – aukšta melagingų suveikimų tikimybė. Jie naudojami dažymo kamerų,
kabelių šulinių, dujų paskirstymo stočių, naftos, chemijos pramonės objektų apsaugai nuo
gaisro.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
116
10.2.4. Termokabeliai
Yra objektų, kuriuose aukščiau apžvelgtų jutiklių naudojimas arba neefektyvus, arba
visiškai neįmanomas: kabelių kanalai, dideli gamybos cechai, cisternos naftos ir chemijos
pramonėje, transporto depai, cheminiai reaktoriai ir pan. Visai šiais atvejais tikslinga naudoti
linijinius temperatūrinius gaisro jutiklius. Tokio tipo jutiklių veikimas pagrįstas specialaus
sensorinio kabelio naudojimu. Šis kabelis susideda iš dviejų vielinių laidininkų su specialios
medžiagos danga, kuri turi neigiamą varžos temperatūrinį koeficientą.
a)
b)
c)
10.22 pav. Termokabelis
Laidininkai įdedami į bendrą apvalkalą taip, kad jie glaudžiai liestųsi savo danga vienas su
kitu. Laidai jungiasi tarpusavyje termokabelio gale, sudarydami kilpą su besiliečiančiomis
dangomis. Kilus gaisrui, danga įkaista ir sumažina savo varžą. Laidininkai užsitrumpina,
keisdami kilpos varžą. Ši varža matuojama specialiu rezultatų apdorojimo bloku, esančiu
signalizacijos valdiklyje. Atsižvelgiant į varžos dydį ir priimamas sprendimas dėl gaisro
grėsmės. Taip pat nustatomas atstumas iki įkaitusios vietos. Kuo ilgesnis kabelis (o jo ilgis
gali siekti pusantro kilometro), tuo didesnis temperatūrinio linijinio gaisrinio jutiklio
jautrumas.
10.23 pav. Adresinė GSS su termokabeliu
10.23 pav. parodyta keturių zonų GSS. Termokabelis jungiamas prie adresinio modulio, skirto
analoginių jutiklių prijungimui prie adresinio signalizacijos valdiklio. Kilus gaisrui valdiklio
ekrane parodomas zonos adresas ir atstumas iki gaisro vietos.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
117
10.2.5. Spinduliniai detektoriai
Spinduliniai detektoriai dažniausiai naudojami didelio ploto ir aukščio patalpose. Jų
veikimo principas pagrįstas šviesos srauto intensyvumo sumažėjimu, jam sklindant per erdvę
su dūmais. Infraraudonojo spinduliavimo spindulys kerta saugomą patalpą ir patenka į
fotoimtuvą.
a)
b)
10.24 pav. Spindulinio detektoriaus veikimo principas: a) tiesioginio, b) atspindžio
Kilus gaisrui, infraraudonųjų spindulių srautą išsklaido dūmų dalelės ir į fotoimtuvą
patenka žymiai mažesnio intensyvumo spindulių srautas. Imtuvo išėjimo elektrinis signalas
gaunamas žymiai mažesnis, įsijungia avarinė signalizacija. Yra du spindulinių detektorių
tipai: tiesioginiai ir atspindžio.
10.25 pav. Spindulinio detektoriaus sandaros schema
Tiesioginio veikimo įtaisuose (Single Side Beam Detector 10.24 pav., a) šviesos energijos
šaltiniai ir imtuvai yra atskirti. Ant sienos ar palubėje montuojamas siųstuvas, priešingoje
patalpos pusėje – imtuvas. Optinėje ašyje tarp imtuvo ir siųstuvo neturi būti jokių pašalinių
įrenginių ar daiktų. Infraraudonojo spinduliavimo spindulys kerta saugomą patalpą ir patenka
į fotoimtuvą.
10.26 pav. Spindulinių atspindžio dūmų detektorių pavyzdžiai
Atspindžio (Reflective Beam Detector) spinduliniuose detektoriuose siųstuvas ir
imtuvas yra vienoje vietoje (10.24 pav., b). Saugomos zonos gale montuojamas specialus
veidrodis – reflektorius. Spindulys patalpą kerta du kartus.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
118
Dažniausiai naudojamas moduliuotas šviesos šaltinis (10.25 pav.) leidžia apsisaugoti nuo kitų
patalpoje įjungtų šaltinių įtakos.
Spinduliniai gaisriniai detektoriai yra montuojami 0.15 – 0.2 m nuo lubų, 0.15 – 0.6 m
nuo sienų, kontroliuojamos zonos ilgis iki 100 m. Montuojami virš labiausiai tikimų gaisro
kilimo vietų. Foto signalizatoriuose DOP spinduliuotuvas ir fotoimtuvas sumontuoti viename
bloke, todėl saugomos zonos gale montuojamas specialus veidrodis.
10.2.6. Priešgaisrinių jutiklių elektros principinės schemos
10.27 pav. Temperatūros detektoriaus schema
Schemoje (10.27 pav.) temperatūrą jaučia tranzistorius T1. Kai temperatūra padidėja,
jis atsidaro ir atidaro tranzistorių T2 . Relė suveikia ir įjungia sireną. Lustas IC1 formuoja
garsą. T3, T4 – tranzistorinis stiprintuvas. Vietoje tranzistoriaus T1 galima jungti termistorių.
Termojutiklio elektros principinė schema pavaizduota 10.28 pav.
10.28 pav.Termojutiklio elektros principinė schema
Jo jautrus temperatūrai elementas yra termistorius RT. Jis įjungtas į tiltelio schemą, kurią
sudaro R, R2, R3, R4. Schemos išėjime gaunama nuolatinė įtampa. Ji patenka į operacinio
stiprintuvo DA1 įėjimą . Darbo taškas rezistoriais R3, R4 parenkamas taip, kad stiprintuvo
išėjime būtų aukšta įtampa, nuo kurios elektroninė relė suveikia. Jos kontaktas 1K1
susijungia. Šviečia spinduolis VD2. Didėjant temperatūrai, mažėja termistoriaus varža. Taip
pat stiprintuvo išėjime keičiasi signalas, jis mažėja. Prie tam tikros signalo reikšmės staiga
užsidaro stabilitronas VD1 ir uždaro tranzistorių VT1. Relė atleidžia. Spinduolis VD2
užgesta. Diodas VD3 apsaugo tranzistorių VT1 nuo pramušimo. Stabilitronas VD1 užtikrina
šuolinį tranzistoriaus įjungimą ir išjungimą. R5 – neigiamas grįžtamas ryšys. Jis padidina
operacinio stiprintuvo darbo stabilumą.
10.29 pav. parodyta optinio dūmų jutiklio elektros principinė schema. Joje DD1.1 ir
DD1.2 – impulsų generatorius, DD1.3, VT1 – stiprinimo mazgas, HL1 – IR spinduolis, HL2 –
IR foto imtuvas, DD2 – komparatorius, DD1.4 – elektroninis raktas, VT2 – stiprintuvas.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
119
Schemos veikimas. Impulsų generatorius generuoja žemo dažnio impulsus. Jie
sustiprinami ir patenka į IR spindulių spinduolį. Suformuojamas spindulys. Tuo pat metu
signalas patenka į elektroninį raktą DD1.4. Kai nėra dūmų, IR spinduliai nepatenka į
fotoimtuvą HL2. Komparatoriaus išėjime signalas nesikeičia. Elektroninio rakto išėjime yra
loginio 1 signalas ir tranzistorius VT2 uždarytas.
Kai dūmai patenka į jutiklį, nuo dūmų dalelių atsispindėję IR spinduliai patenka į
fotoimtuvą (fotodiodą). Jo varža sumažėja. Komparatoriaus išėjime pasikeičia signalas. Jis per
elektroninį raktą atidaro tranzistorių VT2. Pradeda šviesti spinduolis HL3, kuris rodo, kad
jutiklis suveikė.
10.29 pav. Dūmų jutiklio elektros principinė schema
10.3.Gaisrinių signalizatorių parinkimas patalpoms
Gaisrinių signalizatorių parinkimas patalpoms vykdomas tokiais etapais.
Nustatoma, ar patalpai reikia įrengti automatinę gaisrinę signalizaciją. Tam naudojamos
dokumento RSN 138 – 92 rekomendacijos. Jeigu, pagal RSN reikalavimus signalizaciją
įrengti nebūtina, tada vadovaujamasi užsakovo pageidavimais.
Kai nutariama ją įrengti, nustatoma patalpų gaisrinė užkrova, kuri gali būti pagrindiniu
greito gaisro vystymosi šaltiniu. Užkrova – tai patalpos konstrukcijos, inventorius ar patalpoje
laikomos specifinės medžiagos.
Nustatoma, koks bus pagrindinis gaisro faktorius (šiluma, dūmai, liepsna) degant šiai
užkrovai. Pagal išskirtą pagrindinį faktorių parenkamas jutiklio tipas. Kada patalpoje nėra
specifinės gaisrinės užkrovos, jutiklio tipas parenkamas pagal rekomendacijas RSN 138-92
arba Europos standarto EN 52 reikalavimus.
Atsižvelgus į patalpos kategoriją (A, B arba C), jos klimatines sąlygas, jutiklių kainą
parenkama jutiklius gaminanti firma ir konkreti jutiklių markė.
Skaičiuojamas patalpai reikalingas jutiklių kiekis, atsižvelgiant į saugomos patalpos
aukštį ir pasirinkto jutiklio saugomą plotą. Kai patalpos aukštis <3,5 m patalpai reikalingas
jutiklių kiekis
n = S s,
(10.1)
čia S – saugomos patalpos plotas, s – signalizatoriaus saugomas plotas pagal jo pasą.
Jeigu n = 1, patalpoje montuojami 2 jutikliai. Jutiklius, kurie atestuoti pagal standarto
EN 52 reikalavimus, galima montuoti patalpoje ir po vieną.
Skaičiuojamas spindulių kiekis. Spindulys - tai vienoje grandinėje sujungtų jutiklių
kiekis. Jis priklauso nuo naudojamų jutiklių markės (pase būna nurodytas maksimalus
spindulyje jungiamų jutiklių kiekis), nuo parinkto signalizacijos valdiklio tipo ir nuo reikiamo
gaisro židinio nustatymo tikslumo. Kuo daugiau yra spindulių, tuo tiksliau yra nustatoma
gaisro židinio vieta, tuo greičiau atvykęs gaisrininkų dalinys pradės gesinti gaisrą, tuo
mažesni bus gaisro nuostoliai. Naudojant naujus adresuojamus signalizacijos valdiklius ir
naujus suderinamus su jais adresuojamus jutiklius, būna vienas spindulys. Tokioje sistemoje
signalizacijos valdiklis nustato ir pateikia informaciją, kuris ir kur sumontuotas jutiklis
įsijungė.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
120
Projektuojamas jutiklių išdėstymas patalpoje, atsižvelgiant į jos architektūrines ir
konstrukcines ypatybes (lubų formą, aktyviosios ventiliacijos angas ir kt.)
10.4. Gaisro jutiklių montažas
Montuojant dūmų jutiklius reikia atsižvelgti į kai kuriuos montavimo ypatumus.
Dūmų jutiklių negalima montuoti patalpose, kur kiti veiksniai (pav. rūkymas patalpose) gali
paveikti jutiklį. Pagrindas, prie kurio tvirtinamas jutiklis, turi būti tvirtas. Jungiamieji laidai
montavimo metu neturi būti pažeisti. Įrengiant dūmų šalinimo, pranešimo apie gaisrą
sistemas, maksimalus atstumas tarp dviejų dubliuojančių dūminių arba šiluminių jutiklių turi
būti lygus pusei normatyvinio atstumo (žr. 10.1 lentelę).
Dūminiai ir šiluminiai jutikliai paprastai montuojami palubėje. Minimalus atstumas
nuo sienos iki jutiklių turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Jeigu tai neįmanoma, jutikliai
tvirtinami ant sienų, sijų, kolonų. Dūminius ir šiluminius jutiklius būtina įrengti kiekviename
lubų plote, apribotame statybinėmis konstrukcijomis (sijomis, plokščių briaunomis ir t.t.),
išsikišančiomis iš lubų plokštumos 0,4 m ir daugiau. Jei lubose yra išsikišančių dalių, kurių
aukštis nuo 0,08 m iki 0,4 m, jutiklio kontroliuojamas plotas sumažėja 25%. Jei
kontroliuojamoje patalpoje yra 0,75 m pločio latakų, ištisinių technologinių aikštelių, kurių
apatinė dalis nutolusi nuo lubų daugiau kaip 0,4 m, tai po jomis būtina papildomai įrengti
gaisrinius jutiklius.
10.1 lentelė.Atstumas tarp dūmų jutiklių
Jutiklio įrengimo aukštis,
m
Vieno jutiklio
kontroliuojamas plotas,
m2.
Maksimalus atstumas, m
tarp jutiklių
nuo jutiklių iki
sienos
Iki 3,5
Iki 80
9,0
4,5
Nuo 3,5 iki 6
Iki 70
8,5
4,0
Nuo 6,0 iki 10,0
Iki 65
8,0
4,0
Nuo 10,0 iki 12
Iki 55
7,5
3,5
Dūmų jutiklių prijungimas prie signalizacijos valdiklio, kai gaisro signalizacija integruota į
elektroninę saugos sistemą, paaiškintas 52psl. 6.6 pav.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
121
11. ELEKTRONINIŲ SAUGOS SISTEMŲ DIAGNOSTIKA IR
TECHNINIS APTARNAVIMAS
Elektroninės saugos sistema – sudėtingas elektronikos įtaisų kompleksas. Jis
eksploatuojamas daugelį metų. Norint užtikrinti sistemos darbingumą periodiškai vykdoma
jos diagnostika ir techninis aptarnavimas.
Pagrindiniai techninio aptarnavimo uždaviniai:
♦
sistemos gedimų likvidavimas;
♦
sistemos techninė profilaktika;
♦
komponentų, kurių tarnavimo laikas baigėsi, pakeitimas;
♦
aplinkos poveikio neigiamų pasekmių likvidavimas;
♦
klaidingų suveikimų (jei įvyksta daugiau nei 3 klaidingi suveikimai per savaitę)
priežasčių išaiškinimas ir likvidavimas;
♦
informacijos apie gedimus kaupimas ir analizė;
♦
signalizacijos valdiklio perprogramavimas pagal kliento pageidavimą;
♦
kliento konsultavimas saugos sistemos eksploatavimo klausimais.
Saugos sistemos profilaktikos metu atliekami darbai:
♦
vizualinė sistemos komponentų apžiūra;
♦
komponentų išdėstymo patikra, pasikeitus patalpų dizainui ir apstatymui;
♦
klaviatūros ir komponentų valymas;
♦
darbinių įtampų tikrinimas;
♦
jutiklių ir signalinių įtaisų darbingumo tikrinimas;
♦
duomenų perdavimo (dubliuojančiu kanalu) bei registravimo įtaisų patikra;
♦
kliento duomenų patikslinimas;
♦
kliento konsultavimas bei apmokymas.
Profilaktiniai darbai atliekami 2 kartus per metus ir registruojami specialiame žurnale.
Techninis aptarnavimas neapima:
♦
elektroninės saugos sistemos kapitalinio remonto pasibaigus techninėje
dokumentacijoje nurodytam sistemos tarnavimo laikui;
♦
gedimų ir defektų, atsiradusių saugos sistemą remontuojant neįgaliotiems asmenims,
šalinimo;
♦
likvidavimo gedimų, atsiradusių sistemoje dėl:
avarijos saugomame objekte,
vandalizmo,
žaibo,
elektros įtampos šuolio elektros tinkle,
eksploatacijos sąlygų nesilaikymo;
♦
elektros tinklų, telefoninio ryšio tinklų remonto.
Vidinis testavimas. Darbo metu elektroninė saugos sistema automatiškai testuoja
komponentus ir, esant jų gedimui, formuoja atitinkamus signalus. Signalizacijos valdiklis
siunčia į komponentą testavimo signalą. Komponentas automatiškai pasitikrina, suformuoja
atsakomąjį signalą ir perduoda jį į valdiklį. Apie komponentų gedimus parodoma valdymo
pultelio ekrane arba šviečiančių klavišų kombinacija. Pavyzdžiui „Spectra“ ir „Esprit“
signalizacijos valdikliai informuoja apie 14 galimų gedimų sistemoje. Esant gedimui,
valdymo pultelyje šviečia mygtukas [TBL] (arba [TRBL] ). Paspaudus mygtuką [TBL] (arba
[TRBL]), šviečiantys mygtukai (lemputės) informuoja, kokio tipo sistemos gedimas.
Valdymo pultelyje 1641 LCD gedimų peržiūrai naudojami mygtukai [5] ir [6]. Gedimų
peržiūra baigiama paspaudus mygtuką [CLEAR].
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
122
Šviečiantis mygtukas
Gedimo pobūdis
[1]
Atsijungęs akumuliatorius arba žema jo įtampa.
[2]
Žema bevielio modulio baterijos įtampa.
[3]
Dingusi kintama 220 V įtampa.
[4]
Atsijungusi sirena.
[5]
Perkrauta sirenos grandinė.
[6]
Perkrauta jutiklių maitinimo grandinė.
[7]
Nepavykęs prisiskambinimas.
[8]
Išsiderinęs sisteminis laikrodis. Tam, kad užprogramuoti sisteminį
laiką, paspauskite mygtuką [8] ir įveskite esamą laiką.
[9]
Gedimas spindulyje. Paspaudus mygtuką [9], bus indikuojamas
sugedusio spindulio numeris.
[10]
Atjungta telefono linija.
[STAY]
Priešgaisrinio spindulio gedimas.
[BYP]
Atsijungęs išplėtimo modulis.
[MEM]
Atsijungęs bevielis modulis.
[FORCE]
Valdymo pultelio gedimas.
Dėl aplinkos poveikio (užterštumas, korozija, vabzdžiai ir pan.) komponentai negenda,
bet praranda jautrumą (jutikliai) arba gebėjimą generuoti pavojaus signalą (blykstės, sirenos).
Vidinis testavimas šių defektų nustatyti negali.
Komponentai tikrinami atliekant profilaktinius darbus. Šviesos ir garsiniai
signalizatoriai tikrinami surenkant valdymo pultelyje instrukcijoje nurodytą mygtukų
kombinaciją. Tada sirenos ir blykstės įsijungia 1 – 2 minutėm.
Jutikliai ir zonos testuojami priverčiant jutiklius suveikti. Pvz., magnetiniai langų ar
durų kontaktai testuojami atidarant langus ar duris. Valdymo pultelyje turėtų šviesti
atitinkamas mygtukas.
Judesio jutikliai praranda jautrumą, kai užteršiamos jų linzės. Profilaktikos metu
patikrinama jų darbo zona (vaikštoma joje ir stebimas jutiklio darbas) ir nuvalomos linzės.
Stiklo dūžio jutikliuose dulkės užkemša mikrofoną. Šie jutikliai testuojami specialiu
generatoriumi – testeriu. Akustinis stiklo dūžio jutiklių testeris generuoja dūžtančio stiklo
(armuoto ir grūdinto) skleidžiamą ištisinį arba momentinį garsą.
11.1 pav. Stiklo dūžio jutiklių testeriai.
Dažnai sistemos genda senstant akumuliatoriui. Nors akumuliatoriaus įtampa be
apkrovos pakankama, tačiau, laikui bėgant, mažėja jo talpa. Profilaktikos metu patikrinama
akumuliatoriaus įtampa esant apkrovai (įjungiamas testavimo režimas ir matuojama
akumuliatoriaus įtampa). Dažniausiai akumuliatoriai tarnauja ne ilgiau 3 metų.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
123
11.1. Gaisro jutiklių diagnostika
Laikui bėgant dalis gaisrinės signalizacijos sistemų nereaguoja kilus gaisrui, nes
nesuveikia dūmų jutikliai. JAV statistiniai duomenys rodo, kad vienas iš keturių dūmų
detektorių neveikia. Rusijos statistikos duomenimis net 50% gaisro signalizacijos sistemų
nesuveikė kilus gaisrui. Pagrindinė priežastis – neveikiantys jutikliai. Dėl to, atliekant
profilaktikos darbus, daug dėmesio reikia skirti priešgaisrinių jutiklių testavimui.
Rekomenduojama kas mėnesį patikrinti dūmų jutiklius paspaudžiant mygtuką jutiklyje.
Jutiklis turi suveikti.
11.2 pav. Dūmų jutiklio tikrinimas
Kas 6 mėnesius reikia tikrinti jutiklių jautrumą specialia technine įranga. Tam gaminami
specialūs aerozolio balionėliai. Jie tvirtinami specialiuose laikikliuose (11.3 pav.). Į jutiklį
papurškiamas aerozolis ir stebima, ar jutiklis suveiks. Tai pats paprasčiausias būdas, tačiau
taip neįmanoma nustatyti jutiklio jautrumo.
a)
b)
c)
d)
11.3 pav. Dūmų jutiklio testavimo įtaisai:c) aerozolio balionėlis su kamera SOLO 300, d) testavimo dūmų
lazdelės
Kitas testavimo būdas – dūmų lazdelės (11.3 pav., d). Jos uždegamos specialiame laikiklyje ir
priartinamos prie jutiklio. Kad testuojant jutiklius nereikėtų kopėčių gaminami specialūs
laikikliai. Jie pasiekia net 9 m aukštį. Yra įtaisų, kuriais jutikliai išimami/įdedami iš lizdų
(11.4 pav., b).
a)
b)
c)
11.4 pav. Laikikliai gaisro jutiklių testavimui:a) temperatūrinių jutiklių testavimo įtaisas, b) jutiklių nuėmimo
įtaisas SOLO 200, d) laikiklio teleskopinis kotas SOLO 100
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
124
Temperatūrinių jutiklių testeryje SOLO 400 (11.5 pav., a) yra kaitinimo įtaisas ir
ventiliatorius, kuris pučia kaštą orą į jutiklį. Galima reguliuoti pučiamo oro temperatūrą.
a)
b)
11.5 pav. Gaisro jutiklių testavimo įranga: a) SOLO 400 temperatūrinio jutiklio testavimui, b) TRUTEST 101
dūmų jutiklio jautrumo testavimui
Žymiai tobulesniu testeriu (11.5 pav., b) nustatomas dūmų jutiklių jautrumas. Jį
sudaro matavimo įtaisas, valdymo įtaisas ir teleskopinis kotas. Matavimo įtaisas suformuoja
nustatytos koncentracijos ir tankio aerozolio srautą ir nukreipia jį į jutiklį. Valdymo įtaisas
pagal jutiklio tipą nustato testavimo režimą, aerozolio koncentracijos kitimo greitį, minimalią
ir maksimalią koncentraciją. Visa tai rodoma testerio ekrane.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
125
12. ĮEIGOS KONTROLĖS SISTEMOS (ĮKS)
Įeigos kontrolė jau tapo kasdieniniu reiškiniu: garažo vartus atidarome radijo kodą
siunčiančiu siųstuvėliu, darbovietės įėjime nuskaitymo įtaisą perbraukiame magnetine kortele,
viešbučio kambarį atrakiname skaitmeninį kodą turinčiu plastikiniu raktu, slidinėjimo kurorte
keltuvo vartus atidarome tik galiojančia transponderine kortele. Sistemų įvairovė įspūdinga:
nuo paprasčiausių, su mygtukais, naudojančių PIN kodą, iki operuojančių biometriniais
duomenimis. Sudėtingos sistemos dažnai turi nuo keleto iki kelių šimtų įeigą kontroliuojančių
įrenginių ir būna sujungtos į tinklą, administruojamą kompiuteriu.
12.1 pav. Įeigos kontrolės sistemos
Visame pasaulyje jau seniai paplitusios įeigos kontrolės sistemos pastaruoju metu vis
dažniau taikomos ir Lietuvoje. Kontroliuoti klientų ir darbuotojų judėjimą pageidauja vis
daugiau Lietuvos įmonių, bankų, organizacijų, parduotuvių, biurų ir kt.
Įeigos kontrolės sistema (ĮKS) – tai visuma įrenginių, kontroliuojančių žmonių ar
automobilių patekimą į tam tikras patalpas ar teritorijas, nustato asmens tapatybę.
Tapatybė nustatoma:
♦ surenkant kodą;
♦ iš tam tikrų informacijos laikmenų nuskaitant koduotą informaciją;
♦ pagal individualius asmens parametrus (piršto antspaudą, veido biometrinius
parametrus).
Sistemos pagrindinė paskirtis – riboti patekimą į objektą, identifikuoti asmenis ar
patvirtinti identifikaciją. Įėjimo kontrolė taikoma tokiose vietose, kurios dėl saugumo
reikalavimų turi būti pasiekiamos tik griežtai apibrėžtai žmonių grupei. Ši sistema gali
registruoti informaciją apie vartotojų buvimą sistemos kontroliuojamose zonose ir patalpose.
Įėjimo kontrolės sistemą galima programiškai susieti su įvairiomis duomenų bazėmis (pvz.,
buhalterine apskaita).
Modifikuotos įeigos kontrolės sistemos naudojamos keleivių identifikacijai oro
uostuose, geležinkelio stotyse, jūrų uostuose, valstybinės sienos kirtimo punktuose ir
panašiose vietose, taip palengvinant imigracijos ir kitų tarnybų darbą.
Susiejus darbuotojų įeigos kontrolės sistemą su pastatų automatika, galima
automatizuoti patalpų apšvietimo, vėdinimo ir šildymo procesus, taip sumažinant pastatų
eksploatacijos kaštus.
Pagrindinės įeigos kontrolės sistemos funkcijos:
Apsauginė funkcija. Kontroliuojamas/ribojamas patekimas į patalpas ar teritorijas,
reglamentuojamas ir fiksuojamas asmenų judėjimas įmonės teritorijoje. Taip pat galima
laikinė įeigos kontrolė, įeigos kontrolė specialiomis sąlygomis ir kt.
Apsaugos kaštų mažinimas. Kodinė/kortelinė įeigos kontrolė palengvina vartotojų
teisių ribojimą ir reguliavimą. Įėjimo punktai gali būti kontroliuojami iš centrinio pulto,
neskiriant apsaugos darbuotojų prie kiekvieno įėjimo.
Informacijos srauto apdorojimas. Sistemos procesorius apdoroja visą informaciją,
patenkančią iš nuotolinių skaitytuvų ir pateikia ją sistemos operatoriui. Galima kontroliuoti,
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
126
kas ir kur lankėsi tam tikru metu, užkertant kelią nesankcionuotam patekimui į kontroliuojamą
teritoriją.
12.2 pav. Didelio objekto tinklinės ĮKS sandara
Bendru atveju įeigos kontrolės sistemą sudaro:
identifikavimo duomenų nešėjas, ar, paprasčiausiu atveju, kortelė (magnetinė,
brūkšninio kodo, mikroprocesorinė, nuotolinė ar kontaktinė), kuria vartotojas
identifikuojamas sistemoje. Skirtingi kodavimo ir nešėjo (kortelė, pakabukas, žiedas, piršto
antspaudas, rankos plaštaka, veidas, akies tinklainė) tipai lemia skirtingus įeigos sprendimus,
geriausiai atitinkančius vartotojo poreikius;
įeigos kontrolės skaitytuvas. Tai pirminis sistemos įrenginys, paverčiantis
identifikavimo duomenų nešėjo (pvz., kortelės, piršto antspaudo) fizinį kodą į elektrinį signalą
ir perduodantis jį valdikliui;
valdiklis. Jame saugomas įvykių archyvas bei suprogramuoti duomenys, tikrinama, ar
vartotojui suteikta įėjimo teisė;
centrinis įrenginys. Juo stebima, valdoma ir programuojama visa sistema (pvz., PK su
atitinkama programine įranga);
vykdymo mechanizmas (elektromechaninė spyna, elektromagnetinė sklendė,
elektromagnetas, praėjimo suktukas, varteliai, automatiniai vartai, kelio užtvaras ar kt.).
Įeigos kontrolės sistemų skirstymas pagal sudėtingumą:
autonominė. Prie durų įrengiama kodinė spyna ar kortelių skaitytuvas su integruotu
valdikliu;
tinklinė. Visi valdikliai sujungiami į tinklą ir turi bendrą duomenų bazę, paprastai
valdomą įeigos kontrolės programine įranga iš PK;
su integruota apsaugine signalizacija. Tokia sistema palengvina signalizacijos
valdymą. Tokios sistemos įeigos kontrolė neleis nesankcionuotai patekti į teritoriją ar
patalpą, kur įjungta signalizacija, taip pat padės išvengti klaidingų aliarmų.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
127
Įeigos kontrolės sistemų tipus sąlyginai galima suskirstyti pagal identifikavimo būdą:
mechaninė – naudojami raktai;
kodinė –įeigos kontrolės klaviatūroje įvedamas vartotojo kodas;
kortelinė –patekti į patalpas būtina pateikti galiojančią kortelę;
biometrinė – patekti į patalpas būtina nuskaityti tam tikrus fizinius vartotojo duomenis
(piršto, plaštakos antspaudą, akies tinklainės raštą, veido bruožus ar kt.). Biometrinė įeigos
kontrolės sistema paprastai naudojama tik tuomet, kai būtinas aukšto lygmens saugumas;
specializuota –naudojami įtaisai, generuojantys ultragarsinį, infraraudonųjų spindulių
ar radijo signalus;
mišri –naudojamos įvairios prieš tai išvardintų būdų kombinacijos (pvz., kortelė +
kodas, kortelė + piršto antspaudas). Vienu metu (pvz., darbo laiku) gali būti naudojamas
supaprastintas identifikavimas, kitu – visas kompleksas.
12.1. ĮKS sandara
Autonominės įeigos kontrolės sistemos kontroliuoja patekimą į atskirą patalpą ar
kelias patalpas. Jos gali būti paprastos ir su duomenų rinkimu.
a)
b)
12.3 pav. a) paprasta autonominė ĮKS, b) autonominė ĮKS su duomenų surinkimu
Paprastą autonominę įeigos kontrolės sistemą (12.3 pav., a) sudaro valdiklis, kuris
saugo identifikatorių duomenų bazę. Valdiklio programavimo metu į jį įvedami visų vartotojų
kortelių kodai. Valdiklis gali būti užprogramuojamas klaviatūra, kortele „Master“ arba
kompiuteriu. Valdiklis valdo visus sistemos įtaisus. Vartotojams identifikuoti naudojamos
įvairios kortelės ir atitinkami kortelių skaitytuvai. Skaitytuvai dažniausiai naudojami tik
įeinant į patalpą. Išeiti iš patalpos naudojamas specialus mygtukas. Informacija apie durų
padėtį gaunama iš durų jutiklio. Duris užrakina elektromagnetinė spyna arba sklendė.
12.4 pav. Tinklinė ĮKS
ĮKS su duomenų surinkimu vykdo tokias pačias funkcijas kaip ir paprasta sistema,
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
128
tačiau jos kompiuteryje kaupiama informacija apie tai, kas ir kada praėjo pro duris ar
turniketą. Galimą šią informaciją perskaityti panaudojus specialią programinę įrangą.
Tinklinės įeigos kontrolės sistemos naudojamos vidutiniuose ir dideliuose objektuose (12.2
pav.). Jų valdikliai sujungiami į tinklą ir sujungiami su valdančiu kompiuteriu. Jose
operatorius gali perprogramuoti bet kurį valdiklį, gauna informaciją apie asmenų judėjimą
objekte, gali užblokuoti bet kurias duris. Sugedus ryšio linijai ar pagrindiniam kompiuteriui,
valdikliai pereina į autonominį režimą, duomenys kaupiami valdiklių atmintyje ir, pašalinus
gedimą, perduodami į operatoriaus kompiuterį. Mažose tinklinėse ĮKS dažniausiai yra viena,
o didelėse – kelios darbo vietos. Duomenys saugomi serveryje ir juos pasiekti galima iš bet
kurios darbo vietos. Tokiose sistemose yra administratorius, leidimų biuras, vienas ar keli
operatoriai. Tinklinė ĮKS gali būti integruota į elektroninės saugos sistemą.
Tinklines ĮKS galima suskirstyti į praėjimo, biuro, padidintos saugos objektų ir lauko.
Praėjimo sistemos kontroliuoja patekimą į objektą. Jų sudėtyje gali būti turniketai,
varteliai arba šliuzai.
Biuro sistemose nereikalaujama aukšto saugos lygmens. Jose naudojamos automatinės
spynos arba sklendės. Naudojami didelio nuotolio kortelių skaitytuvai, kad nereikėtų iš
kišenės išimti identifikavimo kortelių.
Padidintos saugos ĮKS naudojamas dviejų lygių identifikavimas, pvz., kortelė ir
biometrinė identifikacija.
Lauko sistemose naudojami specialūs įtaisai: automatiniai kelio užtvarai, vartai ir pan.
Taip pat naudojami specialūs aplinkos poveikiui atsparūs skaitytuvai.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
129
12.2. Įeigos sistemų komponentai
Įeigos kontrolės sistemos komponentus galima suskirstyti į dvi grupes: būtinus, be
kurių sistema neveiktų ir papildomus, kurie praplečia sistemos funkcines galimybes, pagerina
parametrus ir padidina darbo patikimumą.
Būtini elementai:
valdiklis;
skaitytuvas;
vykdymo mechanizmas (elektromagnetinė spyna, turniketas, šliuzas ir kt.);
durų padėties jutiklis;
maitinimo šaltinis.
Papildomi elementai:
audio ir video domofonas;
nuotolinio durų valdymo įranga;
durų pritraukikliai;
nepertraukiamo maitinimo šaltinis.
12.2.1. Durų uždarymo įtaisai
a)
b)
c)
d)
12.5 pav. a)elektromagnetinė spyna, b) sklendė, c) magnetinė spyna, d) durų pritraukiklis
Elektromagnetinės spynos – tai įprastos spynos, kuriose yra papildomų
elektromechaninių elementų, leidžiančių spyną atrakinti ne tik raktu, bet ir elektros impulsu,
kurį formuoja ĮKS valdiklis.
Elektromagnetinė sklendė blokuoja mechaninio užrakto liežuvėlį ir neleidžia atidaryti
durų nuspaudus durų rankeną. Ji mechaniškai silpnesnė nei spyna.
Magnetinė spyna – tai elektromagnetas, kuris pritraukia metalo plokštelę.
Elektromagnetas tvirtinamas prie durų rėmo, o plokštelė – prie durų. Šiuolaikinės magnetinės
sklendės sukuria 500 kg traukos jėgą, naudodamos nuo 5 iki 10 W galios. Naudojant šią
spyną reikalingas durų pritraukiklis ir pageidautinas nepertraukiamo maitinimo šaltinis.
a)
b)
c)
12.6 pav. a) elektroninės spynos komplektas, b) spyna-skaitytuvas/valdiklis, c) elektroninis raktas
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
130
Elektroninės spynos naudojamos sporto klubuose, vandens parkuose, baseinuose (12.6
pav.). Spynoje integruotas skaitytuvas. Raktas dažniausiai būna laikrodžio formos,
tvirtinamas ant rankos. Jis turi vidinį maitinimo šaltinį, yra užprogramuojamas ir nebijo
vandens bei padidintos temperatūros.
Durų pritraukiklių paskirtis – uždaryti duris be smūgio, kad būtų apsaugota spyna arba
sklendė. Jie veikia panašiai kaip durų spyruoklė. Pritraukikliai būna hidrauliniai ir
pneumatiniai. Dauguma jų turi durų uždarymo greičio reguliatorių bei leidžia fiksuoti duris
atidarytoje padėtyje.
12.2.2. Turniketai, varteliai
Elektromechaniniai turniketai įeinant į objektą valdo žmonių srautą, jį suskirstydami
po vieną žmogų. Turniketai gali būti: horizontalūs, 45 laipsnių ir rotoriniai. Turniketų
konstrukcijų tipai:
trišakiai (Tripod);
dvišakiai (Tvikster);
rotoriniai (Round).
12.7 pav.Trišakiai turniketai
Trišakiai turniketai naudojami žemo saugumo lygmens objektuose. Jie turi 3
užtveriančius strypus, išdėstytus kas 120 laipsnių.
Dvišakiai turniketai turi tik du horizontalius strypus, išdėstytus kas 180 laipsnių. Jų
pralaidumas mažesnis, tačiau jie labiau tinka ten, kur vyksta judėjimas su bagažu.
Rotoriniai (besisukantys) turniketai gali būti žemi (apie 1m) ir aukšti (žmogaus ūgio),
dažniausiai turi tris arba keturis sparnus. Sparnai gali būti sudaryti iš strypų ir ištisiniai
(plokštumos). Šių turniketų saugos lygmuo truputi aukštesnis nei trišakių turniketų, tačiau
prie jų turi būti budintis personalas.
a)
b)
12.8 pav. Rotoriniai turniketai su strypų sparnais. a) trijų sparnų, b) keturių sparnų
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
131
12.9 pav. Rotoriniai turniketai su plokštuminiais sparnais
Besisukantys pilno aukščio turniketai užtikrina aukštą saugos lygmenį. Pro juos neįmanoma
praeiti nesankcionuotai, todėl nereikalinga papildoma apsauga.
a)
b)
12.10 pav.Aukšti rotoriniai turniketai
Patalpose dažnai naudojami stikliniai aukšti turniketai. Juos sudaro trys besisukančios
stiklinės plokštumos. Kartu gali suktis ir visas pagrindas.
12.11 pav. Stikliniai turniketai
Varteliai naudojami ten, kur reikia praleisti žmones viena kryptimi ir nereikalingas
aukštas saugos lygmuo: prekybos centruose, parkuose, transporto sistemose ir pan. Varteliai
gali būti vienpusiai, dvipusiai ir greituminiai. Juos gali sudaryti atskiri strypai arba
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
132
plokštumos.
a)
b)
12.12 pav. Varteliai:a) vienpusiai, b,c) dvipusiai
Varteliai dažnai įtaisomi šalia turniketų. Pro juos pravežami vežimėliai.
12.13 pav. Varteliai su trišakiu turniketu
Greituminiai varteliai naudojami transporto sistemose. Jie gali būti atviri ir uždari.
Pirmuoju atveju, bandant praeiti be leidimo, išlenda strypai ir užtveria praėjimą. Antruoju
atveju, strypai įtraukiami turint leidimą. Vietoje strypų gali būti pertvaros iš stiklo.
a)
b)
12.14 pav. Greituminiai varteliai:a) atviri, b) uždari
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
c)
133
12.2.3 Kelio užtvarai
Kelio užtvarai naudojami kontroliuojant transporto įvažiavimą į objektą. Jie būna
dviejų tipų: elektromechaniniai ir hidrauliniai.
a)
b)
c)
12.15 pav. Hidraulinis kelio užtvaras. 1) svertai, 2) kompensuojanti spyruoklė, 3) hidraulinės žarnelės, 4)
hidraulinis siurblys ir valdymo mazgas, 5) hidraulikos skirstytuvas
Gavęs signalą iš skaitytuvo valdiklio, valdymo mazgas įjungia hidraulinį siurblį,
suformuoja signalą hidrauliniam skirstytuvui, o šis nukreipia skystį iš siurblio į reikiamą
cilindro įėjimą. Cilindro kotas pradeda judėti ir pakelia/nuleidžia užtvarą. Dingus elektrai,
numatytas rankinis valdymas.
Elektromechaniniuose kelio užtvaruose naudojamas elektros variklis su reduktoriumi,
kuris sumažina sūkių dažnį iki 3000 kartų. Variklio ašis sujungta su užtvaru. Būtini jutikliai,
kurie fiksuoja viršutinę ir apatinę užtvaro padėtį. Kelio užtvaro įrangai priklauso ir optiniai
jutikliai. Jie nebūtini, bet užtikrina, kad jutiklių šviesos spindulių srautą kertant automobiliui
užtvaras nejudėtų.
a)
b)
c)
12.16 pav. a) užtvaro elektros variklis, b, c) reduktorius
Kiekvienas vairuotojas turi elektroninį raktą – specialią kortelę (proxsimity) arba
identifikatorių („auto tagą“; Tags), kurių numeriai įvedami į duomenų bazę. Privažiavus
užtvarą, skaitytuvas „užklausia“ kortelę, nuskaito jos numerį ir siunčia į valdiklį, kuris
patikrina ar kortelės kodas yra duomenų bazėje ir suformuoja signalą užtvaro valdymo
mazgui. Veikimo nuotolis iki kelių metrų, todėl vairuotojui nereikia išlipti iš mašinos.
Yra sistemų, kuriose identifikatoriai tvirtinami prie mašinos dugno. Jie gali turėti
autonominį maitinimo šaltinį. Privažiavus prie užtvaro, identifikatorius siunčia signalą
skaitytuvui, perduodamas savo kodą.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
134
a)
b)
12.17 pav. Įvažiavimo kontrolės sistemos sandara
12.2.4. Skaitytuvai
Skaitytuvas – tai įtaisas, dažniausiai įrengtas šalia durų, vartelių, turniketų ir kitų
užtvarų. Jo uždavinys – nuskaityti identifikatoriaus kodą. Yra keletas skaitytuvų tipų:
brūkšninio kodo;
magnetinių kortelių;
„proximity“ kortelių;
pakabukų, žetonų (Tags);
tabletinių identifikatorių (I button);
lustinių kortelių;
biometriniai.
Brūkšninio kodo skaitytuvuose naudojami infraraudonieji spinduliai. Jais apšviečiama
identifikavmo kortelė arba lipdukas. Analizuojamas atsispindėjusios šviesos srautas ir
nuskaitomas kodas. Šio tipo įtaisai naudojami ten, kur pakanka žemo saugumo lygio, nes
kortelę lengva nukopijuoti. Tokia kortelė/lipdukas dažniausiai yra vienkartinio naudojimo.
Vienas iš trūkumų – būtina speciali kortelės padėtis.
a)
b)
c)
12.18 pav. Brūkšninio kodo skaitytuvai
Magnetinių kortelių skaitytuvai veikia magnetofono principu. Juose yra magnetinė
skaitymo galvutė, kuri, braukiant kortele per skaitytuvą, generuoja kodą atitinkančią impulsų
seką. Naudojant šią technologiją, saugumo lygmuo yra pakankamai žemas, bet aukštesnis, nei
naudojant brūkšninį kodą.
Šie skaitytuvai reikalauja tam tikro kortelės judėjimo greičio. Magnetinė juosta
lengvai mechaniškai pažeidžiama. Nesunku padaryti magnetinės juostelės kopiją.
a)
b)
c)
12.19 pav. Magnetinių kortelių skaitytuvai
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
d)
135
„Proximity“ kortelių skaitytuvai užtikrina aukštesnį saugumo lygmenį. Juose
panaudota RFID (Radio Frequency Identification) technologija. Signalai perduodami radijo
bangomis, todėl kortelę pakanka priartinti prie skaitytuvo. Tokius skaitytuvus sudaro: antena,
aukšto dažnio generatorius, moduliatorius, mikrovaldiklis, atmintinė, demoduliatorius ir
aukšto dažnio stiprintuvas. Skaitytuvas nuolat generuoja 125 kHz, 13,56 MHz arba 2.45 GHz
radijo bangų signalą. „Proximity“ kortelė priima signalą ir siunčia atsakomąjį, kuriuo
perduoda savo numerį. Skaitytuvo valdiklis palygina kodą su duomenų baze ir formuoja
valdymo signalus.
a)
b)
c)
d)
12.20 pav. „Proximity“ kortelių skaitytuvai
Šių skaitytuvų privalumai – nesvarbi kortelės padėtis ir didelis veikimo nuotolis (nereikia
kortelės išsiimti), tačiau šios technologijos įtaisai brangesni ir kenkia sveikatai, ypač
naudojant didelio atstumo (iki 10 m) skaitytuvus.
a)
b)
c)
d)
e)
12.21. Skaitytuvai: a,b) „Proximity“pakabukų ir žetonų, c,d,e) tabletiniai (Touch memory)
„Proximity“ kortelių atmainos – pakabukai, žetonai. Pastaruoju metu plinta
automobilio ir prekių RFID technologijos identifikatoriai (Tag), kurie įmontuojami į
automobilį arba įdedami į prekę gamybos metu.
Tabletiniai (Touch Memory arba I Buton) skaitytuvai – tai įtaisai, turintys dviejų
kontaktų lizdą. Informacija nuskaitoma pridedant tabletinį identifikatorių. Naudojami kaip
raktai ir automobilių imobilizatoriuose.
Kombinuoti skaitytuvai turi papildomą klaviatūrą (12.20 pav., b, 12.21 pav., a). Gali
veikti trimis būdais: tik su kortele, tik surinkus klaviatūroje kodą arba surinkus kodą ir
pridėjus kortelę. Pastarasis atvejis naudojamas esant padidintam saugumo lygmeniui.
Biometrija – tai metodų ir įrangos visuma, įgalinanti automatiškai identifikuoti žmogų
pagal jo fiziologinę charakteristiką. Biometrinės identifikacijos sistemos vykdo dvi funkcijas:
registraciją ir identifikaciją. Registracijos metu skaitytuvas formuoja kiekvienam žmogui
individualų skaitmeninį šabloną. Identifikacijos metu skaitytuvo suformuotas skaitmeninis
žmogaus šablonas palyginamas su duomenų bazėje esančiais šablonais. Jiems sutapus,
formuojamas valdymo signalas.
a)
b)
c)
d)
12.22 pav. Biometriniai skaitytuvai: a,b,c) stacionarūs piršto, d) rankos, e) akies rainelės
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
e)
136
Dažniausiai biometriniai skaitytuvai nuskaito piršto, rankos ar akies rainelės
duomenis. Taip pat galima identifikacija pagal veidą, balsą, raštą, spausdinimą klaviatūra. Dar
bandoma identifikacija pagal termografinį atvaizdą, rakto spynoje pasukimo dinamiką, riešo
venų išsidėstymą.
Labiausiai paplitę piršto antspaudo skaitytuvai. Specialus skeneris nuskaito piršto
antspaudą ir gaunamas piršto biometrinis atvaizdas. Jis pakeičiamas į skaitmeninį kodą ir
perduodamas į skaitytuvo valdiklį. Valdiklis palygina kodą su duomenų baze ir formuoja
valdymo signalus.
Pagrindiniai įrangos gamintojai:
„BioLink“, http://www.biolink.ru/, http://www.biolinkusa.com/;
„Bioscrypt“, http://www.bioscrypt.com/;
„Digital Persona“, http://www.digitalpersona.com/;
„Ethentica“, http://www.ethentica.com/;
„Identix“, http://www.identix.com/;
„Precise Biometrics“, http://www.precisebiometrics.com/;
„Saflink“, http://www.saflink.com/.
Rankos skaitytuvo skeneris sudaro trimatį rankos vaizdą ir pagal jį sugeneruoja
skaitmeninį kodą. Kai kurių firmų skaitytuvai skenuoja tik kelis pirštus. Pagrindiniai įrangos
gamintojai:
„Recognition Systems“, http://www.recogsys.com/, http://www.handreader.com/;
„BioMet Partners“, http://www.biomet.ch/.
Akies rainelės skaitytuvas turi foto kamerą, kuri nufotografuoja akies rainelę. Po to
specialia programine įranga nuotrauka yra apdorojama ir suformuojamas skaitmeninis kodas.
Akies rainelė yra stabiliausias žmogų charakterizuojantis parametras, nesikeičiantis visą
gyvenimą. Jos nuskaitymui netrukdo akiniai ir kontaktinės linzės. Skaitymo nuotolis siekia iki
25 cm, o identifikacijos trukmė apie 2 sek. Ši technologija naudojama esant aukštam saugumo
lygmeniui. Pagrindinis įrangos gamintojas – firma „Iridian“ http://www.iridiantech.com/.
Biometriniai skaitytuvai būna stacionarūs, nešiojami ir kombinuoti. (12.22 pav.).
Nešiojamas biometrinis skaitytuvas (12.22 pav., c) nuskaito piršto antspaudą ir suformuotą
kodą perduoda radijo bangomis „Proximity“ skaitytuvui.
12.23 pav. Nešiojamas piršto antspaudo skaitytuvas
Esant padidintam saugumo lygmeniui, naudojami kombinuoti skaitytuvai, kuriuose
kartu naudojamos ir biometrinės, ir „Proximity“ technologijos. Į juos dažnai integruojama
klaviatūra.
12.2.5. Identifikavimo priemonės
Asmenims, automobiliams ir prekėms identifikuoti šiuo metu dažniausiai naudojami:
lipdukai;
plastikinės kortelės;
tabletiniai identifikatoriai;
pakabukai;
identifikavimo moduliai (transponderiai).
Itin populiarios plastikinės kortelės. Tai iš plastiko pagamintas elektroninis įeigos
kontrolės sistemos raktas, su įdiegta elektronine atpažinimo schema, formuojančia individualų
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
137
kodą. Ant šio rakto galima spausdinti ar klijuoti įvairius duomenis bei padaryti kortelę
darbuotojo pažymėjimu.
Kortelės gali būti:
brūkšninio kodo (bar kodas);
magnetinės: su magnetine juostele ir Wiegando;
lustinės;
nekontaktinės (proximity);
kombinuotos.
a)
b)
c)
d)
12.24 pav. Identifikavimo kortelės: a) brūkšninio kodo/magnetinė, b) lustinė kontaktinė (Smart Cards),
c) nekontaktinė, d) kombinuota
Brūkšninio kodo kortelės yra pačios paprasčiausios, dažniausiai vienkartinio
naudojimo, pvz., laikinas leidimas. Kai kada brūkšninis kodas padengiamas neskaidriu
sluoksniu ir yra nematomas, pro apsauginį sluoksnį praeina tik infraraudonieji spinduliai.
Dažniausiai naudojami brūkšninio kodo lipdukai prekyboje, renginių bilietams ir kt. Juos
labai lengva padirbti.
Kiek saugesnės yra kortelės su magnetiniu takeliu (magnetic stripe), kuriame galima
užrašyti iki 39 ženklų informacijos. Tai pigios ir santykinai gerai apsaugotos nuo padirbimo
(reikia specialios aparatūros), tačiau mechaniškai lengvai pažeidžiamos identifikavimo
priemonės.
Dar tobulesnės yra Wiegando kortelės, kuriose gaminimo metu juostelės vietoje
išdėstomi specialaus lydinio vielelių gabalėliai, sudarantys kortelės kodą. Braukiant per
skaitytuvą, magnetinė galvutė generuoja rakto kodą. Wiegando kortelės yra brangesnės nei
magnetinės, be to negalima pakeisti jų kodo, tačiau šias korteles sunkiau padirbti.
Kontaktinėse lustinėse kortelėse (Smart Cards) panaudotas lustas. Gali būti tik
atmintinės arba (dažniausiai) atmintinės ir mikrovaldiklio lustas. Įdėjus kortelę į skaitytuvą,
atmintinės lustas gauna maitinimą ir iš jo nuskaitoma informacija, o mikrovaldiklis apdoroja
informaciją pagal įrašytą programą. Į šio tipo korteles galima įrašyti įvairią informaciją, pvz.,
kortelės savininko duomenis. Lustinės kortelės užtikrina aukštą saugumo lygmenį.
Kombinuotoje kortelėje (12.24 pav., d) naudojamas lustas ir magnetinė juostelė. Joje 6
pažymėta parašo juostelė, skirta bet kokiai rašomajai priemonei; 7 – lustas, saugantis savyje
informaciją ir/ar atliekantis operacijas; 9 – magnetinė juostelė, kurioje saugoma raidinė ir
skaitinė informacija pagal ISO standartą; 10 – labai aukštos kokybės autentiško dizaino
ofsetiniu būdu spausdintas kortelės ruošinys; 11 – kortelių laikikliams skirta anga; 12 –
nutrinama juosta, paslepianti informaciją, skirtą tik kortelės savininkui.
Nekontaktinės kortelės. Tai vidinę atmintį turinčios proximity technologijos kortelės,
kurios susisiekia su skaitytuvo antena per jose integruotą metalinę ritę-anteną. Signalai
perduodami radijo bangomis, todėl kortelės vadinamos nekontaktinėmis. Jos gali būti
naudojamos tik esant artimam ryšiui. Šiose kortelėse taikoma RFID (Radio Frequency
Identification) technologija, naudojanti 125 kHz, 13,56 MHz arba 2.45 GHz dažnį. Vienas
korteles galima tik nuskaityti, o į kitas informacija gali būti ir įrašyta. Taip pat kortelės
skirstomos į pasyviąsias ir aktyviąsias (su maitinimo šaltiniu). Pasyviąją proximity
technologijos kortelę sudaro antena, energijos kaupiklis, mikrovaldiklis, atmintinė ir
moduliatorius. Antena priima elektromagnetines bangas, kurias skaitytuvas generuoja ir
įkrauna jomis energijos kaupiklį – kondensatorių. Atsiradus įtampai, pradeda veikti
mikrovaldiklis, kurio signalai valdo moduliatorių. Moduliatorius rezistoriumi šuntuoja
antenos kontūrą, taip perduodamas signalą į skaitytuvo anteną.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
138
a)
b)
c)
12.25 pav. Nekontaktinės kortelės. a) paprasta (proximity), b) hibridinė (hybrid),c) kombinuota (combi)
Hibridinėje kortelėje naudojamos kelios technologijos. Joje yra du mikrovaldikliai,
kurių vienas prijungtas prie antenos, o kitas sujungtas su kontaktų lauku.
Kombinuotose kortelėse yra vienas mikrovaldiklis, prie kurio galima prisijungti
kontaktiniu ir nekontaktiniu būdu.
Plačiausiai naudojamų kortelių tipai: ISOPROX II, DUOPROX II, PROXCARD II,
PHOTOPROX, SMART ISOPROX II / SMART DUOPROX II, PROXCARD PLUS, HID MIFARE, PROX
AND MIFARE, HID ProxCard II, HID DuoProx II.
a)
b)
c)
d)
12.26 pav. „Proximity“ technologijos pakabukai, žetonai, žymekliai. a,d) žymekliai (Tag), b) pakabukai,
c) elektroninis raktas
Sparčiai plinta proximity technologijos pakabukai, žetonai ir žymekliai. Pastarieji dar
vadinami transponderiais (transponders) arba „tagais“ (tags). Jų sandara ir veikimas
analogiški, kaip ir kortelių. Žymekliai įtaisomi įvairiuose gaminiuose, drabužiuose ar
automobiliuose nepastebimose vietose (vienam gaminiui – vienas žymeklis). Jiems patekus į
skaitytuvo veikimo zoną, šis formuoja valdymo signalą, pvz., sukelia aliarmą. Žymekliai
dažnai naudojami prekių apsaugai. Juos galima priklijuoti ir prie senesnės technologijos
kortelių.
Dallas elektroniniai raktai (12.26 pav., c) naudojami baseinuose, saunose ir vandens
parkuose. Jais valdomi drabužinės užraktai, apskaičiuojamas maudynių laikas, vykdoma
atsiskaitymo funkcija, jei paslaugos mokamos.
a)
b)
c)
d)
e)
12.27 pav. „Dallas“ elektroninis raktas (I Buton). c) konstrukcija, d) laikiklis, e) „ TouchProbe“ pakabukas
Dallas elektroninis raktas – originalus elektronikos įtaisas, kurį gamina firma „Dallas
Semiconductor“, JAV. Tai hermetiškame metaliniame korpuse esantis lustas su originaliu
numeriu, kuris suteikiamas gaminant raktą. Šis įtaisas ypač atsparus aplinkos poveikiui.
Maitinimo įtampa ir informacija perduodama dviem laidais, įtaisai gali turėti papildomą
vidinę ličio bateriją.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
139
12.28 pav. Elektroninio rakto i Buton sandara
Hermetiškame korpuse yra mikrovaldiklis, 32kHz kvarcinis rezonatorius ir baterija,
nors jos gali ir nebūti. Yra daug šio elektroninio rakto modifikacijų (pvz., 12.29 pav., a).
Rakto kodą sudaro 3 dalys: kontrolės kodas (8 bitai), universalus numeris (48 bitai) ir
modifikacijos kodas (3 bitai).
a)
b)
12.29 pav. Elektroninio rakto i Buton : a) sandaros schema, b) elektros grandinės
12.29 pav., b parodyta elektroninio rakto (be ličio baterijos) vidinės schemos dalis.
Vidinio mikrovaldiklio suformuoti impulsai atidaro/uždaro lauko tranzistorių. Jis šuntuoja
500 kΩ rezistorių ir informaciniame laide gaunamas įtampos kritimas, kurį fiksuoja
skaitytuvo mikrovaldiklis .
Žemiau parodyta spynos su elektroniniu raktu elektros principinė schema. Prie jos
jungiamas elektroninis raktas DS1990.
12.30 pav. Elektroninės spynos elektros principinė schema.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
140
1 PRIEDAS. Pagrindiniai saugos reikalavimuose naudojami bei susiję terminai ir
apibrėžtys
•
Įmonė – strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti, ypatingos svarbos, potencialiai ekologiniu
ir/ar ekonominiu požiūriu svarbi bendrovė ar ūkio subjektas vykdantis ūkinę ir/ar komercinę veiklą;
•
Objektas – tai teritorija, jose esantys stacionariai įrengti antžeminiai ar požeminiai ar kilnojami kiemo
įrenginiai, transporto priemonės, gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai bei jų priklausiniai, statiniai, įrenginiai,
inžineriniai statiniai, patalpos;
•
Kaptažo įrenginys – specialus įrenginys, pritaikytas požeminiam vandeniui paimti;
•
Statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir tvirtai sujungta su žeme;
•
Ypatingas statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos, kuriame yra
potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai;
•
Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra viena ar kelios patalpos, esančios tarp sienų ir pertvarų,
naudojamos žmonėms gyventi, ūkinei veiklai ar kitai paskirčiai.
•
Patalpų plokštuma – vertikalios ir horizontalios pastato atraminės konstrukcijos, neatraminės, išorinės ir
vidinės sienos.
•
Atitvarinės konstrukcijos – patalpos sienos, grindys, perdengimai;
•
Inžinerinės perimetrinės kliūtys – tai iš skirtingų medžiagų pagamintos techninės priemonės,
sulaikančios ar trikdančios patekti į saugomą objektą ar atlikti ar sulėtinti neteisėtą fizinį poveikį: tvoros,
atitvarai, grotos, apsauginės žaliuzės, apsauginės langų plėvelės ir pan.;
•
Užsklendimo įtaisas – tai mechanizmas, kuris užrakina langą ar duris ir jiems neleidžia atsidaryti, tačiau
nebūtinai tai turi būti spyna. Paprastai pripažįstami gamykloje sumontuoti ir prekyboje paplitę užsklendimo
įtaisai.
•
Įeigos kontrolės sistema – tai techninių ir elektroninių įrenginių ar jų grupės bei programinių priemonių
visuma, turinti duomenų valdiklį su skaitytuvu, kuris nustato asmens tapatybę surenkant kodą arba iš tam tikrų
informacijos laikmenų - identifikatorių (brūkšninio kodo, magnetinės, radijo banginės RF-ID („radio frequency
identification“), lustinės identifikacinės kortelės, RF-ID žetonai ir pan.) nuskaitydamas koduotą informaciją,
arba pagal asmens individualius biometrinius parametrus, arba aukščiau išvardintų veiksmų ir priemonių
kombinacija bei suteikia galimybę jam patekti į tam tikras teritorijas, patalpas arba jos nesuteikia, t.y. užtikrina
sankcionuotą patekimą į saugomą teritoriją, patalpas, atvaizduoja ir kaupia informaciją apie teritorijų, patalpų
prieigos stovį bei identifikuotų asmenų judėjimą kontroliuojamose teritorijose, patalpose.
•
Identifikatorius – kortelė ar raktas, žetonas, identifikacinis kodas, biometrinis identifikatorius įgalinantis
identifikuoti asmenį;
•
Perimetras – tai saugomos teritorijos išorinis kontūras (riba), nebūtinai turintis fizinius ribos atitvarus;
•
Apsauginė (įsilaužimo), užpuolimo ir gaisro signalizacija (elektroninės saugos sistema) – tai tam tikrų
tarpusavyje sujungtų prietaisų komponentų ir elementų visuma, įrengta pagal atitinkamą konfigūraciją,
registruojanti ir pranešanti apie įsilaužimą, bandymą įsilaužti, užpuolimą bei gaisrą. Elektroninė saugos sistema
susideda iš kontrolinio priėmimo-perdavimo įrenginio, jo priedų, jutiklių, signalizatorių, nepertraukiamo
maitinimo šaltinio, komunikacinio įrenginio, jungiamųjų kabelių bei montavimo elementų.
•
Centralė – tai elektroninis mikroprocesorinis įrenginys, kontroliuojantis elektrinės grandinės (zonos),
prijungtos prie centralės įėjimo gnybtų, elektrinę būseną ir atitinkamai reaguojantis į tos būsenos pasikeitimą,
suformuodamas atitinkamus programiškai priskirtus išėjimo signalus.
•
Valdiklis – tai elektroninis mikroprocesorinis įrenginys, kontroliuojantis įėjimo gnybtų būklę ar priimantis
informaciją iš informacinių įrenginių (GPS imtuvas, skaitmeninis ar analoginis matavimo prietaisas ir pan.) ir
pagal užduotą vidinį algoritmą perduodantis užprogramuotus vidinius signalus bei į įėjimo gnybtus ar iš
informacinių įrenginių gautas komandas į išėjimo gnybtus, prijungtus prie valdomų elektroninių įrenginių
(garsinis, šviesinis signalizatorius, elektromagnetinis vožtuvas, skelndė, variklio paleidimo įtaisas ir pan.) ar
komunikacinius įrenginius.
•
Kontrolinis priėmimo-perdavimo įrenginys – centralė, valdiklis, jų priedai (manipuliatorius, zonų
išplėtėjas ar koncentratorius ir pan.) ir kitas analogiškas elektroninis mikroprocesorinis įrenginys viena ar abiem
kryptimis priimantis, perduodantis ar užtikrinantis tarpusavio sąveiką bei procesus tarp signalinių informacinių
ir komunikacinių įvesties - išvesties įrenginių.
•
Loginė (konvencinė) zona – centralės ar kontrolinio priėmimo prietaiso ar valdiklio įėjimo/išėjimo gnybtų
kontroliuojama elektrinė grandinė, fiksuojanti elektrinio signalo būklės faktini pokytį (sujungta/atjungta). Tai
dviejų ar keturių laidų zona arba kilpa. Kilpa naudojama padidinto patikimumo dviejų krypčių zona, kai zonos
jutiklių maitinimas ir suveikimo identifikavimas atliekamas dviem kryptimis, identifikuojamas kilpos
pažeidimas, tačiau zona lieka veiksni.
•
Analoginė zona - centralės ar kontrolinio priėmimo prietaiso ar valdiklio įėjimo/išėjimo gnybtų
kontroliuojama elektrinė grandinė, fiksuojanti elektrinio signalo laipsninį kitimą, kartais reaguojanti į užduotą
laipsninio pokyčio ribą ar intervalą.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
141
•
Adresinė zona – tai dažniausiai keturių laidų duomenų šyna, užtikrinanti jutiklių maitinimą bei duomenų į
jutiklius siuntimą ir/ar priėmimą. Jutikliai į šyną jungiami lygiagrečiai. Ribojamas šynos kabelio nuo įrenginio
iki toliausiai nutolusio jutiklio ilgis bei jutiklių skaičius, kurie nurodomi įrenginio gamintojo techninėje
specifikacijoje.
•
Apsauginis spindulys – tai į vieną zoną sujungtų daugiau, negu vieno jutiklių visuma, suveikus betkuriam
jutikliui identifikuojant zonos pažeidimą (spindulyje suveikęs jutiklis neidentifikuojamas apsauginės zonos.
Gali būti identifikuojamas vizualiai, jei jutiklis turi šviesinį suveikimo identifikavimo atvaizdavimą). Jutiklių
skaičius spindulyje gali būti ribojamas ir nurodomas įrenginio gamintojo techninėje specifikacijoje.
•
Sabotažo (trikties, liesties) zona – tyčinio elektroninės saugos sistemos darbą trikdančios veikos
(jungiamųjų kabelių pažeidimo, papildomų prietaisų nesankcionuoto prisijungimo, kontrolinės priėmimoperdavimo įrangos ar jos komponentų, jutiklių ar signalizatorių ar kitų korpusų atidarymo) identifikavimo zona.
•
Nepertraukiamo maitinimo šaltinis – įrenginys užtikrinantis nepertraukiamą nuolatinės elektros įtampos
tiekimą elektronines saugos sistemos komponentams, susidedantis iš kintamos išorinio elektros tinklo maitinimo
įtampą žeminančio transformatoriaus, kintamos elektros įtampos lygintuvo bei stabilizatoriaus arba analogiškas
funkcijas atliekančio aukšto dažnio impulsinio maitinimo šaltinio, vidinio rezervinio akumuliatoriaus įkrovimo
kontrolės elektroninės grandinės, akumuliatoriaus prijungimo sutrikus išorinio elektros įtampos tiekimui bei jo
atjungimo, pasiekus kritinę akumuliatoriaus nuolatinės įtampos ribą elektroninės grandinės ir akumuliatoriaus.
Nuolatinės elektros energijos tiekimas sutrikus išorinio elektros įtampos tiekimui iš akumuliatoriaus turi būti
užtikrinamas ne mažiau kaip 15 val.
•
Jutiklis (daviklis) – aktyvūs elektroniniai įrenginiai ar pasyviniai mechaniniai prietaisai, fiksuojantys
nustatyto parametro pokytį, pokyčio ribą ar faktą, ko pasekoje generuojamas signalas ar sujungiami gnybtai ar
formuojamas elektrinės aktyvinės ar reaktyvinės varžos, šviesos radijo bangų atspindžio pokytis, kurie
perduodami į kontrolinį priėmimo-perdavimo prietaisą.
•
Judesio jutiklis – tai prietaisas, registruojantis fizinių kūnų mechaninius judesius jo kontroliuojamoje
erdvėje ir formuojantis atitinkamą signalą.
•
Pasyvus infraraudonųjų spindulių jutiklis (PIR – „Passive Infrared“) – jutiklis, kurio veikimo
principas paremtas infraraudonų 700-1100nm ilgio bangų registravimu. Veidrodžio ar lęšio pagalba
infraraudoni spinduliai iš aplinkos fokusuojami į IR imtuvą, kur generuojama elektros srovė. Jos padidėjimas,
atsiradus šilumos šaltiniui, iššaukia pavojaus signalo atsiradimą.
•
Mikrobanginis jutiklis (MW – „Mikro Wave“) - jutiklis, generuojantis ir spinduliuojantis mikrobangas
bei pastoviai tikrinantis mikrobangų sklidimą ir atspindžius analizuojamoje erdvėje. Suveikimo signalas
gaunamas pakitus mikrobangų atspindžiui. Kadangi mikrobangos labai skvarbios, montuoti nedidelėse uždarose
erdvėse nerekomenduojama dėl galimų klaidingų suveikimų, reaguojant į objektus, esančius už saugomos
teritorijos ribų. Naudotinas kaip trečio ruožo apsaugos jutiklis.
•
Kombinuotas dvigubo veikimo jutiklis PIR+MW - dvigubo veikimo pasyvus infraraudonų spindulių
jutiklis suderintas su aktyviu mikrobangų traktu. Suveikimo signalas išduodamas, kai suveikia abi dedamosios.
Naudojamas klaidingu suveikimų mažinimui.
•
Ultragarsinis jutiklis (US – „Ultrasonic“) - jutiklis generuojantis ultragarsinę bangą ir analizuojantis
bangos atspindį. Imtuvo trakte analizuojamas bangos atspindžio ar jos fazės pokytis ir įvykus atspindžio
pakitimui generuojamas suveikimo signalas.
•
Aktyvinis infraraudonųjų spindulių barjeras (IR barjeras) – sudaro poroje veikiantys infraraudonųjų
spindulių siųstuvas ir imtuvas. Abu elementai orientuoti taip, kad siųstuvo siunčiami infraraudonieji spinduliai
patektų į imtuvo aktyviąją zoną (langą). Kertant ar uždengus siųstuvo spindulį, įvyksta pavojaus signalo
generavimas imtuvo signalo formavimo trakte.
•
Magnetinis kontaktas (MK) – poliarizuoti hermetiniame korpuse esantys sausi kontaktai,
susijungiantys/atsijungiantys veikiant pastoviam magnetiniam laukui.
•
Mechaniniai kontaktai (K) – uždari ar atviri sausi mechaniniai kontaktai, jungtukai be padėties
fiksacijos, skirti varstomų konstrukcijų atidarymo identifikavimui. Naudojami kaip komandiniai davikliai ar
saugos zonų pažeidimo jutikliai.
•
Paprasto veikimo stiklo dūžio jutiklis (GB – „Glass Break“) – tai prietaisas registruojantis ir
analizuojantis aukšto dažnio garsinę bangą, atitinkančią dūžtančio stiklo spektrą ir formuojantis atitinkamą
signalą.
•
Dvigubo veikimo stiklo dūžio jutiklis (GB) – tai prietaisas, registruojantis akustines aukšto ir žemo
dažnio garsines bangas. Aukšto dažnio - atitinkančias dūžtančio stiklo spektrą, žemo dažnio - 2Hz- 20Hz
smūginės bangos spektrą. Suveikimas įvyksta užregistravus abu signalus tuo pačiu metu.
•
Kombinuotas PIR+GB jutiklis – viename korpuse sumontuoti PIR ir GB jutikliai.
•
Vibracinis jutiklis – mechaninis (4Hz – 5kHz) ar akustinis jutiklis reaguojantis į mechaninius virpesius ar
garso bangų pasikartojančius impulsus. Dažniausiai naudojami fizinio smūgio ar stiklo dužio detekcijai.
•
Pjezo elektrinis jutiklis – jutiklis reaguojantis į 5kHz dažnio garso bangas ar mechaninį poveikį
suformuojant skirtingo poliarumo nuolatinės elektros įtampos impulsą. Dažniausiai naudojami stiklo dūžio
detekcijai.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
142
•
Vibracinis seisminis jutiklis – tai prietaisas registruojantis machaninius virpesius. Registruoja žemo
dažnio per tam tikrą laiko tarpą pasikartojančius virpesius kaupimo režimu. Pasiekus kritinį virpesių skaičių per
užduotą laiką, suformuoja suveikimo signalą.
•
Radijobanginiai jutikliai – PIR, GB, MK jutikliai, skirti registruoti pažeidimus tose vietose, kur
sudėtinga, neįmanoma ar estetiškai nepatrauklu prijungti atitinkamus jutiklius prie kontrolinio priėmimoperdavimo įrenginio jungiamaisiais kabeliais. Radijobanginiai jutikliai prijungiami prie kontrolinio priėmimoperdavimo įrenginio radijo bangų pagalba, vienakrypčio (jutiklis - kontrolinio priėmimo-perdavimo įrenginys)
arba abipusio ryšio pagalba. Radijobanginiai jutiklių įrengimo nuo kontrolinio priėmimo-perdavimo įrenginio
atstumas nurodomas gamintojo techninėje specifikacijoja, dažniausiai maksimalus nuotolis būna iki 1000m.,
tačiau realus atstumas labai priklauso nuo tarpe esančių atitvarinių konstrukcijų kiekio, storio ir medžiagos.
•
Perimetro pažeidimo jutikliai - jutikliai, skirti registruoti fizinio perimetro kirtimo ar pažeidimo faktą
bei perduoti į kontrolinio priėmimo-perdavimo įrenginį. Dažniausiai naudojami elektroniniai perimetro jutikliai
yra infraraudonųjų bei mikrobanginiai aktyviniai (poroje veikiantys siūstuvas ir imtuvas) barjerai, tenzometrinės
(fizinės deformacijos), talpinės, mikrofoninio bei šviesolaidinio kabelio mikroseisminės, atviro bei užkasamo
koaksialinio kabelių poros radijobanginės bei magnetometrinės ir vaizdo stebėjimo su judesio bei objekto
formos detekcijos funkcijomis sistemos bei šių sistemų kombinacijos.
•
Jutiklio detekcijos lygis – jutikliai būna vieno ir dviejų detekcijos lygių. Vieno detekcijos lygio jutikliai
perduoda detektuotą pokytį ar signalą nedelsiant. Dviejų lygių – detektavus pirmą pokytį ar signalą padidinamas
jutiklio jautrumas ir, per tam tikrą laiko tarpą pokyčiui ar signalui nepakitus ar pasikartojus, perduodamas
detektuotas pokytis ar signalas.
•
Jutiklių antimaskavimas – jutiklio gebėjimas detektuoti jutiklio funkcionalumą trikdančią veiką –
uždengimą, pasukimą nuo saugos zonos, trikdymą papildomomis priemonėmis (pvz. magnetu, garsu, radijo
bangomis ir pan.).
•
Signalizatoriai – perspėjimo apie pavojų optiniai ar garsiniai signalizatoriai (stroboskopai, švyturėliai,
sirenos ir pan.).
•
Radijobanginiai signalizatoriai – dėl tų pačių priežasčių ir tokiomis pat sąlygomis naudojamo garsinio
ir/ar šviesinio perspėjimo įtaisai.
•
Ryšio linija – per nuotolį įvairius įrenginius sujungiančiuose tinkluose esančios ryšio linijos, skirtos balso,
vaizdo, duomenų ar kitos informacijos tarp objekto ir Centralizuoto stebėjimo pulto perdavimui-apsikeitimui.
Ryšio linijos yra laidinės ir belaidės. Saugos srityje duomenų perdavimui iš objekto į Centralizuotą stebėjimo
pultą (CSP) naudojamos komutuojamo (vienas ryšio linijos komunikacinis įrenginys tiesiogiai sujungiamas su
kitu) ir paketinio (iš vieno ryšio linijos komunikacinio įrenginio siunčiami duomenys suskaidomi į
standartizuotus paketus, siunčiami bendrais duomenų perdavimo tinklais, o paskirties komunikaciniame
įrenginyje suskaidyti paketai surenkami į pilną informaciją) duomenų perdavimo ryšio technologijos: fiksuoto
komutuojamo ryšio (DialUp), radijo ryšio (vienakrypčiai, dviejų krypčių, signalo atkartojimo (analogiško ryšio
signalo priėmimo ir išsiuntimo-atkartojimo) radijo siūstuvai), laidinio nuolatinio duomenų perdavimo (xDSL,
Broadband), mobiliojo ryšio (CSD, SMS, GPRS, EDGE, UMTS), belaidės (WirelessDSL, MMDS, Wi-Fi).
•
Informacinis saugos protokolas – pavojaus ir techniniai informaciniai pranešimai formuojami objekto
apsaugos sistemos standartizuotais informaciniais saugos protokolais (ADEMCO SLOW 4+2, ADEMCO
ContactID, SIA, ADEMCO Express, SESCOA, SILENT KNIGHT FAST ir pan.) ir laidinėmis, radijo ir
belaidėmis duomenų perdavimo ryšio linijomis perduodami į CSP nurodytu laiku ar esant akualiam momentui
(pvz.: suveikė signalizacija, saugos sistema perduodama stebėjimui į CSP, dingo elektros įtampa ir pan.).
•
Duomenų perdavimo protokolas – tai specializuotas ryšio protokolas skirtas perduoti duomenis bendrojo
naudojimo ryšių tinklais. Saugos srityje naudojami standartiniai duomennų perdavimo protokolai. Specializuoti
informaciniai saugos protokolai papildomai koduojami duomenų perdavimo protokolais ar siekiant užtikrinti
saugų duomenų perdavimą bendrojo naudojimo tinkluose naudojami virtualių ryšio tinklų ir virtualių duomenų
perdavimo tunelių formavimo technologijos ir protokolai. Dažniausiai naudojami protokolai: TCP/IP
(Transmission Control Protocol/Internet Protocol), UDP (User Datagram Protocol), FTP (File Transmission
Protocol), VPN (Virtual Private Network).
•
Komunikacinis (galinis) įrenginys – tai vienpusio ar abipusio laidinio ar belaidžio ryšio liniją tarp
objekto ir CSP užtikrinantis įrenginys, priimantis ir perduodantis saugos sistemų informacinių protokolų
duomenis komutuojamo ir paketinio duomenų perdavimo ryšių tinklais. Dažniausiai saugos srityje naudojami
komunikaciniai įrenginiai: komutuojamos telefono ryšio linijos komunikatoriai (dažniausiai integruoti
centralėse), radijobanginiai siūstuvai, GSM įrenginiai komunikuojantys Voice, CSD, SMS, GPRS, EDGE
kanalais ir technologijomis, UMTS įrenginiai (3G) ir pan.
•
Realaus laiko komunikacinis įrenginys – įrenginys, turintis ryšio linijos tarp objekto ir CSP nuolatinės
(trumpais intervalais) patikros funkciją paketinio duomenų perdavimo ryšių tinkluose – xDSL, Broadband, WiFi, MMDS, GSM (GPRS, EDGE), UMTS.
•
Ryšio linijos patikra – ryšio linijos patikrai tarp kontrolinio priėmimo-perdavimo įrenginio ar prie jų
prijungto komunikacinio įrenginio ir CSP viena ar abiem kryptimis siunčiamas-priimamas protokolinis
informacinis saugos pranešimas komutuojamo ar paketinio duomenų perdavimo ryšio tinklais. Ryšio linijos
patikra paketinio duomenų perdavimo ryšio tinkluose minimaliomis ekonominėmis sanaudomis (mokama už
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
143
bendrą perduotų duomenų kiekį) įgalina užtikrinti nuolatinę (trumpais intervalais) patikros funkciją. Nuolatinę
ryšio linijos patikrą atlikti komutuojamo ryšio tinkluose yra ekonomiškai nenaudinga (mokama už kiekvieną
duomenų perdavimo transakciją), o radijo ryšio tinkluose pakankamai sunku realizuoti dėl riboto informacijos
pralaidumo bei kitos technologinės specifikos.
•
Telemetrija – elektroninės įrangos gebėjimas nuotoliniu būdu per ryšio linijas valdyti elektrotechninius
įrenginius, kontroliuoti elektrinius bei atlikti loginius, analoginius ar skaitmeninius matavimus bei gauti iš
nutolusių elektrotechninių prietaisų informaciją. Telemetrijoje dažnai sutinkamas terminas M2M. M2M yra
angliškų žodžių machine-to-machine, man-to-machine ir machine-to-mobile trumpinys, verčiamas kaip mašina
mašinai, žmogus mašinai, mašina mobiliai mašinai. M2M praplečia komunikacijos sąvoką – tai būdas bendrauti
ne tik žmonėms, bet ir mašinoms. Mobiliajame pasaulyje M2M apjungia telekomunikacijas ir informacines
technologijas tam, kad sujungtų nutolusias mašinas ir objektus, sistemas ir žmones.
•
Vaizdo stebėjimo, įrašymo ir perdavimo sistema – saugos sistema ar sistemos dalis, skirta vaizdo
informacijos fiksavimui vaizdo stebėjimo kameromis (juodai balto ar spalvoto vaizdo, stacionarių ar valdomų ir
pan.), vaizdo informacijos apdorojimui (perjungimas, kvadratavimas, multipleksavimas, matricavimas ir pan.),
apdorotos vaizdo informacijos kaupimui (įrašymui) skaitmeninėse laikmenose (analoginės vaizdo kaupimo
laikmenos pastaruoju metu nepopuliarios ir vis mažiau naudotinos), vaizdo informacijos atvaizdavimui
vaizduokliuose bei komunikacininių priemonių pagalba nuotoliniam perdavimui tikslu stebėti „gyvą“ vaizdą,
peržiūrėti sukauptą vaizdo informaciją, informuoti apie aktualų įvykį arba kaupti (dubliuoti) aktualių įvykių
vaizdo informaciją nutolusiose skaitmeninėse laikmenose bei vaizduokliuose.
•
Protokolų konverteriai – tai elektroniniai įrenginiai ar programinės aplikacijos, skirti skirtingų gamintojų
individualių valdymo, komandinių ar informacinių protokolų keitimui į kito gamintojo ar bendruosius
standartizuotus protokolus. Protokolų konverteriai dažniausiai naudojami vienoje saugos sistemoje suderinant
skirtingų gamintojų įrangą ar sujungiant skirtingos paskirties sistemas į vieningą sistemą (vaizdo, įeigos
kontrolės, įsilaužimo signalizacijos ir pan.).
•
Aktualus įvykis – įvykis, kurio metu saugos sistemos fiksuoja informaciją, kuri yra aktuali ir susijusi su
saugos organizavimu. Aktuali informacija yra saugos sistemos perdavimo/priėmimo stebėjimui į/iš CSP būklė,
saugos zonos pavojaus pranešimas, įeigos kontrolė sistemos kontroliuojamo atitvaro atidarymas/uždarymas,
vaizdo stebėjimo sistemos judesio detekcija ir pan. Vaizdo stebėjimo sistemose dažnai naudojamos funkcijos
„iki“ ir „po“ aktualaus įvykio (Pre ir Post Alarm/Event), skirtos vaizdo perdavimui bei kaupimui (įrašymui) iki
judančio subjekto judesio ar praėjimo aptikimo.
•
Centralizuoto stebėjimo pultas (CSP) – elektroninis mikroprocesorinis įrenginys, specializuotas
kompiuteris, darbo sotis – serveris ar jų sistema, į kurį/kuriuos ryšių linijomis priimami pavojaus ir techniniai
informaciniai pranešimai iš objektų saugos sistemų (suveikus saugomo objekto signalizacijai,
perduodant/priimant objekto saugos sistemą stebėjimui į/iš CSP ir pan.), įeigos kontrolės sistemų, perimetro
saugos sistemų, gaisro signalizavimo sistemų, vaizdo stebėjimo sistemų ir kitų su objekto saugos organizavimu
susijusių sistemų bei balsiniai pranešimai telefonu. CSP 24 val./parą dirba operatorius(iai), kuris (ie)
vadovaudamiesi vidinėmis veiklos instrukcijomis priima sprendimus dėl greitojo reagavimo grupės (GRG),
saugos darbuotojo, objekto atsakingų asmenų ar kitų organizacijų ar asmenų informavimo apie įvykį, reikalingo
fizinės saugos, GRG ar kitų specialiųjų pajėgų koordinavimo šalinant ar užkardant neteisėtus fizinius veiksmus,
ekstremalių ar ypatingų situacijų atvejais ar pan.
•
Objekto apsaugos postas – tai telefoninio ir duomenų perdavimo ryšio linijomis ir/ar objekto saugos ir/ar
inžinerinėmis sistemomis (kurios kontroliuoja ir valdo visas objekto saugos ir/ar inžinerinių sistemų valdymo
ir/ar kontrolės priemones), signalizatoriais ir analoginiais ar skaitmeniniais vaizduokliais (videoterminalais,
kurie atvaizduoja saugos sistemų formuojamus aktualių įvykių pranešimus, vaizdo informaciją iš objekto vaizdo
stebėjimo sistemos ir/ar perduoda su objekto saugos ar inžinerinėmis sistemomis susijusią informaciją apie jų
būklę kitoms sistemoms ir/ar nutolusiems CSP), ir/ar kita būtina įranga aprūpinta patalpa, atitinkanti Lietuvos
respublikos Higienos normų ir darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų reikalavimus, skirta budintiems ir/ar
atvykstantiems saugos ir specialiųjų tarnybų (PAGT) darbuotojams.
•
Leidimų režimas – patekimo į saugomą objektą ir išvykimo iš jo, taip pat buvimo ir/ar judėjimo
saugomame objekte kontrolės tvarka, nustatyta ir patvirtinta įmonės vidaus teisės aktais, pasireiškianti apsaugos
darbuotojo ir/ar įeigos kontrolės sistemos asmens tapatybės, kitų reikalaujamų dokumentų, su savimi turimų
daiktų, transporto priemonių bei jose esančių krovinių ir su jais susijusių dokumentų patikrinimu.
•
Patalpų vidaus ir išorės apsauga – objekto apsaugos poste su apsauginiais atitvarais ir/ar kitomis saugos
sistemomis ir /ar priemonėmis dirbantis apsaugos darbuotojas (-ai), reaguojantis į objekto apsaugos poste
įrengtų objekto saugos ir/ar inžinerinių sistemų formuojamus aktualius pranešimus apie įvykius bei vykdantis
darbuotojų ir objekto lankytojų įeigos kontrolę ir užtikrinantis leidimų režimo tvarką.
•
Pirmas apsaugos ruožas – visuma inžinerinių perimetrinių kliūčių, signalizacijos priemonių, kuriomis
blokuojamos įėjimo durys atidarant ir išlaužiant, langai – atidarant, langų stiklas – išdaužiant, išpjaunant ar
išimant, apsauginės žaliuzės - atidarant, pakeliant, ventiliacijos bei kitos angos – aptinkant neteisėtą fizinį
poveikį patenkant į saugomą objektą per visą objekto perimetrą (MK, GB, IR barjerai, perimetro pažeidimo
jutikliai).
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
144
•
Antras apsaugos ruožas – visuma signalizacijos priemonių, kuriomis blokuojama visa saugomos patalpos
erdvė (PIR, MW, PIR+MW, US).
•
Trečias apsaugos ruožas – visuma signalizacijos priemonių, kuriomis blokuojamas konkretus daiktas,
inžinerinis įrenginys arba patalpos dalis (Vibracinis, vibracinis seisminis, MK, mechaninis kontaktas, MW,
PIR+MW, PIR su antimaskavimo funkcija).
•
Fizinė sauga – fizinių (vykdoma apsaugos darbuotojų), techninių ir specialiųjų apsaugos priemonių ir
metodų visuma, skirta apsaugoti objektą, jame esantį turtą ir/ar asmenis nuo neteisėto fizinio poveikio, ir/ar
informaciją nuo pagrobimo, sunaikinimo, ir/ar neteisėto patekimo į saugomas patalpas ar teritoriją, neteisėto
susipažinimo su šiose vietose saugoma įslaptinta informacija, taip pat padėti nustatyti nepatikimus asmenis,
užkirsti kelią neteisėtiems šių asmenų veiksmams, laikantis LR „Asmens ir turto saugos įstatymo“ reikalavimų;
•
Apsaugos darbuotojas – asmens ir turto saugą vykdantis saugos tarnybos ar saugos padalinio
darbuotojas, turintis apsaugos darbuotojo pažymėjimą, veikiantis teisės aktų reglamentuojamos tvarkos ribose ir
veikiantis teisės aktų nustatyta tvarka turinčio teisę vykdyti asmens ir turto saugą licencijuoto subjekto vardu.
•
Saugos padalinys – Įmonės ar saugos tarnybos padalinys, vykdantis Įmonės fizinę saugą. Įmonės saugos
padalinys, vykdantis Įmonės fizinę saugą, nustatyta tvarka turi gauti licenciją vykdyti Įmonės neginkluotą ir/ar
ginkluotą asmens ir turto saugą.
•
Saugos tarnyba – juridinis asmuo ar užsienio juridinio asmens filialas, nustatyta tvarka gavęs licenciją
teikti neginkluotos ir/ar ginkluotos asmens ir turto saugos paslaugas.
•
Elektroninė sauga – elektroninių saugos priemonių visuma, užtikrinanti sankcionuotą asmenų judėjimo ir
patekimo į objektą tvarką, signalizuojanti apie neteisėtą fizinį poveikį objektui ir perduodanti informaciją apie
iškilusį pavojų į signalizatorius ir/ar objekto apsaugos postą ir/ar nutolusį CSP.
•
Specialiosios priemonės – aktyvios gynybos prievartos priemonės (antrankiai, guminės lazdos, savigynai
skirti įtaisai, aerozoliniai įrenginiai ir įtaisai, elektrošoko įrenginiai, tarnybiniai šunys), kuriomis siekiama
apginti saugomą subjektą ir objektą ar apsiginti apsaugos darbuotojui nuo neteisėto kėsinimosi, taip pat sulaikyti
įtariamą teisės pažeidėją;
•
Ekstremali situacija – padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio
priežasčių ir kitų veiksnių bei sukelia staigų ir didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, įmonės turtui, gamtai
arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius.
•
Ypatinga situacija – pavieniai ar grupiniai tyčiniai neteisėti, nesankcionuoti veiksmai, kuriais
pažeidžiama įmonės vidaus tvarka ir (ar) siekiama nutraukti (sutrikdyti) įmonės veiklą arba užvaldyti jos turtą,
paimti įkaitus, ar kitokie tyčiniai veiksmai (masiniai neramumai), kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka
ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams.
•
Sauga – tai asmens ir turto saugos procesas, naudojant visas apsaugos priemones nuo kenksmingo
aplinkos poveikio, nelaimingų atsitikimų, fizinės prievartos, poveikio sveikatai neteisėtais veiksmais, vagysčių,
užpuolimų, sukčiavimų, gaisrų, sprogimų, dėl to atsirandančios žalos, nuostolių ir kitų nepageidaujamų fizinių
padarinių;
•
Saugos klasė – fizinių, elektroninių ir mechaninių saugos priemonių kompleksas įrengtas objekte, pastate,
patalpoje, pakankamas nustatyto rizikos lygio objekto saugai užtikrinti.
•
Sertifikuota spyna – sertifikuotas spynos korpusas, šerdis ir užrakto plokštelė arba, kitais atvejais,
pakabinama spyna su armatūra, atitinkantys nustatytus reikalavimus;
•
Saugykla – apsaugos nuo įsilaužiamosios vagystės įrenginys, kurį uždarius, vidinių kraštinių matmenys
visomis kryptimis > 1 m.
•
Rizikos analizė – sistemingas turimos informacijos panaudojimas, siekiant nustatyti tikimybę, kaip dažnai
gali atsitikti tam tikri nepageidaujami įvykiai ir koks šių įvykių galimas neigiamas poveikis bei galimas
neigiamų pasekmių dydis.
•
Grėsmės (rizikos lygio) identifikavimas – rizikos valdymo proceso dalis, kurio metu nustatoma, kas,
kodėl ir kaip gali atsitikti, įvertinant įvykio tikimybę ir pasekmes;
•
Grėsmės analizė – pažeidimo krypties ir patekimo variantų, pažeidimo formų, patekimo trukmės,
sulaikymo galimybės ir reagavimo laiko bei kitų saugos priemonių efektyvumo įvertinimas.
•
Pasekmė – įvykio ar situacijos rezultatas, išreikštas kiekybine ar kokybine išraiška, kuris gali būti
nuostoliai, pažeidimai, trūkumai;
•
Tikimybė – įvykio pasireiškimo per tam tikrą laiką dažnis;
•
Įvykis – atsitikimas ar situacija, kuri įvyksta tam tikroje vietoje tam tikru laiko tarpu.
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“
145
Stanislovas Pleskas
Elektroninės saugos sistemos
Mokomoji knyga
2008-04-22. 8,37 sp. l. Tiražas 50 egz.
Spausdino UAB “Artika”, Vaižganto g. 9, LT-28214 Utena
S.Pleskas. „Elektroninės saugos sistemos“