Sezoninis darbas užsienyje: kur galima užsidirbti

www.ek.lt
NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ
E. Raugalas: Nėra blogos žemės, yra
prastas šeimininkas, bet gerų ūkininkų
Plačiau 8 p.
taip greitai nerasi
N. Novickienė: Didžiulė laimė yra turėti
visko optimaliai – darbo, pinigų, laimės
Plačiau 26–27 p.
šeimoje ar laisvo laiko
Pirmadienis. 2011 rugpjūčio 8 d. Nr. 29 (42) Savaitraštis. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį
ŠIAME NUMERYJE
Kiek kainuoja karys
Vidutiniškai vienam profesinės karo tarnybos
kariui per metus, neįskaičiavus pratybų ir
mokymų, Lietuvoje skiriama 53,9 tūkst. litų.
Į šią sumą įeina darbo užmokestis, socialinis draudimas, maistpinigiai, buitpinigiai,
apranga. Bene didžiausia minėtos sumos
dalis – 67 proc. skiriama darbo užmokesčiui ir
socialiniam draudimui. Vieno kario išlaikymas
Lietuvą bene labiausiai garsinančiose tarptautinėse operacijose kainuoja beveik tris kartus
daugiau – 136, 8 tūkst. litų
Plačiau 6–7 p.
www.ekonomika.lt
Sezoninis darbas
užsienyje:
kur galima užsidirbti
Nešvarūs R. Murdocho
darbeliai Rusijoje
Žiniasklaidos antikristo Ruperto Murdocho
imperija toliau byra: liepą magnatas pardavė
Rusijoje veikusią išorės reklamos kompaniją
„News Outdoor“, praneša žurnalas „Time“.
Jos kaina siekė apie 270 mln. JAV dolerių.
Palyginti su 2008 metais, bendrovės vertė
sumažėjo daugiau kaip penkis kartus.
Taip baigėsi viena iš laukinių rusiškojo verslo
legendų.
Plačiau 12–13 p.
Robotai užkariauja žmones
Siaubo filmuose esame įpratę matyti žmogui
bloga darančius robotus. Realybė kitokia –
žmonės eina iš proto dėl šio naujo pagalbininko. Taivano kompanija „Foxonn Technology Group“, surenkanti „Apple“ bendrovės
„iPhone“ ir „iPad“ produktus, planuoja savo
veikloje naudoti dar daugiau robotų.
Plačiau 22–23 p.
Konsultanto kelias auksu
klotas
Gražiai nupiešei ateitį, parašei kelias nieko
nauja nesakančias strategijas ir uždirbai
šimtus tūkstančių litų. Eilinio lietuvio galvoje
verslo konsultanto portretas turbūt piešiamas
būtent taip.
„Anksčiau komisinis atlygis už sandorius
kartais siekdavo 0,5–1 mln. litų. Tai normalu.
Tokia suma – nedidelė viso sandorio dalis“, –
patirtimi dalijosi Algimantas Variakojis.
Plačiau 28–29 p.
Rugpjūtį kvietimų keliauti į užsienį ir padirbėjus ūkiuose parsivežti
neprastą uždarbį pasipila lyg iš gausybės rago.
Rinkos pokyčiai
OMXR
OMXT
OMXV
FTSE
NSDQ
N225
434,42
643,77
390,96
5393,14
2556,39
9659,18
-3,59%
-5,19%
-2,47%
-8,17%
-7,58%
-2,44%
Liepos 28 – rugpjūčio 4 d. duomenys
Kaina 3 Lt
Užs. Nr: 42
Tiražas: 15 000
■ Lietuviai nedvejodami
kraunasi lagaminus ir keliauja į
Vokietiją, Olandiją, Prancūziją,
Norvegiją, Italiją, Ispaniją bei
Didžiąją Britaniją.
Žvelgiant užsieniečio akimis,
uždarbis žemės ūkio srityje nėra
didelis. Dažniausiai už fiziškai
sunkų darbą gausite minimalų
atlygį. Vis dėlto, pavertus prakaitu sulaistytas kupiūras į
lietuviškus litus, net minimali
užsienio alga taps džiuginančiu
atlygiu.
Vilnietė Joana S. padirbėti pas
Didžiosios Britanijos ūkininkus
keliavo dar būdama septyniolikos metų. „Pusseserei šeimininkas pasakė, kad vasarai gali
pasikviesti ką nors iš giminaičių
padirbėti kartu. Nuvykau aš“, –
pasakojo mergina.
Tuomet dar nepilnametei Joanai reikėjo dirbti maždaug 6
valandas per dieną. „Teko ravėti,
rinkti pomidorus, agurkus, kopūstus, braškes, dėlioti juos į
dėžes, ruošti užsakymus“, – pasakojo mergina. Fiziškai Joana
nepervargdavo. „Jeigu jausdavau, kad kurią dieną sunkiai
dirbti nenoriu, eidavau ravėti.
Aišku, būdavo dienų, kai vakare
krisdavau į lovą negalėdama
nė piršto pajudinti. Kartais pasiskųsdavome, kad sunku, bet
kam taip nebūna?“ – juokėsi
lietuvė.
Plačiau 4–5 p.
»
S. Vagonis: Kylančios NT kainos skatina
žmones pirkti būstą
Plačiau 10 p.
Nr. 29
2011 m. rugpjūčio 8–14 d.
Redakcija
3
Ramūno Vaitkaus pieš.
www.mrcaricature.lt
Skurdžių karbonadas
Ar sutiktumėte dirbti atvirame lauke nuo aušros iki sutemos, lietui lyjant ar saulei tvieskiant?
I
šsiropšti rytą iš vagonėlio, atsistoti į trijų kilometrų ilgio vagą ir skinti, skinti, skinti... braškes, pomidorus ar kitokias gėrybes ir už tai gauti
tūkstantuką eurų. Jūs nesutiktumėte, bet daugelis lietuvių sutinka ir sutiks. Mat sėdėdami ne
vienus metus be darbo, pasirankiodami litą kitą
dirbdami viešuosius darbus jie sukanda dantis
ir vyksta į vakariečių plantacijas. Kai kuriems
pasiseka uždirbti, kitiems neužtenka jėgų, sveikatos ar viršų ima savigarba.
Apie savigarbą tokiu atveju būtų nepadoru net
kalbėti. Naujasis Lietuvos darbo biržos direktorius, pats ragavęs
bedarbio duonos, sakė,
kad keturis mėnesius pabuvęs be pajamų šaltinio
apie savigarbą negalvoji.
Imiesi tokio darbo, koks
pakliūva į rankas. Alkanas pilvas savigarbą kaipmat sudoroja.
Neseniai teko dalyvauti viename pokalbyje. Kalbėjosi iš pašalpų arba kuklaus provincijos gamyklos mokamo atlyginimo bandančios išgyventi
moterys. Pokalbis buvo konkretus – apie skurdų
maisto racioną. Pasirodo, kiekvienas moterų
gaunamas centas yra suskaičiuotas, o didžioji
dalis skurdžių pajamų skiriama mokesčiams,
nes skurstantys žmonės kaip velnias kryžiaus
bijo anstolių. Tad karbonado nenusipirksi. O
norisi. Taip jau nutinka, kad labiausiai norisi to,
ko sunkiausia įsigyti. Tąsyk buvo pasidalyta receptu, kaip neturint mėsos išsikepti karbonadą.
Pasirodo, karbonadu tampa ... vištų odelės. Nes
kilogramas jų tekainuoja apie litą. Sutvarkai,
paruoši kaip tikrą karbonadą ir kepi. Kilogramo
užtenka ne vienai dienai. Kai turguje jų nerandama, ieškoma kalakutų odelių, tik jos kiek kietesnės.
Sriubai labai tinka kiaulienos odelės – išvirtos
suminkštėja, todėl galima valgyti kaip normalią
mėsą, o ir sriuba mėsos kvapo ir skonio turi. Į
darbą galima nusinešti lašinukų. Tų, parūkytų,
aišku, neįperka, bet turguje galima nebrangiai
gauti šviežių. Parsineši, druska ir prieskoniais
įtrini, palaikai keletą dienų ir gali valgyti.
Svarbiausias kasdienis
patiekalas yra bulvės,
bulvės ir dar kartą bulvės. Pigus lietuviškas
maistas.
Grįžkime prie tų plantacijų. Yra jų ir Lietuvoje,
tik jose ne eurais moka,
ir tas tūkstantis lietuviškose beplušantiems – tik
rožinė svajonė. Lietuviškuose braškynuose triūsusios moterys džiaugiasi bet kiek daugiau nei
20 litų per dieną uždirbusios.
Ką ten 20, džiaugiasi, kad jas iš viso ten priima,
nes derliaus metu į sutartą vietą atvykusios
randa toki būrį konkurenčių, kad dalis yra priverstos grįžti namo ir laukti kito ryto – gal pasiseks.
Lietuvoje išplito ir naujas versliukas. Atsirado
vežėjų, kurie rytais surenka norinčiuosius ir
veža į uogynus ar grybynus. Už „bilietą“ tenka
pakloti 10 litų. Visa kita, pardavus mėlynes ar voveraites, lieka ugautojams ir grybautojams.
Taip gyvena ir maitinasi tie, kurie neturi darbo
ir dar neemigravo. Ar dar ilgai šitaip?
» Keturis mėnesius pabuvęs be
pajamų šaltinio apie savigarbą
negalvoji. Imiesi tokio darbo, koks
pakliūva į rankas
LEIDĖJAS
UAB „Balsas.lt leidiniai“
Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius
Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12
Faks. (8 5) 205 95 18
info@ekonomika.lt
www.ekonomika.lt
ISSN 2029-543X
čia jungiasi
www.ekonomika.lt draugai
VYR. REDAKTORĖ Eugenija Grižibauskienė
AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Dailius Dargis, Leonas Grybauskas, Neringa Medutytė, Ingrida Mačiulaitytė, Martynas Pasiliauskas, Mindaugas Samkus, Kazimieras Šliužas, Dina Sergijenko, Nauris Treigys
Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, –
leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos
turinį neatsako.
FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas
KALBOS REDAKTORĖ Laima Šiušaitė
VYR. DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis
DIZAINERIS Tadas Andrikis
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS
(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt
PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS
Mindaugas Simutis
BENDROVĖS DIREKTORĖ
Aušra Kurtkutė
REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUS
Saulius Antanaitis
SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS
Artūras Girdauskas
Spausdino UAB „Respublika” spaustuvė
Užsakymo numeris 42 Tiražas 15 000
Savaitės tema
4
Nr. 29
2011 m. rugpjūčio 8–14 d.
Nr. 29
2011 m. rugpūčio 8–14 d.
» Dalis išvažiuoja, o tie, kurie neišvažiuoja ir
»
» Užsienyje nėra tiek darbų, kiek sakoma, be
neranda darbo, gauna pašalpas ir dirbti nebenori. Jeigu ne pašalpos, ūkininkai galėtų
pasamdyti daugiau darbuotojų. Gerai ūkyje
dirbantis žmogus galėtų ir 1000, ir 1500 litų
per mėnesį gauti, tačiau dirbti nėra kam
Dauguma darbo biržos klientų prašo surasti jiems darbą užsienyje
ir tikisi, kad iš karto, be atrankos, juos įdarbinsime. Pastebėjome, kad prieš porą-trejetą metų į darbus žemės ūkyje kreivai žiūrėję gyventojai dabar nesibodi ne pačių sunkiausiųjų
to, šiandien negalėčiau nurodyti nė vienos agentūros, kuria būtų galima pasitikėti darbinantis užsienyje
Daiva Virpšienė,
įdarbinimo agentūros „Darbinta“ vadovė
Jonas Talmantas,
Lietuvos ūkininkų asociacijos pirmininkas
Savaitės tema
5
SAVAITĖS TOP 5
Nusipirko septynis „Boeing“
Agnė Kunigonytė,
Lietuvos darbo biržos EURES tarnybos vadovė
NUOMONĖ
Sezoninis darbas užsienyje:
kur galima užsidirbti
Rugpjūtį kvietimų keliauti į užsienį ir padirbėjus ūkiuose parsivežti neprastą uždarbį pasipila lyg iš gausybės rago.
Dina Sergijenko
dina@ekonomika.lt
L
ietuviai nedvejodami
kraunasi
lagaminus ir keliauja į Vokietiją,
Olandiją, Prancūziją, Norvegiją, Italiją, Ispaniją bei Didžiąją Britaniją.
Rugpjūtį pasiūlymų dirbti
užsienio ūkiuose pagausėja,
tačiau darbų šioje srityje
gausu ištisus metus. Net
žiemą reikia daržovių rūšiuotojų, o šiltuosiuose kraštuose,
pavyzdžiui, Ispanijoje, visus
metus dera vaisiai ir daržovės.
Žvelgiant užsieniečio akimis, uždarbis žemės ūkio
srityje nėra didelis. Dažniausiai už fiziškai sunkų darbą
gausite minimalų atlygį.
Vis dėlto, pavertus prakaitu
sulaistytas kupiūras į lietuviškus litus, net minimali užsienio alga taps džiuginančiu
atlygiu.
Naudinga finansiškai
Vilnietė Joana S. padirbėti
pas Didžiosios Britanijos ūkininkus keliavo dar būdama
septyniolikos metų. „Pusseserei šeimininkas pasakė, kad
vasarai gali pasikviesti ką
nors iš giminaičių padirbėti
kartu. Nuvykau aš“, – pasakojo mergina.
Tuomet dar nepilnametei
Joanai reikėjo dirbti maždaug 6 valandas per dieną.
„Teko ravėti, rinkti pomidorus, agurkus, kopūstus, braškes, dėlioti juos į dėžes, ruošti
užsakymus“, – pasakojo
mergina. Fiziškai Joana nepervargdavo. „Jeigu jausdavau, kad kurią dieną sunkiai
dirbti nenoriu, eidavau ravėti. Aišku, būdavo dienų, kai
vakare krisdavau į lovą negalėdama nė piršto pajudinti.
Kartais pasiskųsdavome, kad
sunku, bet kam taip nebūna?“
– juokėsi lietuvė.
Anot Joanos, padirbėti užsienio ūkiuose naudinga finansiškai. „Nepamenu, kiek
tiksliai uždirbau, bet užteko
ir pramogoms, ir parsivežti į
namus“, – sakė mergina.
Gyveno palapinėje
Pasvalietė Vaida N. skinti
braškių į užsienio ūkininkų
laukus keliavo tris vasaras.
Mergina dirbo Norvegijoje,
Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje. Ji neslėpė mačiusi ir
šilto, ir šalto.
„Norvegijoje gyvenau labai gražioje vietoje, ant kalno,
blogai buvo tik tai, kad surinktas braškes tekdavo į tą
kalną užvilkti“, – pasakojo
Vaida. Antrąją vasarą mergina praleido britų braškių
laukuose. „Gyvenome nameliuose su ratais, skynėme
braškes, bet vidury vasaros
mūsų ūkis bankrutavo“, –
prisiminė ji. Vis dėlto britų
įstatymai padėjo merginai negrįžti į Lietuvą neužsidirbus
»
– visiems darbuotojams buvo
išmokėtos sutartos algos.
Trečią vasarą Vaida braškes skynė Danijoje. „Gal pusantro mėnesio gyvenome
palapinėse. Buvo namukų,
tačiau visi jie buvo užimti“,
– pasakojo mergina. Vakarais
palapinėje būdavo šalta ir drėgna, o dienomis labai karšta,
Besiryžtantieji keliauti į užsienį turėtų žinoti, kuo kokioje šalyje galima užsiimti ir kiek galima uždirbti
todėl Vaida stengdavosi grįžti
tik miegoti. Paklausta, ar
verta keliauti dirbti į ūkius
užsienyje, mergina atsakė
teigiamai. „Tai puiki proga
užsidirbti, ypač studentams“,
– šypsojosi ji.
Lietuviai stropūs
Gediminas K. į vieną Belgijos
ūkį išvažiavo neradęs darbo
Lietuvoje. Kelionę organizavo pažįstami, todėl vaikinas
jautėsi drąsiai ir tikėjo, kad
nebus apgautas. „Skyniau
riešutus, paskui obuolius,
kriaušes. Prieš man atvažiuojant ten dirbantys žmonės
rinko trešnes“, – pasakojo jis.
Užsienio ūkyje vaikinas praleido pusantro mėnesio.
Lietuvaičiai buvo apgyvendinti specialiuose konteineriuose, kuriuose buvo langai,
dušas, radiatorius, virtuvė.
Gyventi teko keturiese. Pirmą
dieną šeimininkas parodė,
kur galima nusipirkti maisto.
Už geras gyvenimo sąlygas
kasdien tekdavo valandą pa-
Lietuvių įmonė dalims nusipirko
septynis „Boeing“ lėktuvus. Scanpix
dirbėti nemokamai. Valanda
darbo buvo verta 6–7 eurų.
Dirbti tekdavo daug ir
sunkiai. Anot Gedimino, lietuviai buvo laikomi stropiais
darbuotojais, todėl kartelės
nuleisti nesinorėjo. Plušėti
tekdavo 8–9 valandas per
dieną. Kai pritrūko darbo,
ūkio šeimininkas pats surado
darbininkams veiklos kaimynystėje esančiame ūkyje.
Važiuojantiesiems padirbėti
į užsienį vaikinas patarė atkreipti dėmesį, kada skinamas derlius pasirinktoje šalyje. „Tiems, kurie atvažiuoja
derliui baigiantis, darbo ir
galimybių užsidirbti nebelieka“, – sakė jis.
Apgavo tautiečiai
Kitokia patirtimi pasidalijo
panevėžietė Veronika B. Ji su
vaikinu prieš kelerius metus
panoro padirbėti svečioje šalyje. Iš pradžių pora planavo
apsistoti Italijoje, tačiau vėliau pasirinko Ispaniją. Veronika turėjo skinti apelsinus,
o jos vaikinas – uoste statyti
prieplauką. Atvykę jau kitą
dieną lietuvaičiai keliavo į
apelsinų plantaciją. Vyko
abu, nes, anot vadybininkų,
statybos darbai uoste dar
buvo derinami. Net pirmą
dieną porai teko dirbti daugiau nei 12 valandų. Buvo
aiškinama, kad vėluoja autobusas, todėl galima padirbėti,
tačiau tokie vėlavimai tapo
kasdienybe. Lietuviams gyventi teko apleistuose kambariuose. „Apžiūrėję savo kambario duris pamatėme, kad
jos labai plonos, o spyna – ne
kartą išlaužta. Dėl šios priežasties vykdami į darbo vietą
pasiimdavome dokumentus,
pinigus“, – pasakojo Veronika. Už kilogramą nuskintų
» Apžiūrėję savo
kambario duris
pamatėme, kad jos
labai plonos, o spyna
– ne kartą išlaužta
FAKTAI
Darbas užsienyje
••Darbas žemės ūkio srityje
laikomas vienu nekvalifikuočiausių, todėl didelė tikimybė, kad per mėnesį bus
uždirbama minimali vienos
ar kitos šalies alga.
••Prancūzijoje už darbą šeštadieniais mokama 25 proc.
daugiau, už darbą sekmadieniais – 50 proc. daugiau.
••Miško uogų rinkėjai Švedijoje per dieną gali uždirbti
nuo 180 iki 800 kronų (70–
300 litų).
••Vokietijoje už valandą
darbo mokami 5–7 eurai,
Italijoje – 4–7 eurai, o Prancūzijoje – 9 eurai.
apelsinų darbdaviai mokėjo
40 euro centų. Per dieną darbininkai nuskindavo kelis
šimtus kilogramų vaisių. Po
kurio laiko paaiškėjo, kad iš
uždarbio kasdien atimamas
40 eurų mokestis už nuvežimą
iki darbo ir atgal, o galiausiai
dar ir tai, kad Veronikai ir
jos vaikinui atlygis buvo mokamas tik už vieno iš jų skinamus vaisius. „Pavyzdžiui,
jeigu aš pririnkdavau porą
šimtų kilogramų apelsinų,
juos dalydavo perpus, o to,
ką surinkdavo draugas, net
neskaičiuodavo!“ – piktinosi
mergina. Poros sprendimas
grįžti į Lietuvą nebuvo sutiktas džiaugsmingai, tačiau
darbdaviai sutiko išleisti.
„Tik patys turėjome pasirūpinti kelione“, – prisiminė Veronika. Paskutinę dieną grįžę
iš darbo jiedu rado išlaužtas
kambario duris ir pavogtą
uždarbį. Veronikos nuomone,
vagystę organizavo darbdaviai. Pora bandė kreiptis į Lietuvos ambasadą Ispanijoje,
bet pagalbos nesulaukė. Už
savas lėšas grįžę namo jiedu
neberado ir darbą Ispanijoje
žadėjusios įmonės. „Kreipėmės į teismą, tačiau byla buvo
nutraukta. Taip praradome
apie 6 tūkst. litų“, – pasakojo
mergina.
Braškės Ispanijoje
Net prasti pavyzdžiai, tikėtina, neatbaidys lietuvių nuo
galimybės užsidirbti. Besiryžtantieji keliauti į užsienį
turėtų žinoti, kuo kokioje šalyje galima užsiimti ir kiek
galima uždirbti.
Rasti sezoninį darbą Ispanijoje lengva. Verslininkai
pirmiausia ieško žmonių, galinčių dirbti žemės ūkio srityje. Dėl šilto klimato darbo
čia yra ištisus metus. Žiemą
galima plušėti mandarinų
plantacijose. Nuo pavasario
iki vasaros vidurio skinamos
braškės, rugsėjį renkamas bei
apdorojamas vynuogių ir alyvuogių derlius.
Gėlės Olandijoje
Vienas geidžiamesnių lietuvių
darbų Prancūzijoje – skinti
levandas.
AFP/Scanpix
Olandijoje tinkamas metas
lauko darbams prasideda balandį, kai nurenkamas šparagų derlius. Vėliau laukia
gėlės – visų pirma tulpės ir
lelijos. Gėlės skinamos nuo
gegužės iki rugsėjo. Liepą ir
rugpjūtį sodinami gėlių svogūnėliai. Panašiu metu darbo
galima rasti ir bulvių, žiedinių kopūstų plantacijose.
Rudenį darbuotojų laukiama
kopūstų, brokolių laukuose,
ieškoma slyvų, kriaušių,
obuolių rinkėjų. Per mėnesį
Olandijoje uždirbsite maždaug 1 400 eurų.
Mėlynės Švedijoje
Birželį šioje šalyje skinamos
braškės. Ypač populiaru Švedijoje rinkti miško uogas.
Antroje liepos pusėje galima
rinkti tekšes, tačiau tai ne
itin malonus darbas, mat šios
uogos auga pelkėtose vietovėse. Rugpjūčio pradžioje renkamos mėlynės – darbuotojai
aprūpinami specialiomis talpyklomis ir keliauja į miškus.
Uogos renkamos maždaug
tris savaites. Visoje šalyje per
vasarą veikia miško gėrybių
supirkimo punktai, todėl
uogų rinkėjams nebūtina turėti darbdavį. Per dieną rinkdami uogas uždirbsite nuo
180 iki 800 kronų.
Šparagai Vokietijoje
Žemės ūkio darbų ieškoti
pirmiausia reikėtų BadenoViurtembergo srityje, kur
auginami agurkai, šparagai, braškės. Braškėmis ir
vynuogėmis garsėja ReinoVestfalijos žemės. Geriausiai
Vokietijoje galima uždirbti
šparagų, derančių nuo balandžio, laukuose. Liepą ir
rugpjūtį darbininkų laukia
vyšnių ir slyvų sodai, vasaros
pabaigoje skinami obuoliai.
Rugpjūtį apie Miuncheną ir
Šiaurės Tiuringiją laukiami
apynių skynėjai. Rugsėjį skinamos vynuogės. Valandinis
atlygis – nuo 5 iki 7 eurų.
Vynuogės Prancūzijoje
Rugsėjį Prancūzija atvykstančių darbininkų laukia
išskėstomis rankomis. Pirmiausia, žinoma, vynuogių
derliui nuimti. Taip pat reikia
skinti obuolius, melionus, riešutus, alyvuoges. Sezoniniai
darbuotojai paprastai dirba
pagal terminuotas darbo sutartis. Vynuogių rinkėjai gali
tikėtis maždaug 9 eurų per
valandą uždarbio – toks minimalus valandinis atlygis šioje
šalyje. Už darbą šeštadieniais
mokama 25 proc. daugiau, už
darbui paaukotus sekmadienius – 50 proc. daugiau.
Pomidorai Italijoje
Dažniausiai darbo Italijoje
galima gauti turizmo srityje.
Norintieji dirbti žemės ūkyje
turėtų keliauti į šalies pietus.
Ten esančiuose ūkiuose nuo
rudens laukiama darbininkų,
galinčių skinti alyvuoges ir
pomidorus. Šiaurinėje Italijos dalyje yra vynuogynų.
Per valandą skinant daržoves
ir vaisius Italijoje galima uždirbti 4–7 eurus.
Lietuvos įmonė „FL Technics“ įsigijo septynis lėktuvus „Boeing 737-300“. Visi
orlaiviai įsigyti atsarginėms
dalims.
Kiek anksčiau kompanija
įsigijo „Airbus A320“. Prieš
metus Lietuvos įmonė nusipirko „Boeing-737“. Šie lėktuvai – vieni populiariausių
ir techniškai patikimiausių
pasaulyje.
Nusipirko „Energetikos linijas“
Švedų kapitalo inžinerinių
konsultacijų bendrovė „Sweco
Lietuva“ įsigijo 100 proc.
įmonės „Energetikos linijos“
akcijų. Kaune veikiančiame
„Energetikos linijų“ biure dirba
30 šiluminės energetikos ir kitų
sričių specialistų, teikiančių
energetinių sistemų projektavimo paslaugas. „Savo įmonių
grupę Lietuvoje sustiprinsime
naujomis kompetentingomis
energetikos inžinierių pajėgomis, kurių iki šiol trūko“, – sakė
„Sweco Lietuva“ prezidentas
Artūras Abromavičius.
„Klaipėdos nafta“ atsigauna
Liepą AB „Klaipėdos nafta“ į
tanklaivius perkrovė 614 tūkst.
tonų naftos produktų, 2 proc.
mažiau nei 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu. Į terminalo talpyklas liepą bendrovė perkrovė
624 tūkst. tonų naftos produktų, t. y. 12 proc. daugiau nei
2010-ųjų tuo pačiu laikotarpiu.
Bendrovės pajamos liepą buvo
9,7 mln. litų – 18 proc. didesnės
nei pernai per tą patį laikotarpį.
„Utenos trikotažui“ nelengva
Sumažėjo „Utenos trikotažo“
pardavimas. ELTA
AB „Utenos trikotažas“
pardavimas antrąjį šių metų
ketvirtį sudarė 14,1 mln. Lt ir
buvo 10,4 proc. mažesnis palyginti su 2010-ųjų tuo pačiu laikotarpiu. Nuo metų pradžios
pardavimas siekė 29,1 mln. Lt.
ir buvo 3,4 proc. mažesnis nei
prieš metus. Bene didžiausią
įtaką bendrovės rezultatams
turėjo medvilnės kainos augimas.
Norvegai investuos 70 mln. litų
Ūkio ministerija pasirašė ketinimų protokolus su norvegų
įmonėmis „Mirror Accounting
AS“ ir „Storebrand Group“,
kurios planuoja įgyvendinti
70,5 mln. litų vertės plėtros
projektus Vilniuje ir sukurti mažiausiai 270 darbo vietų. „Mir-
ror Accounting AS“ projekto
vertė – 35,3 mln. Lt. Bendrovė
planuoja didinti UAB „Mirror
Support Services“ pajėgumą.
„Storebrand Group“ investuos
35,2 mln. Lt ir plės įmonės
„Storebrand Baltic“ paslaugų
centrą.
Lietuvoje
6
LIETUVOS
NAUJIENOS
212 mln.
VMI gyventojams šiemet pervedė daugiau nei 212 mln. litų
praėjusiais metais permokėto gyventojų pajamų mokesčio
Nr. 29
2011 m. rugpjūčio 8–14 d.
Nr. 29
2011 m. rugpūčio 8–14 d.
■ Strateginiu investuotoju į
planuojamą statyti Visagino
atominę elektrinę atrinktos
Japonijos ir JAV bendrovės
„Hitachi“ atstovai domisi investicine aplinka Lietuvoje.
Bendrovės atstovams darbinio vizito metu Lietuvoje buvo
pristatyta bendra šalies ekono-
minė aplinka, Lietuvos investicijų strategija, aptartos naujos
verslo galimybės.
„Hitachi“ atstovams buvo
atskleistos galimybės steigti
regioninį paslaugų, produktų
ar technologinį centrą bei gamybinius padalinius Baltijos
ir Skandinavos šalims, kitoms
Europos Sąjungos rinkoms aptarnauti.
■ Socialdemokratų partijos
frakcijos nariai Edvardas
Žakaris, Edmundas Jonyla ir
Valerijus Simulikas įregistravo
Darbo kodekso pataisą, kuria
siūloma uždrausti neatostogauti dvejus ir daugiau metų.
„Hitachi“ buvo pristatytos galimybės steigti centrus ir padalinius Lietuvoje. Reuters
Kiek kainuoja karys
Jei pataisa įsiteistintų, darbuotojai kiekvienais darbo metais
privalės pasinaudoti kasmeti-
nėmis atostogomis. Tuo tarpu
kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas siūloma mokėti ne daugiau kaip
už dvejus darbo metus. Anot E.
Žakario, pataisos siūlomos, nes
vis dažniau paaiškėja, kad vadovaujantys asmenys dėl įvairių
priežasčių nepasinaudoja kasmetinėmis atostogomis po 10 ir
daugiau metų.
Finansų ministerijos planai nuo kitų metų griežtinti
darbo su verslo liudijimais tvarką bei atsisakyti dalies
veiklų sulaukė smulkiųjų verslininkų kritikos.
Norima, kad darbuotojai atostogautų
kiekvienais metais privaloma tvarka.
Fotodiena
Prieš išvykdamas karys atlieka fizinius ir psichologinius testus. KAM nuotr.
Vidutiniškai vienam profesinės karo tarnybos kariui per metus, neįskaičiavus pratybų ir mokymų, Lietuvoje skiriama
53,9 tūkst. litų. Į šią sumą įeina darbo užmokestis, draudimas, maistpinigiai, buitpinigiai, apranga.
Neringa Medutytė
neringa.medutyte@ekonomika.lt
B
ene didžiausia
minėtos sumos
dalis – 67 proc.
skiriama darbo
užmokesčiui ir
socialiniam draudimui.
Kainuoja daugiau
Vieno kario išlaikymas Lietuvą bene labiausiai garsinančiose tarptautinėse operacijose (TO) kainuoja beveik
tris kartus daugiau – 136, 8
tūkst. litų. Už šiuos pinigus
perkamas maistas, drabužiai,
apmokas būstas, skalbiama
kario apranga, mokama
kompensacija už tarnybos
specifiką ir t. t.
Lėšos kario paruošimui
dalyvauti tarptautinėje misijoje skiriamos iš bendrų
asignavimų, skirtų koviniam
rengimui.
Kareiviška košė
Per įvairiausius renginius
tikriausiai visi esame ragavę
kareiviškos košės. Tačiau tikriausiai nei karys, nei civilis ilgai misti kruopomis ir
tinkamai atlikti savo pareigų
negalėtų. Krašto apsaugos
ministras yra patvirtinęs
kariui priklausančio maisto
davinio kainas: šiltuoju
metų laikotarpiu maistui
skiriama 15,32 lito per dieną.
Žiemą šis davinys beveik litu
pigesnis – 14,62 litų.
Kariai,
dalyvaujantys
lauko pratybose, aprūpinami sausu maisto daviniu.
Vieneto kaina – 14,89 litų. Į
šį davinį įeina, pavyzdžiui,
mėsos konservai, šokoladas,
natūralus medus, drėgna servetėlė, degtukai, šildytuvas,
padėklas karštam gėrimui
paruošti.
Šiuo metu lauko uniforma
rikiuotės dalinių kariams
išduodama kas 2 metai. Dalinių štabo kariams – kas
3 metai. Administracinių
štabų kariai uniformą gauna
kas 4 metus. Kasdieninė ir
paradinė uniformos rikiuo-
tės dalinių kariams išduodamos kas 4–5 metus. Štabų
kariams – kas 2–3 metus.
Nuolatinės pratybos
Karių koviniam rengimui
2011 metais buvo skirta 35,1
mln. litų. Iš šios sumos, kuri
nėra priskaičiuota prie vidutinių metinių kario išlaikymo išlaidų, vykdomos
kariuomenės rezervo karių pratybos ir mokymas.
Kariai ruošiami atlikti taikos meto užduotis, taip pat
dalyvauti
tarptautiniuose
mokymuose ir pratybose,
pasirengti dalyvauti tarptautinėse misijose, NATO
greitojo reagavimo pajėgose
ir ES kovinėse grupėse.
Profesinės karo tarnybos
kariai ruošiami nuolat. Kariai savanoriai rengiami tik
juos pašaukus į tarnybą –
nuo 20 iki 50 dienų per metus.
Lietuvos kariai dalyvauja
ir nacionalinėse, ir įvairiose
tarptautinėse karinėse pratybose šalyje bei užsienyje. Jos
skiriasi pagal paskirtį: vienos yra skirtos pasirengti taikos meto užduotims vykdyti,
kitos – pasirengti tarptautinėms operacijoms, šalies gy-
nybai ir kt. Kariai rengiami
ir grupėse, ir po vieną.
Lietuva susimoka
Šiuo metu Lietuvos kariai
tarnauja Afganistane, Irake.
Somalyje nėra dislokuotų
Lietuvos karių, tačiau vienas karininkas tarnauja šios
operacijos vadavietėje Jungtinėje Karalystėje. Iš viso
TO operacijose šiuo metu
tarnauja apie 260 Lietuvos
karių.
Mūsų šalis yra NATO, Eu-
» Vieno kario išlaikymas Lietuvą bene labiausiai
garsinančiose tarptautinėse operacijose (TO)
kainuoja 136, 8 tūkst. litų
2010 metų duomenimis, Lietuvos gynybai buvo skirta 0,89 BVP. KAM nuotr.
ropos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Tautų (JT) narė, todėl
dalyvauja šių organizacijų
vadovaujamose
tarptautinėse operacijose. Šiuo metu
daugiausia lietuvių karių
dalyvauja NATO vadovaujamoje operacijoje Afganistane.
Jie ne tik vadovauja Provincijos atkūrimo grupei Goro
provincijoje, bet ir prižiūri
Šiaurės Afganistaną. Lietuva
prisideda ir prie Afganistano
saugumo pajėgų apmokymų.
NATO ir ES laikomasi
principo, kad valstybės turi
susimokėti už dalyvavimą
tarptautinėse
operacijose.
Lietuva finansinės paramos
iš tarptautinių organizacijų
negauna. Mūsų kariuomenės
dalyvavimas tarptautinėse
operacijose finansuojamas iš
Lietuvos gynybos biudžeto.
Tiesa, tiek NATO, tiek ES yra
sutarta dėl tam tikrų bendro
finansavimo mechanizmų,
kurie leidžia padengti kai
kurių specifinių sričių operacijų išlaidas.
Kario parengimas šiai
misijai priklauso nuo to, kokias pareigas jis vykdys TO,
esamo kario pasirengimo lygio bei to, kokie reikalavimai
keliami jo einamoms pareigoms TO metu. Tad kario
parengimas gali trukti nuo
3 savaičių iki kelių mėnesių.
Kursai bus trumpesni, pavyz-
Mat
įteisinus
naują
tvarką daliai šiandien su
verslo liudijimais dirbančių
verslininkų tektų pradėti
verstis individualia veikla
ar steigti bendrovę.
Naujieji apribojimai paliestų populiaras veiklas,
kurioms plėtoti nemažai gyventojų yra išsiėmę verslo
liudijimus. Tai statybos darbai, patalpų nuoma, vertimo
paslaugos. Dalį jų siūloma
siaurinti, o, pavyzdžiui,
verslo liudijimus vertimo
paslaugoms apskirtai naikinti. Pasak Finansų ministerijos, ši veikla yra laisvoji
profesija, kuriai numatytas
15 proc. gyventojų pajamų
tarifas.
Taip pat numatoma, kad
pagal naujas taisykles verslininkai, dirbantys su verslo
liudijimais, produkciją ir
paslaugas turėtų teikti tiesiogiai fiziniams asmenims,
o ne įmonėms.
Riboja verslumą
„Vadovaudamasi Europos
Sąjungos teisės aktais, valstybė turi įvairiomis formomis skatinti verslumą. Jo
pirminė forma ir yra verslo
liudijimas. Tokios projekto
pataisos kaip iš klasifikatoriaus išbraukti vertimą,
Apibendrintos išlaidos, skiriamos karių išlaikymui
Profesinės karo tarnybos kariui per metus skiriama
Kario išlaikymui tarptautinėse operacijose skiriama
Karių koviniam rengimui 2011 metais buvo skirta
Kario dienos maisto daviniui skiriama vasarą
Kario dienos maisto daviniui skiriama žiemą
Kario sauso maisto daviniui skiriama
53,9 tūkst. litų
136, 8 tūkst. litų
35,1 mln. litų
15,32 litų
14,62 litų
14,89 litų
FAKTAI
kariai
••2011 birželį buvo 7 600 profesinės karo tarnybos karių.
••2011 metais Krašto apsaugos sistemai buvo skirta 871
mln. litų.
••Iš jų 565 mln. 600 tūkst.
litų buvo skirta personalo išlaikymui.
••Goro provincijoje Afganistane veikianti Lietuvos vadovaujama Policijos operacinė
mokymo ir sąveikos grupė
įvertinta kaip pavyzdinė, į
kurią reikia lygiuotis kuriant
naujas grupes Afganistano
nacionalinėms saugumo pajėgoms mokyti.
Aprengti ir pamaitinti
Pasirengimo TO laikotarpiu
kariai maitinasi kaip ir visi
profesinės karo tarnybos kariai. Per pratybas jie maitinami kariniuose daliniuose
esančiose valgyklose, lauko
virtuvėje arba sausais maisto
daviniais.
Drabužiais,
apsaugine
apranga ir kitomis materialinėmis priemonėmis kariai
aprūpinami dar pasiruošimo
metu. Kiekvienas karys
gauna porą lauko uniformų,
dvi poras batų, galvos apdangalus, drabužius ir kitą būtiną aprangą.
Rengiantis TO darbo intensyvumas priklauso nuo
padalinio pasirengimo plano,
pagal kurį kariai dalyvauja
vienos ar kelių dienų pratybose, dieną ar naktį.
Gali susisiekti
TO rajone žuvusio kario artimiesiems yra išmokama
120 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui
pirmaisiais tarnybos metais
nustatyto dydžio mėnesinių
tarnybinių atlyginimų (be
priedų) kompensacija. Šios
kompensacijos mokamos iš
Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto
lėšų. Taip pat Krašto apsaugos ministerija teisės aktų
nustatyta tvarka gali drausti
kaimo turizmą, statybos
darbus ir kt. akivaizdžiai
riboja verslumą ir sudaro
sąlygas augti šešėlinei ekonomikai, vadinasi, mažina į
biudžetą surenkamų mokesčių kiekį“, – sako Vilniaus
miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos (VVDK) prezidentas
Rimvydas Jasinavičius.
VVDK atkreipė dėmesį,
kad prieš 11 metų šalyje
buvo 3,5 proc. verslininkų,
o šiuo metu skaičiuojama
tik 1,5 proc. Taip pat, VVDK
teigimu, nuostata teigti paslaugas tik fiziniams asmenims verslius žmones stums
į samdinių rinką.
„Fiziniam asmeniui nereikia, pavyzdžiui, IT saugumo specialistų, vadinasi,
jiems bus daug patogiau
dirbti samdomą darbą ir
plušėti užsienio kapitalo
kompanijose.
Nuo to ypač nukentės
valstybė – jau dabar 80 proc.
Lietuvos įmonių generuoja
tik 30 proc. mūsų šalyje uždirbamo pelno“, – teigė R.
Jasinavičius.
Siūlo išeitį
Finansų ministerija tokių
pokyčių nori siekdama mažinti šešėlinę ekonomiką ir
» Akivaizdžiai riboja verslumą bei sudaro
KAM duomenys
džiui, jei karys tarnaus sąjungininkų štabe ir jam reikia
tik atgaivinti įgūdžius. Daug
ilgiau užtrunka parengti
tuos, kurie vykdys užduotis
Afganistane ir priklausys
Provincijos atkūrimo grupei.
Prieš išvykdamas karys
atlieka fizinius ir psichologinius testus. Tokiais metodais
nustatoma, ar jis tinkamas
TO rajone.
Kad kariai galėtų geriausiai pasiruošti, sukuriamos
sąlygos, panašios į būsimą
operaciją. Kartais kariai gali
būti ruošiami ir individuliai.
7
Pavojus smulkiesiems
Varys atostogauti
Domisi Lietuva
Lietuvoje
savo civilinę atsakomybę
kario žūties ir jo sveikatos
sutrikimo atvejais. Be to, iš
Krašto apsaugos ministerijai
skiriamų biudžeto asignavimų kariams taikomos šio
ir kitų įstatymų nustatytos
su karo tarnyba susijusios
socialinės ir kitokios garantijos. Išvykęs į TO karys turi
galimybę susisiekti su artimaisiais ir bendrauti su jais
telefonu, internetu bei paštu.
Be to, TO tarnaujančių karių
artimieji bet kuriuo paros
metu gali skambinti karštąja
linija atsakingiems už informacijos pateikimą kariams
bei užduoti rūpimus klausimus.
TO rajone nutikus ypatingam įvykiui kariui sudaromos sąlygos nedelsiant apie
tai informuoti artimuosius.
Jei galimybių nėra, apie
incidentą asmeniškai informuoja kariuomenės atstovai.
Be to, yra sukurta interneto svetainė, kurioje teikiama informacija šeimų
nariams. Krašto apsaugos
ministro įsakymu yra patvirtinta tvarka, kurios pagrindu
TO tarnaujančių artimiesiems teikiama kita nefinansinė parama: konsultavimas,
įvairių renginių ir mokymų,
vaikų vasaros stovyklų organizavimas, psichologinė pagalba ir t. t.
sąlygas augti šešėlinei ekonomikai, vadinasi,
mažina į biudžetą surenkamų mokesčių kiekį
pažaboti asmenis, dirbančius su verslo liudijimais,
kai jų gaunamos pajamos ir
veiklos pobūdis neatitinka
smulkiojo verslininko apibrėžimo. R. Jasinavičius
įsitikinęs, kad dabartinis
planas veiktų priešingai –
padidintų emigraciją ir šešėlinio verslo dalį.
VVDK siūlo nustatyti
pagal verslo liudijimą dirbančių asmenų metinių pajamų ribą, kuri, jų manymu,
turėtų siekti 155,25–172,5
tūkst. litų. Ją viršijus verslininkui įsigaliotų prievolė
steigti juridinį vienetą. Finansų ministerija apie tai
jau pagalvojo: nuo kitų metų
įsigalios reikalavimas žmonėms, dirbantiems su verslo
liudijimais ir per metus gaunantiems daugiau nei 150
tūkst. litų pajamų, užsiimti
individualia veikla ar steigti
įmonę.
Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu,
verslo liudijimas – ne pati
patraukliausia pajamų mokesčio mokėjimo forma.
Jos nuomone, patrauklesnė
alternatyva – individuali
veikla pagal pažymą, kuriai
nuo 2011 metų taikomas 5
proc. tarifas realiam veiklos
pajamų ir sąnaudų skirtumui. Tačiau nutylima, kad
tokiu atveju teks dar mokėti
37,5 proc. siekiančias privalomojo sveikatos draudimo
ir „Sodros“ įmokas.
Finansų ministerijos planai griežtinti veiklos su verslo liudijimais tvarką gąsdina smulkiuosius verslininkus. Fotodiena
Kitu žvilgsniu
8
Nr. 29
2011 m. rugpūčio 8–14 d.
E. Raugalas: ne žemė bloga – šeimininkai
Dina Sergijenko
dina@ekonomika.lt
Žemės ūkio ministerijos
(ŽŪM) duomenimis, 2009–
2010 metais dirvonuojančių,
nenaudojamų plotų Lietuvoje buvo maždaug 400 tūkst.
ha. Tai maždaug dešimtadalis dirbamos žemės. Vis
dėlto, pasak ŽUM viceministro Edvardo Raugalo, apleistos žemės sklypų mažėja.
Visoje Lietuvoje gausu apleistos žemės. Anot žemėtvarkininkų, didžiuosius Lietuvos miestus
praūžus krizei juosia dirvonuojančių plotų žiedai, bet priversti naudoti turimus plotus įrankių nėra.
CV
Gimė 1942 m. kovo 24 dieną
Užubalių kaime, Ukmergės
rajone.
1965–1968 m. dirbo tuometiniame Kauno politechnikume
dėstytoju.
1969–1973 m. buvo Brno
(Čekija) aukštosios techninės
mokyklos aspirantas.
1993–1996 m. buvo Žemės
tarnybos direktorius.
?
?
Piniginės baudos apleistų žemių savininkams – neefektyvi
priemonė. Turintiesiems šimtus
hektarų labiau apsimoka mokėti
baudą nei šienauti dirvonus.
NUOMONĖ
Anot E. Raugalo, iki
krizės kaip puiki investicija
supirkti žemės plotai
šiandien virto
dirvonuojančiais laukais.
Edvardas Raugalas
Kas nutiko, kad atsirado tiek
daug apleistų žemės plotų,
ypač aplink didžiuosius šalies
miestus?
Daugiausia apleistų žemės plotų buvo 2009–2010
metais, kai šalį užklupo sunkmetis. Dabar jų mažėja. Dalis žemės apleista todėl, kad
ji nėra palanki ūkininkauti.
Sakoma, kad nėra blogos
žemės, yra prastas šeimininkas, tačiau gerų ūkininkų
taip greitai nerasi.
Labai daug žemių buvo
supirkta tikintis, kad jas bus
galima parduoti. Ypač ekonomikos pakilimo metais.
Tada buvo manoma, kad
žemė – geriausia investicija.
Už žemės ūkio paskirties
plotus buvo mokama net
10–20 tūkst. litų už hektarą.
Per krizę žemes supirkusios
įmonės, investicijų bendrovės bankrutavo, žemės atiteko bankams, o šie neturi
padalinių, galinčių užsiimti
turima žeme.
Ypač dideli dirvonuojantys plotai plyti aplink didžiuosius miestus, nes žemė
ten buvo perkama tikintis,
kad bus galima plėtoti pramonę, statyti mažaaukščius
gyvenamuosius
namus.
Aplink Vilnių, Kauną yra
apleistų žemių žiedų. Daug
problemų kyla dėl sklypų,
esančių aplink Klaipėdą.
Čia išpirktų žemės plotų paskirtis buvo pakeista. Dabar
žemė dirvonuoja, yra nenaudojama ir vargu ar kas nors
ten statys gyvenamuosius
namus dar artimiausius kelerius metus.
MADA SKAITYTI
ELTA
2009 m. tapo Lietuvos žemės
ūkio viceministru.
FAKTAI
nedirbama žemė
••2009–2010 m. Lietuvoje
buvo maždaug 400 tūkst.
ha dirvonuojančių plotų, tai
sudarė maždaug 10–15 proc.
visos dirbamos žemės.
••Analitikų vertinimu, ėmus
naudoti apleistas žemes, jos
kasmet galėtų papildomai atnešti 1,35 mlrd. litų pajamų.
••Daugiausia apleistų žemės
plotų yra aplink didžiuosius
miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą.
••Didžiausia bauda, kuria
baudžiami dirvonuojančių
plotų nesutvarkantys savininkai, siekia 500 litų.
Bausti pradėjome prieš
kelerius metus. Augalų
apsaugos tarnyba nustato
dirvonuojančių plotų savininkus, juos baudžia.
Maksimali bauda – 500 litų.
Dažnai
administracinės
išlaidos būna didesnės nei
surenkama pinigų. Be to,
tokio dydžio baudos bijo tik
turintieji mažai žemės, galbūt iš pašalpų gyvenantys
asmenys. Žmonėms, susipirkusiems žemes aplink mies-
tus, tokios baudos buvusios
nebuvusios.
Kartu su Finansų ministerija parengėme naują žemės apmokestinimo tvarką.
Iki šiol valstybinės žemės
nuomos mokestis buvo skaičiuojamas atsižvelgiant į
sklypo vidutinę rinkos vertę,
o žemės mokestis – atsižvelgiant į nominalią vertę, kuri
neretai yra kur kas mažesnė
nei vidutinė rinkos vertė.
Nusprendėme
mokesčius
» Aplink Vilnių, Kauną yra apleistų žemių
žiedų. Daug problemų kyla dėl sklypų, esančių aplink Klaipėdą
skaičiuoti ne pagal šį rodiklį, o atsižvelgdami į sklypo
vidutinės rinkos vertę. Be to,
nuo 1,5 proc. iki 4 proc. padidės žemės nuomos mokesčio
tarifas. Tiems, kurie žemę
naudos pagal paskirtį, bus
taikomi koeficientai, mažinantys mokesčių naštą. Jei
sklypas bus apleistas, dirvonuos, teks mokėti nemažus
mokesčius. Šią tvarką įvesime per trejus metus, suteikdami laiko žmonėms susitvarkyti turimus sklypus.
?
Padidėjusi mokesčių bazė
nepasieks gyvenančiųjų
užsienyje arba tų, kurie didelius
plotus valdo dalinės nuosavybės
teisėmis. Be to, nemažai yra valstybinių dirvonuojančių plotų.
Savininkus rasti iš tiesų
sunku. Žemė grąžinama visai
šeimai ir šeimos nariai valdo
ją kaip bendrą dalinę nuosavybę.
Tais atvejais, kai tenka bausti
šeimos valdomų plotų savininkus, kyla keblumų surandant visus žmones. Ne veltui
anksčiau žemę ūkininkas
palikdavo vyriausiam sūnui,
o kitiems vaikams išmokėdavo dalis. Norime to ar ne,
greičiausiai ateityje teks atsisakyti bendraūkininkystės.
Kol kas nėra numatyta, kad
valstybė galėtų pasiimti apleistą sklypą savo reikmėms.
Yra sakančių, kaip taip turėtų būti, tačiau sklypų perdavimas valstybei – ne vienos
dienos reikalas. Pirmiausia
mėginsime keisti mokesčių
bazę.
Valstybinės žemės oficialus
šeimininkas – Nacionalinė
žemės tarnyba. Jai vis primenama, kad privaloma rasti
ūkininkų ar verslininkų, kurie galėtų naudoti šią laisvą
valstybinę žemę, tačiau tai
padaryti sunku. Pavyzdžiui,
pietryčių Lietuvoje yra tokių
plotų, o ūkininkų, kurie norėtų juos dirbti, nėra.
Bausti ar ne?
„Sofos“ ūkininkai
Neteisinga reforma
Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos
generalinis direktorius:
Kokia dar gali būti priemonė, jei ne bausti? Prašymai nušienauti, nerodyti apšepusios Lietuvos neveikia. Dirvonuojantys plotai kenkia ūkininkaujantiesiems, piktžolių sėklos teršia dirbamus laukus. Vadinamieji
„sofos“ ūkininkai gauna tokias pat valstybines išmokas už tai, kad
nusišienauja turimas pievas, kaip ir tikri ūkininkai. Tai nėra teisinga
Pranciškus Šliužas, ūkininkas:
Apleista žemė yra gerai, nes ji kaupia jėgas. Vadinamoji žemės reforma
buvo ne reforma, o žemės padalijimas žmonėms, kuriems ji nėra pragyvenimo šaltinis. Didžioji dalis tokių plotų liko neprižiūrimi, o dabar valdžia
nori bausti tuos, kuriems pati be reikalo išdalijo žemę. Žmogui, kuris,
tarkime, kadaise Kaune turėjo 5 arus, nebuvo galima kaime atmatuoti 50
hektarų
Ieškokite parduotuvėse
Prenumeruokite: www.ieva.lt, www.prenumerata.lt
ELTA
ELTA
Diskutuokime
10
Nr. 29
2011 m. rugpjūčio 8–14 d.
Nr. 29
2011 m. rugpūčio 8–14 d.
INBOX
2011-07-31 00:40:38
»
Daugiausia perkama pigiausių – ekonominės klasės
butų, nes aukštesnės klasės
būstas Lietuvos gyventojams
sunkiai įperkamas
GERIAUSI
www.ek.lt
komentarai
Valda
2011-08-05
Tai ką tie dzūkai, jiem tik grybus
rinkti, kol supras kam to reikia,
miestiečiai žilom galvom vaikščios. Gėda, kad lietuviai tokie
neišprusėliai.
Rimas
2011-08-05
Kai darai gerai – blogai, kai darai
kaip pasako – vėl blogai. Čia
kažkokie neišprusėliai, ne veltui
kaimuose nesąmonės ir vyksta:
šunis mėto nuo tiltų ir pan. Todėl,
kad žmonės neišprusę!! Paprastas
atsakymas!
Jinai
2011-08-03
Matyti, kad šis klausimas mažai
kam rūpi, nes niekas nerašo
komentarų. O VMVT dirba
veterinoriai kabinetuos, o iš ten
toli nesimato. O ar verslui gerai
ar blogai, Jų nedomina. Jeigu
atlyginimus gautų priklausomai
nuo rezultatų, būtų visai kitaip.
Bicas
2011-08-02
Maladec bičas. Jei jis protingas,
viską apgalvoja ir moka iš to
užsidirbti. Tokie varguoliai, kaip
Obama, gadina jam gyvenimą.
Jei žmogus moka litus pasidaryti,
tai čia ne jo problema, o Obamos
ir jo biržų.
Sis vaikinas
2011-08-02
Šis vaikinas yra nieko krūva. Tai
ir keičia per blatelį ir pažįstamus
prestižines darbovietes, o realiai
prie jų veiklos jis prisideda labai
mažai:) Gauna didelius pinigus,
gerai gyvena, o jo nauda pasauliui lygi 0 :)
et..
2011-08-02
Iphone yra user friendly telefonas,
kuriame viskas yra itin paprasta
ir primityvu, o android suteikia
vartotojui daugiau galimybių.
Lyginant galaxy s2 ir iphone 4,
pastarasis nėra toks smagus
kaip sgs2 laikant rankose ar
naudojantis telefonu. Kai kam gali
pasirodyti per didelis sgs2. O kas
liečia techninę pusę, samsungas
ryškiai greitesnis už obuoliuką.
Tikėsimės, kad penktas bus
toks pats greitas, kaip dabar yra
samsungas :)
Jonas
2011-07-31
Na, turiu puikią perdegimo patirtį.
Po 1.5 metu nežmoniško arimo
priėjau iki to, kad jokiomis pastangomis negalėdavau išmokti
paprasčiausių naujų dalykų
(buvau studentas). Laimė, turėjau
unikalią galimybę pailsėti apie 8
mėnesius. Tai padėjo, bet to, ką
išgyvenau, jokiomis sąlygomis
nelinkėčiau niekam.
Visi tie, kas tik Seime, yra milijonieriai. Tai kodėl jūs tos Lietuvos nemokate pakelti tiek, kad
žmonės neskurstų, o jūsų tie
milijonai, ir durniui aišku, suvogti: nieko nedaro ir milijonai
dygsta kaip po lietaus.
Gamyklos gamina ir vis į nuostolius, o jūs paskui nusiperkate
už centus. Kad ir metalo laužą
pardavę milijoną uždirbate. Ot
tai verslininkai. Ar nors vienas
paprastas žmogus gali prieiti
ten, kur ministras įkėlė koją?
Pajūryje siaučia NT pirkėjai
FAKTAI
Paulius Grinkevičius
info@ekonomika.lt
NT pajūryje
■ Į Lietuvos pajūrio nekil-
••Registrų centro duomenimis, šiemet buvo sudaryta
520 nekilnojamojo turto
sandorių.
nojamojo turto (NT) rinką
įsisuko pirkėjai. Šiuo metu
Palangoje beveik neįmanoma nusipirkti ekonominės
klasės buto.
Palangoje veikiančios NT
agentūros „Rolijona“ savininkė Ona Mackevičienė
pasakojo, kad dažniausiai
lietuvių lankomame kurorte
jau išpirkti beveik visi ekonominės klasės butai. Kaip
pagrindinę
padidėjusios
paklausos priežastį „Rolijonos“ savininkė nurodė
sumažėjusias
palūkanas
kredito įstaigose. „Bankai
sumažino palūkanas už indėlius, todėl lietuviai suskubo
pinigus investuoti. Visa šalis
domisi Palanga ir pasitaikius progai nori įsigyti čia
pigaus turto“, – sakė O. Mackevičienė.
Agentūros
savininkės
nuomone, Palangoje ekonominės klasės butus ypač noriai perka rusai: „Anksčiau
rusai nekreipdavo dėmesio į
kainą, o dabar pradėjo pirkti
ne tik aukščiausios, bet ir
ekonominės klasės butus.
Pirkėjai iš Rusijos tapo šiek
tiek išrankesni ir butus ėmė
rinktis atidžiau“, – aiškino
O. Mackevičienė.
NT rinkos suaktyvėjimas
jaučiamas ne visuose pajūrio
kurortuose. Uostamiestyje
įsikūrusios NT agentūros
„Avitera“ direktorės Vlados
Simonaitienės teigimu, nei
lietuviai, nei užsieniečiai
butų Šventojoje ir Kuršių
Nerijoje pirkti neskuba, nors
jų kainos šiuose kurortuose
nėra didelės. Žmonės mieliau renkasi butus Palangoje
dėl miesto infrastruktūros.
Klaipėdiečiai taupo
Uostamiestyje žmonės dažniausiai perka nedidelius
butus, mat baiminasi augančių šilumos kainų. Pasak V.
Simonaitienės, pastaruoju
metu populiariausi yra eko-
••Šiuo metu naujos statybos uostamiesčio ekonominės klasės butų 1 kv. m kaina suvyruoja nuo 4 300 iki
4 600 litų, o senos statybos
butų kainos – 2 400–2 600
litų už kv. m.
••1 kambario naujos statybos ekonominės klasės butai Palangoje per metus vidutiniškai pabrango 10–20
tūkst. litų.
••Klaipėdoje II metų ketvirtį
perkamiausi butai kainavo
200–250 tūkst. litų.
••Butų kainos uostamiestyje šių metų birželį buvo 46
proc. mažesnės nei 2007ųjų pabaigoje.
Šią vasarą Palangos NT rinka
atsigavo.
Fotodiena
nominės klasės butai. „Dabar perkamiausi yra naujos
statybos nedidelės kvadratūros ekonominės klasės butai. Jaučiama, kad žmonės
pradėjo mąstyti, jog šiluma
nepigs, todėl renkasi vieno
arba dviejų kambarių naujos statybos butus. Tokiuose
būstuose mažiau atsieina
šildymas“, – sakė V. Simonaitienė.
Pasak „Aviteros“ direktorės, dabar ekonominės
klasės butus Klaipėdoje
daugiausia perka lietuviai,
o prabangią klasę renkasi
rusai arba mišrios lietuvių
ir rusų poros.
Baltarusiai aprimo
NT bendrovės „Ober-Haus“
Vertinimo ir rinkotyros
skyriaus vadovas Saulius
Vagonis sakė, kad sandorių
pajūrio miestuose pagausėjo
dėl bendros pagerėjusios
šalies ekonominės situaci-
jos. Taip pat įtakos sandorių skaičiaus padidėjimui
turi šiltasis metų sezonas.
„Paprastai NT sandorių
skaičius rinkose antrąjį ir
trečiąjį metų ketvirtį padidėja visuose Lietuvos kurortiniuose miestuose, – sakė S.
Vagonis. – Kita vertus, NT
rinkos suaktyvėjimas yra
susijęs ir su pozityviais pokyčiais rinkoje – auga BVP,
jaučiamas didesnis stabilumas darbo rinkoje. Prieš keletą metų butų kainos buvo
smarkiai kritusios, pirkėjai
buvo išsigandę, kad turtas
gali dar labiau nuvertėti,
todėl pirkti nesiryžo. Dabar
kylančios kainos skatina
žmones pirkti.“
Pašnekovas pabrėžė, kad
daugiausia perkama pigiausių – ekonominės klasės
butų, nes aukštesnės klasės
būstas Lietuvos gyventojams sunkiai įperkamas.
S. Vagonis, kaip ir NT
agentūrų vadovės, teigė, kad
brangesnius butus daugiausia renkasi rusai, o prieš
porą mėnesių aktyviai Lietuvoje butus pirkę baltarusiai dėl pablogėjusios savo
šalies ekonominės padėties
ir devalvacijos trečiąjį šių
metų ketvirtį pirkti nustojo.
S. Vagonio nuomone,
ekonominių butų augimo
tendencijos jaučiamos ir kitose didesnėse Lietuvos NT
rinkose.
Brangesnius butus daugiausia renkasi rusai,
»
o prieš porą mėnesių aktyviai Lietuvoje butus
pirkę baltarusiai dėl pablogėjusios savo šalies
ekonominės padėties ir devalvacijos trečiąjį šių
metų ketvirtį pirkti nustojo
SAVAITĖS KLAUSIMAS
POPULIARIAUSI
www.ek.lt/video
Ar planuojate nusipirkti butą
Lietuvos pajūryje?
čia jungiasi
www.ek.lt draugai
Lietuvai reikia vokiečio. Tada
jūs pamatytumėte tvarką. Jei
pradėtų atiminėti turtus ir sodinti į kalėjimus, gal kuris ir susimąstytų. O dabar daro su Lietuva ką nori, dar juos ministrais
vadina – jų vardas kitas.
-oi
LANKOMIAUSI
www.ek.lt
SAVAITĖS STRAIPSNIAI
Kibernetinė ataka,
kokios pasaulis dar
nematė
Interneto apsaugos ekspertai
aptiko didžiausią iki šiol
įvykdytą kibernetinių atakų
kampaniją, kurios metu buvo
įsilaužta į 72 organizacijų, tarp
jų ir Jungtinių Tautų, vyriausybių ir kompanijų kompiuterinius tinklus.
Kodėl būti atleistu iš
darbo yra gerai?
Prieš išvadindami mane
bukagalviu, išklausykite. Visų
pirma, buvau atleistas iš darbo
daugiau negu vieną kartą.
Jausmas panašus į tą, kai jus
palieka antroji pusė, tik šiuo
atveju prarandate ne žmogų,
o atlyginimą.
G. Sorosas: Europai reikia
atsarginio plano
Europos Sąjunga pradėjo
egzistuoti nuo to, ką Karlas
Popperis vadino laipsniška
socialine inžinerija. Grupė
įžvalgių politikų, įkvėptų
jungtinės Europos Sąjungos
valstybių vizijos, pripažino,
kad šis idealas gali būti
pasiektas tik pamažu.
„Apple“ turi daugiau
grynųjų pinigų nei yra JAV ižde
JAV politikams įnirtingai
bandant išspręsti šalies skolos
klausimą paaiškėjo, kad didžiausia pasaulio technologijų
kompanija „Apple“ šiuo metu
turi daugiau grynųjų pinigų
nei galingiausia pasaulio
demokratija.
Amerika: per didelė, kad žlugtų
Netikėtai nelauktai skolų
krizė persikėlė per Atlantą ir
užklupo nieko neįtariančius
amerikiečius. Krizė dar kartą
atrado Ameriką.
Amerikietiškoji ruletė,
arba ar bankrutuos
Amerika
Vieniems įvykiai Amerikoje
primena tragediją, kitiems –
tragifarsą. Mažai kas tiki, kad
jau šią savaitę šalis bankrutuos, tačiau ši grėsmė reali
kaip niekada.
Aplinkosauga
11
Atliekų tvarkymo sistemoje –
permainos
Aplinkos ministerijai ir Vilniaus miesto savivaldybei surėmus pečius
pagaliau bręsta teigiamos permainos atliekų tvarkymo sistemoje.
Dalia Lapkauskaitė
info@ekonomika.lt
P
er artimiausius
dvejus
metus
sostinėje planuojama
pastatyti
atliekų rūšiavimo
gamyklą, gerokai sumažinti
į sąvartynus patenkančių
šiukšlių kiekį ir įvykdyti
Europos Sąjungos reikalavimus.
„Praėjusių metų pabaigoje
Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumams plėtoti iš Europos
Sąjungos (ES) struktūrinės
paramos lėšų Aplinkos ministerija skyrė daugiau nei
100 mln. litų, – sako aplinkos
ministras Gediminas Kazlauskas. – Šie projektai bus
baigti iki 2013 metų pabaigos.
Tai leis panaikinti nemalonius biologiškai skaidžių
atliekų kvapus, gerokai sumažins į sąvartynus patenkančią atliekų srauto dalį.
Tai pagrindinis ES nustatytas atliekų tvarkymo sistemos rodiklis.“
Vilniuje, šalia Gariūnų
esančiame
savivaldybės
sklype, planuojama statyti
atliekų rūšiavimo įrenginius.
Dabar sostinėje rūšiuojama
tik apie 6 proc. bendro srauto
atliekų. Po dvejų metų, kai
bus pastatyti galingi įrenginiai, planuojama rūšiuoti
apie 40 proc. atliekų.
„Kas mėnesį iš visų regiono savivaldybių į Kazo-
FAKTAI
Kazokiškių sąvartynas
••Sąvartynas Kazokiškėse
oficialiai buvo atidarytas
2007 metų lapkričio 23
dieną.
•• Investicijos į sąvartyno
statybas ir įrangą siekė 27,7
mln. litų.
••Jį administruoja bendrovė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras.
••Pagal planą sąvartyne
per 20 metų turi būti sukaupta beveik 6 mln. tonų
atliekų.
••Praėjusių metų rudenį
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino leidimą naudoti šį netoli
Vilniaus veikusį sąvartyną,
tačiau sprendimo vykdymą
atidėjo metams.
••Kazokiškių bendruomenė
sąvartyno įkūrimui aktyviai
priešinosi nuo projekto pradžios 2002-aisiais. Gyventojai siekė, kad įvairių instancijų teismai pripažintų
neteisėtais ir nepagrįstais
2002 metais patvirtintą
sąvartyno detalųjį planą,
išduotą statybos leidimą ir
kitus dokumentus.
kiškių sąvartyną vežama
apytiksliai 25 tūkst. tonų
atliekų, – sako sostinės meras
Artūras Zuokas. – Artimiausiu metu ten neliks vietos.
Vilniaus miesto savivaldybė
bendradarbiaudama su kitomis regiono savivaldybėmis planuoja statyti atliekų
rūšiavimo fabriką. Kaip ir
priklauso miestui, turėsime
savo atliekų rūšiavimo gamyklą.“
Planuojamas biologinių
atliekų įrenginių pajėgumas
– 250 tūkst. tonų per metus.
Tokiu būdu būtų kontroliuojama, kad į atliekų jėgainę
nepatektų pavojingos ar netinkamos perdirbti atliekos.
Šio objekto statybos tikslas
– papildomai išrūšiuoti antrines žaliavas, pavojingas, biologiškai skaidžias atliekas, t.
y. paruošti atliekas pakartotiniam naudojimui.
Šiuo metu planuojama,
kad visi pagrindiniai įrenginiai bus kompaktiškai
išdėstyti TEC teritorijoje.
Numatoma, kad įgyvendinus
projektą į sąvartyną pateks
tik apie ketvirtadalis visų
susidarančių atliekų. Jos bus
termiškai apdorojamos, be
to, visiškai nebus šalinamos
biologiškai skaidžios atliekos. Planuojama įrenginių
kaina – apie 100 mln. litų. Iš jų
daugiau kaip 80 proc. būtų finansuojama ES lėšomis, kitą
dalį sudarytų privačios ir
UAB Vilniaus regiono atliekų
tvarkymo centro lėšos.
Pokyčiai – visoje Lietuvoje
Aplinkos ministras primena, kad iki 2013 metų
ketinama statyti atliekų
rūšiavimo gamyklas arba
kitaip šiukšles rūšiuoti ne
tik Vilniuje, bet ir visoje
Lietuvoje. „Norime iki 2013
metų susitvarkyti ne vien
sostinėje. Kalbama apie visą
šalį, procesas jau pajudėjo“,
– tvirtina G. Kazlauskas.
Pasak aplinkos ministro,
numatyta beveik kiekviename regioninių atliekų
tvarkymo centre įgyvendinti atliekų rūšiavimo ir
perdirbimo idėją. Gamyklos
galėtų būti statomos visuose
didžiuosiuose
miestuose
arba Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur yra didžiausias
atliekų srautas.
„Jeigu turėtume rūšiavimo gamyklą, o atliekos,
tinkamos energijai išgauti,
būtų sudeginamos, į sąvartynus būtų vežama maždaug
ketvirtis atliekų, t. y. apie
25 proc. dabartinio kiekio,
– sako Vilniaus apskrities
atliekų tvarkymo centro
direktoriaus pavaduotojas
plėtrai Jurijus Valiūnas. –
Kadangi per metus į sąvartynus išvežama apie 260–270
tūkst. tonų atliekų, būtų gabenama apie 80 tūkst. tonų
pelenų, šlakų, inertinių medžiagų.“
Pasak G. Kazlausko, norint, kad sistema veiktų tinkamai, būtinas gyventojų
sąmoningumas ir pagalba.
Kas mėnesį iš visų Vilniaus krašto regiono savivaldybių į Kazokiškių sąvartyną vežama apytiksliai 25 tūkst. tonų atliekų. ELTA
Paprastai tariant, svarbu
maksimaliai rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje.
Tokiu būdu galima pagerinti antrinių žaliavų kokybę, išplėsti jų realizavimo
galimybes ir taip pagerinti
perdirbimo rodiklius. Tam
Aplinkos ministerija yra
nustačiusi reikalavimus ir
užduotis savivaldybėms: jos
privalo užtikrinti gyven-
» Planuojama įrenginių kaina – apie 100
mln. litų. Iš jų daugiau kaip 80 proc. būtų
finansuojama ES lėšomis
tojams galimybę rūšiuoti
šiukšles.
Siekdama
šio
tikslo
ministerija skiria
paramą, pavyzdžiui, perka
rūšiavimo konteinerius ir
dalija juos savivaldybėms,
informuoja ir šviečia visuomenę. Yra parengtas pluoštas teisės aktų pakeitimų
ir patobulinimų, tačiau kol
kas jie įstrigę Seime.
Būtina mažinti į sąvartynus patenkančių
atliekų kiekį. Stengtis turi ir gyventojai,
ir savivaldybės.
ELTA
12
Tryliktas puslapis
Nr. 29
2011 m. rugpjūčio 8–14 d.
KRIMINALINĖS
NAUJIENOS
Š V E D I J A . Švedijoje areštuotas pilietis, savo namuose
eksperimentavęs su radioaktyviosiomis medžiagomis, tačiau
nežinojęs, kad tokia veikla yra
neteisėta. Šios šalies policija sulaikė vyrą ir pateikė jam kaltinimus dėl neteisėto branduolinių
medžiagų laikymo. 31 metų Richardas Handlas teigė, kad jį visuomet domino fizika ir chemija.
Smalsuolis tik norėjo įsitikinti, ar
įmanoma suskaldyti atomą namuose.
A M E R I K A . Saugumo ekspertai aptiko iki šiol didžiausią
kibernetinių įsilaužimų seriją.
Tarp nusikaltimų – infiltracija
į 72 organizacijų tinklalapius,
įskaitant Jungtines Tautas, vyriausybes ir bendroves iš viso
pasaulio. Įsibrovimus aptiko
SAVAITĖS
KRIMINALŲ
TOP 3
Įtariamas nužudęs žvejus
■ Kaliningrado srities
teisėsaugininkai atskleidė,
kad dviejų žvejų nužudymu
Kuršių mariose įtariamas
42 metų kaliningradietis,
anksčiau dirbęs Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje
(FSB). Jis suimtas sekmadienį, tačiau atsisako duoti
parodymus.
Preliminariais duomenimis,
vyras vertėsi žvejyba ir laimikio
prekyba. Leidimo žvejyba įtariamasis, kaip ir žuvusieji, neturėjo. Viena iš tyrimo versijų
– vyrai nužudyti siekiant pašalinti konkurentus. Nusikaltimas
įvykdytas žvejams išplaukus iš
Lesnojės gyvenvietės (Šarkuvos). Vienas iš žvejų paskambino pažįstamam ir pranešė,
kad su draugu sėdėjo valtyje,
kai staiga į juos ėmė šaudyti
nežinomi asmenys. Vėliau ryšys nutrūko.
„DnB Nord“ piktnaudžiavo
■ Bankas „DnB Nord“
neprofesionaliems investuotojams platindamas su
akcijų indeksais ir kitu turtu
susietas obligacijas (SASO),
finansuotas to paties banko
paskolintomis lėšomis,
galėjo piktnaudžiauti
investuotojų pasitikėjimu,
savo tyrime konstatavo
Vertybinių popierių komisija (VPK).
Pasak VPK pirmininko Viliaus Šapokos, bankas nesiekė
įsitikinti, ar jo platinamas ir
rekomenduojamas ypač rizikingas investicinis produktas atitinka neprofesionalių
klientų interesus, tinkamai
neatskleidė rizikos bei banko
interesų konflikto. Šį rizikingą
investicinį produktą, kuris įtarimo nesukėlė nei centriniam
šalies bankui, nei VPK, įsigijo
640 neprofesionalių investuotojų už daugiau nei 700 mln.
litų. Galimi „DnB Nord“ klientų
nuostoliai siekia beveik 100
mln. litų.
Nr. 29
2011 m. rugpjūčio 8–14 d.
saugumo įmonė „McAfee“. Bendrovė mano, kad už nusikaltimų
slypi viena valstybė, bet atsisakė
ją įvardyti. Vienas saugumo ekspertas, gavęs informacijos apie
įsilaužimus, atskleidė, kad įkalčiai rodo, jog atsakinga gali būti
Kinija.
DIDŽIOJI
BRITANIJA.
Jungtinės Karalystės pasienio
agentūra pranešė, kad Sautamp-
tone sulaikyta didžiausia aukštos
kokybės kokaino kontrabandos
siunta Didžiosios Britanijos istorijoje. Pareigūnai milijono svarų
sterlingų vertės jachtoje „Louise“
aptiko 1,2 tonos kokaino. Jo vertė
gatvėje sieka apie 300 mln.
svarų. 90 proc. grynumo narkotikai buvo taip gerai paslėpti 20
metrų ilgo laive, kad jiems surasti
prireikė šešių dienų.
Nešvarūs
R. Murdocho
darbeliai Rusijoje
Žiniasklaidos antikristo Ruperto Murdocho imperija toliau byra:
liepą magnatas pardavė Rusijoje veikusią išorės reklamos kompaniją
„News Outdoor“.
Leonas Grybauskas
leonas.grybauskas@ekonomika.lt
K
ompanijos „News
Outdoor“
kaina
siekė apie 270 mln.
JAV dolerių. Palyginti su 2008 metais, jos vertė
sumažėjo daugiau kaip penkis kartus, praneša žurnalas
„Time“.
reikalavo atlikti nuodugnų
tyrimą. Rezultato žiniasklaidos magnatas nesulaukė:
niekas nebuvo nubaustas už
pasikėsinimą.
Pasveikęs po operacijos
M. Tkačiovas grįžo į verslą.
Netrukus du trečdalius V. Ka-
» Nė viena užsienio bendrovė Rusijos žiniasklaidos versle anksčiau nebuvo užėmusi
tokios vietos
nevskio kompanijos įsigijo R.
Murdocho bendrovė „News
Corp.“.
Salimo Tarani, tuometinio kompanijos finansų direktoriaus Rusijoje žodžiais,
kaina buvo neįtikėtinai gera
ir „News Outdoor“ Maskvoje
tapo išorės reklamos srities
Įtariama, kad italų bendrovės gali būti
susijusios su vadinamuoju karuseliniu
PVM grobstymu. Fotodiena
Italai įtariami dokumentų
klastojimu,
pasikėsinimu
sukčiauti ir 1,2 milijono eurų,
gautų iš tarptautinės nusikalstamos schemos, legalizavimu.
Tyrimo metu laikinai apribotos
nuosavybės teisės į Vilniuje registruotos uždarosios akcinės
bendrovės sąskaitą, iš kurios
italai bandė paimti apie 1,5
milijono litų grynųjų pinigų.
Vienam vyrui teismas skyrė mėnesio suėmimą, o antram – užstatą ir dokumentų paėmimą.
Išaiškinta, kad tie patys Italijos
piliečiai Vilniuje įsteigė dar vieną
bendrovę, vykdžiusią panašaus
pobūdžio finansines operacijas,
tačiau realiai nepirkusią ir nepardavusią jokio metalo.
lydere. Nė viena užsienio
bendrovė Rusijos žiniasklaidos versle anksčiau nebuvo
užėmusi tokios vietos. Kad išsaugotų padėtį, reikėjo ne tik
pinigų, bet ir Rusijos Vyriausybės palankumo. Šiuo atžvilgiu iš R. Murdocho buvo mažai naudos – veiklą Rusijoje
jis pradėjo padedamas Boriso
Berezovskio.
Partnerystė su mero sūnumi
Aukščiausio lygio „News
Outdoor“ vadovams Rusijoje
teko patiems megzti ryšius su
valdžios viršūnėle. Pagrindinis jų tikslas buvo palaikyti
gerus santykius su merija.
Netrukus, neva palankiai
susiklosčius
aplinkybėms,
buvusio mero Aleksandro
Lužkovo sūnus Aleksandras
pradėjo užsiimti išorės reklamos verslu. Jis užmezgė glaudžius ryšius su R. Murdocho
kompanija. „News Outdoor“
gavo išskirtines teises siūlyti
klientams ir prižiūrėti visus
Lužkovui jaunesniajam priklausančius reklamos stendus. M. Tkačiovas neigia, kad
Po šnipinėjimo skandalo Didžiosios Britanijos bulvarinio laikraščio „News of the World“ veikla buvo sustabdyta. Scanpix
šie ryšiai padėjo su Maskvos
valdžia užmegzti ypatingus
santykius. Kad ir kaip ten
būtų, „News Outdoor“ ir A.
Lužkovo firmai atiteko bendros sutartys dėti reklamą
svarbiausiose Maskvos gatvėse.
» Nuo 1996 iki 2004 metų ne mažiau kaip 11
Rusijos reklamos agentūrų aukšto lygio vadybininkų buvo sužeisti ar nužudyti
Skundėsi korupcija
Rusiškam verslui būdinga,
kad vietos valdininko kaprizas lemia, ar tavo reklamos
stendams bus suteikiama
nuolaida, ar, priešingai, jie
visai bus panaikinti. Daugeliu atvejų sprendimai priimami užkulisiuose.
Liepą įregistruota įmonių turto arešto atvejų –
814
Liepą išregistruota turto arešto atvejų –
865
Per septynis šių metų mėnesius įregistruota turto
arešto atvejų –
Per septynis šių metų mėnesius išregistruota turto
arešto atvejų –
Nėra liudijimų, kad R.
Murdochas žinojo apie nusikaltimus, kurie supurtė
rusiškosios reklamos rinką.
M. Tkačiovas įrodinėjo,
kad „News Outdoor“ neužsiėmė korupcija. Rašoma,
kad „News Corp“ tik vieną
kartą turėjo korupcinių reikalų. 2006 metais Martinas
Pompaduras, tuo metu ėjęs
„News Corp.“ Europos padalinio direktorių tarybos
pirmininko pareigas, viename iš Maskvos viešbučių
susitiko su trimis Rusijos
reklamos rinkos aukšto lygio vadovais. Susitikimą
organizavo Andrejus Lugovojus. Vadovai M. Pompadurui skundėsi dėl kyšininkavimo, telefonų pokalbių
klausymosi ir korupcijos,
klestinčios „News Outdoor“
kompanijoje, bei paprašė ištirti šį reikalą. M. Pompaduras susilaikė nuo bet kokių
komentarų, o M. Tkačiovas
vadybininkų skundus pavadino juodosiomis viešųjų ryšių technologijomis ir neigė
juos.
••Ne mažiau R. Murdochą
išgarsino skandalas su korporacija „Google“. Prieštaraudamas nemokamam žiniasklaidos turiniui internete
verslininkas siekė, kad visų
jo leidinių turinys būtų pašalintas iš „Google“ paieškos
rezultatų.
••R. Murdochas kritikuojamas, kad sėkmės sulaukė
žiniasklaidos „nubukėjimo“
sąskaita.
••Verslininko korporacijai
priklausantis laikraštis „The
Sun“ buvo pirmas, drąsiai
pradėjęs spausdinti nuogų
krūtų nuotraukas, į kurias britai galėjo žiūrėti skaitydami
laikraštį prie pusryčių stalo.
••Paskutis skandalas kilo Didžiojoje Britanijoje, kai paaiškėjo, kad magnato imperijai
priklausantis „News of the
World“ pasiklausė garsenybių bei Irake ir Afganistane
žuvusių britų karių artimųjų
pokalbių telefonu.
••Netrukus po to, kai kilo
šnipinėjimo skandalas, pirmasis, apie tai viešai prabilęs
žurnalistas buvo rastas negyvas.
Per kelis dešimtmečius R. Murdochas sukūrė galingiausią žiniasklaidos imperiją. Jos vertė yra per 40 mlrd. JAV dolerių. Scanpix
7542
Nuo 2008 metų Rusijos valdžia ėmėsi peržiūrėti išorės
reklamos rinkos normas.
Naujosios reiškė, kad daugumą reklamos stendų teks
pašalinti arba dalyvauti konkurse. Aplinkybės ir toliau
klostėsi nepalankiai. Mokesčių inspekcijos bendrovei
„News Outdoor“ pareiškė 45
mln. dolerių pretenzijas, o
atleidus iš pareigų merą A.
Lužkovą nutrūko draugystė
su merija. R. Murdochas dar
anksčiau ketino atsisakyti
savo turimų 79 proc. „News
Outdoor“ akcijų dalies. Praėjus trejiems metams po nesėkmingų derybų su dviem
potencialiais pirkėjais sutiko jas parduoti už 270 mln.
dolerių. 2008-aisiais „News
Outdoor“ buvo vertinama
1,65 mlrd. dolerių. Manoma,
kad R. Murdochas jautėsi
laimingas pasitraukęs iš
Rusijos išorės reklamos rinkos. „Jis sugebėjo išeiti švarus po 10 metų darbo labai
nešvariame versle“, – rašo
„Time“.
••Itin
nevienareikšmiškai
verslininkas buvo įvertintas
1980-aisiais, kai atsisakė pripažinti profsąjungas ir lengva
ranka atleido apie 5 tūkst.
savo korporacijoje dirbančių
darbuotojų.
Tapo rinkos lydere
7008
2005
Išėjo švarus
Su R. Murdochu susiję
skandalai
Taip baigėsi viena iš laukinių rusiškojo verslo legendų.
„Time“ rašo, kad Didžiosios
Britanijos geltonosios spaudos bėdos yra niekis, palyginti su skandalais, žmogžudystėmis ir korupcija Rusijos
išorės reklamos rinkoje – srityje, kur R. Murdocho bendrovė viešpatavo beveik dešimtmetį.
R.
Murdochas
pradėjo užkariauti šią rinką
2002-aisiais. Tai nutiko po
tuometinio Maskvos reklaminių stendų karaliaus Vladimiro Kanevskio užsakytos žmogžudystės. Leidinio
duomenimis, nuo 1996 iki
2004 metų ne mažiau kaip 11
Rusijos reklamos agentūrų
aukšto lygio vadybininkų
buvo sužeisti ar nužudyti.
R.
Murdochas
„News
Outdoor“ įsigijo 2000-aisiais.
Vadovo vairą jis atidavė Maksimui Tkačiovui. Mažiau
kaip per porą metų M. Tkačiovas pavertė „News Outdoor“
pagrindiniu rinkos žaidėju
beveik visuose didžiuosiuose
Rusijos miestuose, išskyrus
Maskvą, kur kelią pastojo V.
Kanevskio kompanija.
2002 vasarą buvo pasikėsinta į M. Tkačiovą. Pasipiktinęs R. Murdochas parašė
laišką tuometiniam prezidentui Vladimirui Putinui. Jis
Turto areštai
FNTT įtaria du italus
■ Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnyba (FNNT) su
Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį
tyrimą dėl dviejų Italijos
piliečių.
13
FAKTAI
Žmogžudysčių serija
V. Šapoka: banko klientai ne tik
neuždirbo, bet ir liko skolingi. ELTA
Tryliktas puslapis
„News Corp.“ valdo per 170 spaudos leidinių, kelis televizijos kanalus, tinklalapį MySpace.com. Scanpix
Miškai
14
Nr. 29
2011 m. rugpjūčio 8–14 d.
Nr. 29
2011 m. rugpūčio 8–14 d.
Generalinė miškų urėdija
nepaliko be pagalbos
Praėjo lygiai metai po pernai rugpjūtį Dzūkiją nusiaubusio škvalo, kai buvo išguldyta daugiau kaip milijonas kubinių
metrų medienos, padaryta nuostolių už 50–60 milijonų litų.
Iššūkį miškininkams metęs škvalo padarinių tvarkymo laikotarpis atskleidė privačių miškų savininkų nepajėgumą susitvarkyti savo turimuose plotuose . Autoriaus nuotr.
Rapolas Gabrys
info@ekonomika.lt
P
er metus bendromis ir puikiai koordinuotomis Generalinės
miškų
urėdijos ir miškų urėdijų
pastangomis beveik visi
vėjo išvartyti ir išlaužyti
miškai jau sutvarkyti.
Pernai visi šiurpo išgirdę
apie škvalo išvartytą mišką.
Kelias savaites pagrindinės
šalies naujienos mirgėjo
nuo pranešimų apie gamtos
stichijos padarinius. Miškininkai plušėjo dienomis
ir naktimis. Pirmiausiai –
kad apžiūrėtų ir sužymėtų
išvartas bei išlaužas, ap-
tvertų pavojingas teritorijas. Vėliau – kad išvalytų ir
atkurtų sunaikintą mišką.
Tai buvo ne vienos dienos
ir net ne mėnesio darbas.
Neskirstant teritorijų buvo
tvarkomi valstybiniai miškai, pagalba buvo teikiama
ir privačių miškų savininkams.
Šiandien visuose valstybinių miškų plotuose pernykščio škvalo padariniai
yra likviduoti, o privačiuose
miškuose yra likę apie 5–10
proc. nesutvarkytų teritorijų. Iš tų plotų dar galima
pagaminti apie 50 tūkst. kietmetrių medienos. Ši ekstremali situacija atskleidė
egzistuojančias problemas,
su kuriomis susiduria privačių miškų savininkai. Dėl
to gali nukentėti ne tik jie,
bet ir privačiuose miškuose
besilankantys žmonės.
„Miškų savininkai nesuskubo sutvarkyti visų plotų,
– aiškino privačių miškų
savininkus
vienijančios
Lietuvos miškų savininkų
asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis. – Dalis jų yra išvykę į užsienį,
dalis – neaišku kur, dalis yra
senukai ar neįgalieji, nepajėgiantys pasirūpinti savo
turtu. Kai kurie yra mirę,
o paveldėtojai nesusitvarkę
nuosavybės
dokumentų.
Sklypuose, kurie priklauso
keliems savininkams, nėra
bendro susitarimo, kaip pasidalyti darbus ir pajamas.“
A. Gaižučio teigimu, valstybė turėtų vienodai padėti
ir valstybinių, ir privačių
miškų savininkams.
Urėdijos padarė daug
Šiuo metu Miškų įstatymas
numato, kad miškų urėdijos vykdo priešgaisrinę ir
Miškų urėdijos privačių miškų »
savininkams suteikia didesnę pagalbą nei numato įstatymai
sanitarinę miškų apsaugą
visų nuosavybės formų miškuose. Generalinės miškų
urėdijos (GMU) nustatyta
tvarka miškų urėdijos stichinių nelaimių pažeistus
miškų plotus registruoja
žurnaluose, įvertina pažeidimo laipsnį ir išduoda privačių miškų savininkams
pažymas apie stichinės nelaimės pažeistus medynus.
Miško atkūrimo nuostatuose numatyta, kad miškų
urėdijos vyriausiasis miškininkas tvirtina miško atkūrimo projektus, parengtus
privatiems miškams atkurti
po plynųjų sanitarinių kirtimų.
Miškų urėdijos priva-
čių miškų savininkams
suteikia didesnę pagalbą
nei numato įstatymai. Jau
nuo 2003 metų miškų urėdijos moko, konsultuoja ir
teikia paslaugas privačių
miškų savininkams, nors
tokio įpareigojimo Miškų
įstatyme nėra. Ypač ši pagalba buvo sustiprinta, kai
2010-ųjų rugpjūčio 8 dieną
praūžė škvalas. Siekiant
ateityje kuo operatyviau
ir tinkamiau teikti konsultacijas privačių miškų
savininkams jau 2010 metų
rugpjūčio 18 dieną generalinio miškų urėdo įsakymu
miškų urėdijų miškų urėdai
buvo įpareigoti nustatyti
bendrą konsultacijų laiką –
kiekvieną antradienį nuo 8
iki 12 valandos, o šalinant
vėtrų, audrų, škvalo ar kitų
stichinių nelaimių padarinius miškuose valstybiniams miškų urėdijų pareigūnams pavesta konsultuoti
privačių miškų savininkus
visomis darbo dienomis
apie tai informuojant vietos
spaudoje bei miškų urėdijos
interneto puslapyje.
Šių metų sausį generalinio miškų urėdo įsakymu
miškų urėdai buvo įpareigoti organizuoti vienus,
dvejus ar daugiau mokymo
kursų privačių miškų savininkams, nuolat atnaujinti
ir viešai skelbti privačių
miškų savininkams teikiamų paslaugų sąrašą ir
įkainius, informaciją apie
parduodamų miško sodmenų kiekį ir kainas bei
nustatyti, kad teikiamų paslaugų kaina neviršytų 5 procentų pelno normos.
Šių metų vasarį Generalinės miškų urėdijos 2011-ųjų
veiklos prioritetų ir prioritetinių uždavinių įgyvendinimo priemonių planas
buvo papildytas dar vienu
prioritetiniu
uždaviniu:
mokymai, konsultavimas ir
paslaugų teikimas privačių
miškų savininkams.
Dar daugiau – 2011 metų
birželio 8 dieną vykusiame
Generalinės miškų urėdijos kolegijos posėdyje, kuriame dalyvavo ir LMSA
Biržų skyriaus pirmininkas Visvaldas Cemnolonskas, buvo diskutuojama dėl
paslaugų privačių miškų
savininkams apimties didinimo. Nutarta stiprinti
abipusį bendradarbiavimą
tarp valstybinio ir privataus miško sektorių, galbūt
didinti paslaugų, teikiamų
privatiems miško savininkams, apimtį.
Praūžus škvalui miškų
urėdijos neskaičiuodamos
laiko ir pastangų tvarkė privačius miškus ir savo iniciatyva sustiprino teikiamą
paramą, tačiau A. Gaižutis
kaltina Valstybinės miškų
tarnybos vadovybę, kad ši
ėmėsi skubių priemonių tik
nuostolius patyrusių miškų
urėdijų prižiūrimų miškų
tvarkymo darbams organizuoti. „Iki tol noriai skelbusi, kad visi miškai yra
šalies nacionalinis turtas,
ištikus stichinei nelaimei
Generalinė miškų urėdija
paliko privačius miškus
likimo valiai“, – kalbėjo
LMSA pirmininkas. Kaltindamas GMU, A. Gaižutis
nenurodė, kuo pati LMSA
pagelbėjo privatiems miškų
savininkams, kas konkrečiai buvo padaryta.
nuojami, vėjavartos ir vėjalaužos išvalytos greitai. Tuo
pat metu buvo tvarkomi ir
privačiuose miškuose išvartyti plotai. „Nors daug kas
sako, kad miškų urėdijos
dirba neefektyviai, jas reikia centralizuoti, puikiai
organizuoti škvalo padarinių likvidavimo darbai
įrodė, kad 42 atskiros įmonės esant reikalui geba susiburti ir veikti kaip viena“, –
kalbėjo Generalinės miškų
urėdijos vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius.
Tvarkant miškus ypač
pravertė nauja miško kirtimo technika, kurią miškininkai įsigijo nepaisydami
kritikos ir prieštaravimų.
„Kai kurie buvę miškų žinybos vadovai nenorėjo
suprasti situacijos ir siekė,
kad nauja miškų technika
Miškai
15
Tvarkant miškus ypač pravertė nauja »
miško kirtimo technika, kurią miškininkai
įsigijo nepaisydami kritikos ir prieštaravimų
nebūtų perkama. GMU
trukdymų nepaisė ir reikalingų priemonių įsigijo.
Sprendimas
pasiteisino.
Pasitelkiant naują techniką
miškai buvo sutvarkyti
daug greičiau ir efektyviau,
medkirčiai dirbo saugiai,
nes išvartos ir išlaužos yra
ypač pavojingos zonos“, –
aiškino A. Vancevičius.
Vieno iš labiausiai škvalo
pažeistų rajonų, Varėnos
miškų urėdijos miškų urėdas Tomas Bazevičius sakė,
kad praūžus škvalui privačių miškų savininkams,
kurie kreipėsi į Varėnos
miškų urėdiją, buvo suteiktos kvalifikuotų miškų
urėdijos specialistų konsultacijos ir urėdijoje, ir telefonu, ir nuvykus į stichijos
pažeistus medynus. „Privačių miškų savininkai prašė
atmatuoti biržes ir parengti
dokumentus miško kirtimo
leidimams gauti, parengti
miško atkūrimo projektus,
paruošti dirvą miškui atkurti. Tokią pagalbą mes
jiems suteikėme“, – kalbėjo
urėdas.
Stipriai škvalo nusiaubtos Valkininkų miškų urėdijos miškų urėdas Arvydas
Strazdas sakė esąs dėkingas
Generalinei miškų urėdijai
už pagalbą organizuojant
tvarkymo darbus, kaimy-
Paslaugų teikimas privačių žemių savininkams 2008–2010 m.
Paslaugos
Organizuota mokymo kursų privačių miškų savininkams
Mokymo kursų klausytojai
Parengtų demonstracinių plotų skaičius
Konsultacijos miškų atkūrimo ir tvarkymo klausimais
Parduotų miško sodmenų kiekis
Suteiktų paslaugų vertė
Mato vnt.
vnt.
žmonių sk.
vnt.
tūkst. vnt.
mln. vnt.
tūkst. Lt
2008 m.
34
732
268
13,5
14,7
666
2009 m.
42
734
327
12,4
10,8
659
2010 m.
54
764
319
13,1
12,8
569
Generalinės miškų urėdijos informacija
nystėje esančioms miškų
urėdijoms – už greitą reagavimą siunčiant į pagalbą
žmones ir techniką. „Galima tik džiaugtis GMU
gebėjimu
profesionaliai
vadovauti likviduojant ekstremalios situacijos padarinius“, – kalbėjo A. Strazdas.
Miškininkai
įsitikinę,
kad atsakingi savininkai
seniai galėjo susitvarkyti
savo miškų plotus. „Po audros daugybė įmonių siūlė
tvarkymo paslaugas, o už
parduotą medieną savininkai galėjo ne tik padengti
tvarkymo išlaidas, bet ir uždirbti gražaus pelno, – sakė
A. Strazdas. – Be to, parengusieji miško atsodinimo
projektus pagal Lietuvos
kaimo plėtros 2007–2013
metų programą galėjo gauti
iki 80 proc. siekiančias kompensacijas kirtimo išlaidoms.“
Svarbu skubėti tvarkyti
Vėjavartas ir vėjalaužas
kuo skubiau sutvarkyti
svarbu dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia, tokiose vietose
gresia pavojus miške besilankančių žmonių gyvybei.
Pavirtę ar palaužti ir neištraukti medžiai gali kristi
ir mažų mažiausiai sužaloti
greta esantį žmogų.
Reikia apriboti žmonių
lankymąsi vėjų sudarkytuose miško kvartaluose,
taip pat ten, kur yra potencialiai pavojingų (pasvirusių,
palinkusių, nulaužtų ir kt.)
pavienių medžių. Prie kelių,
vedančių į stichijos nusiaubtus kvartalus, būtina pastatyti informacinių ženklų,
įspėjančių apie pavojus ir
grėsmes vėjo sudarkytuose
medynuose, taip pat užtikrinti, kad būtų apžiūrėti
visi miškų urėdijų prižiūrimi rekreaciniai objektai ir
pašalinti prie jų esantys medžiai, galintys kelti pavojų
lankytojų saugumui. Miškų
urėdijos tokius apribojimus
gali sudėti labai greitai.
GMU
nurodymu
visose
miškų urėdijose tai jau padaryta. Privataus miško
savininkai ne visada žino
tokius dalykus ir ne visada
greitai gali sureaguoti.
Be to, nulaužti ar paversti
medžiai patiria kenksmingą
aplinkos poveikį. Nesutvarkytų vėjavartų ir vėjalaužų
medienos kokybė greitai
prastėja ir krinta jos vertė.
Taip pat kyla rizika sparčiai
išplisti miško kenkėjams.
Pasiteisino su kaupu
GMU nurodymu, praūžus
škvalui visos prieinamos
ir arčiausiai esančios žmonių ir technikos pajėgos
buvo mestos į labiausiai
nukentėjusias miškų urėdijas – Dubravos, Prienų,
Varėnos, Valkininkų, Švenčionėlių, Kaišiadorių, – kad
jos galėtų kuo greičiau susitvarkyti su stichijos padariniais. Miškų tvarkymo
darbai buvo puikiai koordi-
Valkininkų miškų urėdijos miškų urėdas Arvydas Strazdas sakė esąs dėkingas Generalinei miškų urėdijai už pagalbą organizuojant tvarkymo darbus. Autoriaus nuotr.
Užsienyje
16
Nr. 29
2011 m. rugpjūčio 8–14 d.
Nr. 29
2011 m. rugpūčio 8–14 d.
Užburtas ratas
■ Japonijos parlamentas patvirtino planą dėl
„Tokyo Electric Power Co“ (TEPCO) kompensacijų
katastrofą patyrusios Fukušimos atominės elektrinės aukoms, praneša BBC.
Desperatiškais laikais naudojamos desperatiškos
priemonės. Paskutinis paketas, skirtas Graikijos
nemokumui išspręsti, siūlo išpirkti šalies obligacijas ir
taip sumažinti valstybės įsiskolinimo naštą.
Eduardo Levy Yeyati
Project-syndicate.org
Iš esmės tai yra slaptas
skolos
restruktūrizavimas: Europos finansinės
pagalbos fondas, Europos
finansinio stabilumo fondas (EFSF) skolina pinigų
Graikijai, kad ši antrinėse
rinkose su didelėmis nuolaidomis galėtų iš naujo
išpirkti savo skolą. Tokiu
būdu nuostolių patirs privatūs obligacijų turėtojai, tačiau šalis išvengs bankroto.
Diskusijose dėl Europos
skolų krizės nuolat prisimenamas Lotynų Amerikos
atvejis. Daugelis įsiskolinusių Lotynų Amerikos
valstybių panašiai pradėjo
išpirkti skolą praėjusio
amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje. Tinkamiausias Lotynų Amerikos
skolos išpirkimo atvejis nutiko neseniai – 2008 metais
tai padarė Ekvadoras.
Šalies vadovas Rafaelis
Correa pradėjo žaisti su
šalies bankrotu nuo 2006ųjų prezidento rinkimų
kampanijos (atsisakymas
mokėti skolą buvo jos dalis)
ir netrukus sulaukė CCC
reitingo iš „Fitch“ agentūros. Priežastys, kuriomis
rėmėsi R. Correa, buvo nereikšmingos.
Bankroto baimė buvo
vienas iš būdų sumažinti
obligacijų kainas antrinėse
rinkose, kad vėliau būtų galima slapta jas vėl išpirkti,
tik kur kas mažesnėmis
kainomis. Ši užduotis buvo
skirta bankui „Banco di
Pacifico“, įsigijusiam netrukus bankrutuoti turėsiančio Ekvadoro obligacijų už
pakankamai žemą kainą,
kad smarkiai sumažintų
skolą, tačiau pakankamai
didelę, kad atbaidytų grobuoniškus investuotojus.
Kad paskubintų reikalus, kai 2008 metais buvo
paskelbtas šalies bankrotas,
Ekvadoras išpirko skolą
surengdamas
atvirkštinį
aukcioną kitiems obligacijų
turėtojams.
Jame buvo atsiskaitoma
grynaisiais pinigais, o ne
tradiciniais mainais, kurių metu greičiausiai būtų
suabejota slaptų pirkimų
teisėtumu. Didžiajai daliai
skolos patekus į geras ran-
»
Tik bankroto galimybė gali paskatinti
investuotojus parduoti savo turimas
obligacijas už mažesnę kainą
CV
Eduardo Levy Yeyati
Torcuato Di Tella universiteto,
esančio Argentinoje, ekonomikos ir finansų profesorius.
Brukingso instituto vyresnysis
mokslininkas.
Barselonos ekonomikos universiteto dėstytojas.
Publikacijų ekonomikos temomis autorius.
kas, o obligacijų turėtojus
spaudžiant atsisakyti savo
pozicijų tuo metu, kai buvo
vykdomas „Lehman Brothers“ išpardavimas, operaciją buvo galima laikyti
sėkminga.
Šis atvejis pateikia keletą
skolos išpirkos pamokų.
Pirma jų yra susijusi su
rinkos atsaku. Rinkos nenubaudė Ekvadoro. Naftos
eksportuotoja, gerokai pasipelniusi iš 2009 metais pakilusių naftos kainų, galėjo
grįžti į kapitalo rinkas iš
karto po skolos mainų.
Antroji pamoka aktuali
ir šiandieninei Europai. Ji
parodo, koks svarbus buvo
bankroto scenarijus. Beveik
dvejus metus trukę R. Correos grasinimai dėl šalies
bankroto stipriai nesumažino obligacijų kainos.
Prielaida, kad tik patikimas bankrotas užtikrina
reikšmingą privataus sektoriaus įsitraukimą (tai reiškia, kad privatūs obligacijų
turėtojai patiria reikšmingą
smūgį), yra akivaizdi.
Kyla klausimas, kaip įtikinti privačius obligacijų
turėtojus atsisakyti Graikijos Vyriausybės obligacijų
ir prarasti pinigus, jei yra
patikimas paskutinės vilties pirkėjas. Jei Europa
pasisiūlytų išpirkti visą
Graikijos skolą, dingtų
šalies premija, o privačių
investuotojų vertybiniai popieriai būtų pilnai išpirkti.
Tik bankroto galimybė gali
paskatinti
investuotojus
parduoti savo turimas obligacijas už mažesnę kainą.
Visą komentarą skaitykite
www.ekonomika.lt
Remiantis planu bus įkurtas naujas fondas, skirtas branduolinės krizės žalai atlyginti. Kitos Japonijos atominių elektrinių operatorės skirs tam tikrą kasmetį indėlį šiam fondui.
TEPCO pranešė patyrusi apie 15 mlrd. JAV dolerių nuostolį.
Jai gali tekti išmokėti daugiau nei 100 mlrd. dolerių kompensaciją. Per krizę buvo evakuota 80 tūkst. žmonių.
TEPCO dėl branduolinės krizės patyrė 15 mlrd.
dolerių nuostolį. AFP
2,1
struktūra – investicijų grupė
„Finasta“ ir kompanija
„Almazintech“ – pretenduoja
į vieną iš paskutinių didelių
neišplėtotų aukso telkinių
Eurazijoje – Kirgizijos Jerome
telkinį.
trln.
V. Antonovas pretenduoja į aukso
telkinį Kirgizijoje. Reuters
tiek dolerių padidintas JAV skolos limitas
Skaičiuojama, kad jo rezervas yra apie 3 mln. uncijų
ingrida.maciulaityte@ekonomika.lt
K
iprui
netrukus
gali prireikti tarptautinės pagalbos.
Tuomet Viduržemio jūros sala taps ketvirtąja
kritusia euro zonos valstybe,
kurią turės gelbėti Europos
Sąjunga (ES) ir kitos tarptautinės struktūros. Apie
tai praėjusią savaitę prabilo
,,Bank of Cyprus“.
,,Būdami neveiksnūs rizikuojame nebesugebėti grąžinti skolos. Tai sukels rimtų
problemų“, – didžiausio
šalies komercinio banko pareiškimą citavo ,,Wall Street
Journal“.
Grėsmė mokesčių rojui
Banko ekspertai pabrėžė,
kad bet kokia piniginė pagalba sužlugdytų salos, kaip
finansinių paslaugų centro,
įvaizdį. Kipras yra žinomas
kaip mokesčių rojus, tarptautiniam verslui suteikiantis daug mokesčių lengvatų.
Šaliai įgyvendinant tarptautinių organizacijų primestus
taupymo planus lengvatų
gali nelikti.
Duodamas
interviu
,,Financial
Times“
kito
Kipro ekonomika
Finansinės problemos gali
sužlugdyti Kipro, kaip mokesčių
rojaus, įvaizdį.
AFP
••Kirpo ekonomika sudaro
0,2 proc. euro zonos šalių
BVP.
••S&P duomenimis, Kipro
bankai Graikijai yra praskolinę daugiau nei 160 proc.
šalies BVP siekiančią sumą.
Palūkanų rekordai
Pagalba nedidelė
Augantis Kipro Vyriausybės vertybinių popierių pelningumas rodo, kad šalis
netrukus gali susidurti su
rimtomis finansinėmis problemomis.
Kad Kipras sugebės refinansuoti savo skolas, nebetiki ir rinkų analitikai.
Kaip pranešė BBC, dešimties metų vertybinių popierių palūkanos praėjusią
savaitę siekė 10,54 proc., šių
metų kovą – tik 6,2 procento.
Rekordines aukštumas pasiekė ir kitų probleminių
euro zonos valstybių – Italijos ir Ispanijos – vertybinių
popierių palūkanos.
Nuo euro zonos valstybių
krizės, iškilusios praėjusį
pavasarį, pradžios ES ir
Tarptautinis valiutos fondas žlungančioms šalims
jau suteikė 382 mlrd. eurų
paramą.
Teigiama, kad gelbstint
Kiprą ES pagalbos mechanizmai nebus labai apsunkinti, nes salos ekonomika
užima vos 0,2 proc. 17 euro
zonos valstybių ekonomikos.
Manoma, kad Viduržemio jūros salai išgelbėti
užtektų 2 mlrd. eurų. Tokia
suma stipriai nesupurtytų
Europos finansų.
Pasigirdus kalboms apie
Ragina taupyti
Opozicinės partijos ragina
pirmiausia karpyti dosnias
viešojo sektoriaus darbuotojų algas. Kipro prezidentas įsakė sustabdyti dar-
buotojų atranką į valstybės
tarnybą, tačiau šalies parlamento opozicija prašo griežtesnių priemonių, įskaitant
viešojo sektoriaus darbo
vietų mažinimą.
Liepą prasidėję svarstymai dėl šalies biudžeto
išlaidų karpymo ir aktyvesnės taupymo programos baigėsi, kai prieš porą savaičių
prezidentas Dimitris Christofias paleido šalies Vyriausybę.
Euro zonos valstybių ekonominė situacija (2011 prognozė)
Ispanija
Portugalija
Kipras
Italija
0
3
6
9
10,5
9,5
6,3
5,9
5,1
4
••Kipras prie ES prisijungė
2004 metais kartu su Lietuva ir kitomis Rytų Europos
valstybėmis.
••Bendroji ES valiuta euras
šalyje įvestas 2008-aisiais.
šalies banko ,,Marfin Popular Bank“ vadovas Efthimiosas Bouloutasas taip pat
prašė Vyriausybės griebtis
veiksmų ir sakė, kad taupymas turi būti darnus.
Abu minėti bankai ėmėsi
priemonių savo kapitalui didinti ir užtikrino, kad jų paskolų portfeliai yra saugūs.
primenama, kad regiono skolų krizė tęsiasi
Biudžeto
deficitas
(proc. BVP) Airija
Graikija
aukso. „Almazintech“ generalinis direktorius Valerijus Kontratjevas dar pavasarį kreipėsi
į Kirgizijos prezidentę Rozą
Otunbajevą, kad bendrovė
kartu su „Finasta“ norėtų dalyvauti konkurse dėl aukso telkinio eksploatacijos.
„Finasta“ ruošiasi kurti aukso
kasybą kontroliuojančią bendrovę, dienraščiui „Vedomosti“
FAKTAI
Netylant kalboms apie Italijos ir
Ispanijos finansų problemas greičiau
už šias šalis į prarają gali kristi
mokesčių rojumi vadinamas Kipras.
» Teikiant pagalbą Kiprui būtų Pasak E. Levy Yeyati, Europa gali daug pasimokyti iš Lotynų Amerikos valstybių bankroto valdymo. Project-syndicate.org
■ Vladimiro Antonovo
Ketvirta vinis į euro karstą
Ingrida Mačiulaitytė
17
V. Antonovas imasi aukso
TIK SKAIČIAI
Patvirtino kompensacijas
Užsienyje
12
valstybės skola
Graikija
(Proc.
BVP)
Italija
Airija
Portugalija
Ispanija
Kipras
0
40
80
120
160
157,7
120,3
112
101,7
68,1
62,3
Kirto ekonomikai
Padėtį destabilizavo ir liepos
11 dieną saloje įvykęs bei 13
žmonių gyvybę pasiglemžęs
sprogimas ginklų saugykloje.
Po šio įvykio buvo sustabdytas pagrindinės elektrinės
darbas, saloje pritrūko elek-
tros energijos. Sprogimas
pridarė žalos už daugiau nei 3
mlrd. eurų. Dėl šio incidento
Kipras gali sulaukti ES fondų
paramos infrastruktūros plėtrai. Tai gali sumažinti šalies
poreikį prašyti tarptautinių
organizacijų pagalbos.
■ Bankas „Barclays“ prane-
22,5
galimą pagalbos prašymą
Europos Komisija išplatino
pranešimą, kad tokia galimybė nėra diskutuojama.
Skandina Graikija
Teikiant pagalbą Kiprui
būtų primenama, kad regiono skolų krizė tęsiasi.
Visos trys didžiosios kredito reitingų agentūros per
pastaruosius mėnesius sumažino šalies reitingą, nes
Kipro bankai yra supirkę
daugiau nei 5 mlrd. vertės
Graikijos vertybinių popierių, šalies prekyba taip pat
glaudžiai susijusi su pastarąja ES nelaimėle.
Agentūra ,,Standard & Poor's“ jau antrą kartą šiemet
sumažino Kipro reitingą ir
patikino, kad šalis kitąmet
nesugebės laikytis biudžeto
deficito reikalavimų, todėl
tikėtina, kad stipriai išaugs
valstybės skola.
Kipro bankui prabilus
apie nemokumo problemas
prakalbo ir Maltos spauda.
Šią šalį taip pat klampina
Graikijos vertybiniai popieriai ir besaikis skolinimasis, kurio nesuvaldo taupymo priemonės.
» Nuo euro zonos
valstybių krizės pradžios ES ir Tarptautinis valiutos
fondas žlungančioms
šalims jau suteikė
382 mlrd. eurų paramą
,,Barclays“ atleidžia darbuotojus
TIK SKAIČIAI
100
tvirtino kompanijos atstovas
Dmitrijus Ponomariovas. Jis
įsitikinęs, kad aukso kainos ir
toliau didės. Per metus šio metalo kainos išaugo 40 proc.
Anot D. Ponomariovo, įkurti
kontroliuojančią
bendrovę
„Finastai“ ir „Almazintech“
kainuos apie 400 mln. JAV dolerių, iš jų maždaug 200 mln.
atsieis kasybos darbų licencija.
šė, kad šiais metais ketina
atleisti iki 3 tūkst. darbuotojų. Praėjusią savaitę įstaiga
paskelbė pirmojo pusmečio
finansų rezultatus. Fiksuojamas 33 proc. sumažėjęs pelnas, rašo „Financial Times“.
tiek, EBPO prognozėmis,
Graikijos valstybės skola
sieks 2035 metais
%
tiek žmonių Europos
Sąjungoje birželį
neturėjo darbo
mln.
„Barclays“ šiais metais ketina atleisti iki 3 tūkst. darbuotojų. Reuters
„Barclays“ teigė, kad per pirmuosius šešis šių metų mėnesius
buvo atleista 1,4 tūkst. darbuotojų ir bendras banko tarnautojų
skaičius šiuo metu siekia 146,1
tūkst. „Barclays“ generalinio
direktoriaus Bobo Diamondo teigimu, mažinant darbuotojų skaičių siekiama padidinti akcininkų
pajamas.
„Manau, kad darbuotojų bus
atleidžiama ir antrąjį pusmetį“,
– teigė jis.
„Barclays“ pirmojo pusmečio
pelnas neatskaičiavus mokesčių
smuko trečdaliu – iki 2,64 mlrd.
svarų sterlingų (10,56 mlrd. litų).
Didžiosios Britanijos bankas
taip pat pranešė, kad „Barclays
Bank“ Rusijoje dėl investicijų gali
prarasti iki 500 mln. JAV dolerių.
Užsienyje
18
UŽSIENIO
NAUJIENOS
„Kraft Foods“ skaidosi
■ Naftos ir dujų korporacija
■ Maisto produktų gigantė
Apie tai pranešė finansų dienraštis ,,The Financial Times".
Išvakarėse ,,Shell" atsotvai pripažino savo atsakomybę už du
stambius naftos nuotėkius, įvykusius Deltos šachtoje pietinėje
,,Shell” turės sumokėti už naftos nuotėkį Nigerijoje. AFP
Nigerijos dalyje. Kompanijos
atstovai pripažino, kad nelaimė
įvyko dėl įrangos gedimo, o ne
dėl vietos gyventojų įvykdytų
vandalizmo išpuolių ir prisiėmė
atsakomybę už padarinius.
Anksčiau advokatai, atstovaujantys vietos gyventojams,
gyvenantiems nafta užterštose
teritorijose, pareiškė, kad byla
gali kainuoti ,,Shell" šimtus milijonų dolerių.
„Kraft Foods“ paskelbė apie
skilimą į du atskirus padalinius. Nauji padaliniai atstovaus kompaniją pasaulinėje
užkandžių rinkoje ir Šiaurės
Amerikos maisto produktų
pramonėje.
dolerių paskolą. Didžioji
dalis šių pinigų buvo skirta
tesobonoms išpirkti. Kartais
Meksikos krizė vadinama tekilos krize.
Rusijos Achilo kulnas
Prabėgus keleriems metams
po komunistinio režimo žlugimo Rusija vertėsi palyginti
neblogai. Šalis buvo atspari
bet kokiai krizei, nes turėjo
stiprų kozirį – išteklių. 1998
metais paaiškėjo, kad ištekliai tapo Rusijos ekonomikos Achilo kulnu, nes kitų
pajamų, išskyrus tas, kurias
gaudavo iš naftos ir dujų
eksporto, valstybė neturėjo.
Kai Azijos šalyse įsisuko
krizė ir jos nustojo pirkti iš
Rusijos, naftos kaina krito
drastiškai. Maskva atsidūrė
ant bankroto slenksčio. TVF
sutiko Rusijai suteikti 22,6
mlrd. dolerių paskolą. Beveik visi pinigai buvo skirti
įsipareigojimams įvykdyti.
Vyriausybė nepaisė ekonomistų (tarkime, George’o
Soroso) patarimų ir nenorėjo devalvuoti rublio, nors
visiškai neturėjo pinigų pensijoms ir viešajam sektoriui.
Tik
antrąjį
pusmetį
Kremlius išlaisvino valiutą
ir paskelbė, kad neišmokės
šalies skolos. Tačiau jau 1999
metų pabaigoje Rusijos ekonomika pasiekė prieš krizę
buvusį lygį.
Istorija byloja, kad per pastaruosius porą šimtų metų
bankrutavo apie 170 valstybių. Tačiau jų bankrotas
atrodo kitaip negu firmų, kurios tokiu atveju išnyksta.
leonas.grybauskas@ekonomika.lt
A
nt
bankroto
slenksčio atsidūrusi Amerika praėjusią
savaitę pasiekė
istorinį kompromisą ir dar
kartą padidino šalies skolos
limitą. Biudžeto deficitas bus
sumažintas, tačiau skolos, į
kurias įklimpo ši valstybė,
nedingo. Kaip su bankrotu
tvarkėsi kitos šalys?
Bankrotas su triukšmu
Argentinos bankrotas – vienas triukšmingiausių XXI
amžiuje ir vienas didžiausių per civilizacijos istoriją.
Valstybės skola 2003 metais
siekė 200 mlrd. JAV dolerių.
Argentinai paskelbus, kad
yra nemoki, žmonės prarado
galimybę naudotis savo indėliais, o pramonė prarado grynuosius pinigus ir nemokėjo
atlyginimų. Prasidėjo neramumai,
nusikalstamumas
išaugo keturis kartus.
Kaip šioje situacijoje pasielgė valdžia? Devalvavo pesą,
peržiūrėjo senų skolų mokėjimo terminus ir nustatė
naujus. Pardavė valstybei
priklausantį oro laivyną ir
automobilius. Tačiau šalis
iki šiol neatsikratė skolų.
Reikėtų nepamiršti, kad
dar paskutiniame praėjusio
šimtmečio dešimtmetyje Argentina vengė imti kreditus
ir vykdė šalies modernizavimo reformą.
Suklupo, bet atsitiesė
Argentinos krizė
bumerangu atsisuko į kaimynus.
Viena iš aukų tapo Urugvajus. Pirmąjį 2002 metų pus-
»
Argentinos krizė bumerangu atsisuko į kaimynus. Viena iš aukų tapo Urugvajus.
Pirmąjį 2002 metų pusmetį šalies BVP krito
apie 50 proc., o per metus – apie 7,1 proc.
metį šalies BVP krito apie 50
proc., o per metus – apie 7,1
proc.
Skoloms išmokėti pristigo
pinigų. Paprastai tokiais
atvejais įsikiša Tarptautinis
valiutos fondas (TVF). Ši organizacija tarpininkauja derybose tarp vyriausybės bei
kreditorių ir finansiškai laiduoja mainais už konkrečias
abiejų pusių nuolaidas. Šiuo
atveju buvo kitaip. Vyriausybė su investuotojais nutarė tartis tiesiogiai. Pavyko
juos įtikinti, kad problemos
yra įveikiamos ir po kelerių
metų kiekvienas susigrąžins
pinigus. Kreditoriai buvo įtikinti. Ir nesuklydo.
Argentinos
obligacijų
nominali vertė paskelbus
bankrotą krito 65–75 proc., o
Urugvajaus obligacijų vertė
visai nesumažėjo ir jau 2005
metais Vyriausybė galėjo
grįžti į rinką.
Tekilos krizė
Dešimtajame
dešimtmetyje Meksikos Vyriausybė
įvykdė nemažai liberalių
„Hitachi“ ir „Mitsubishi
Heavy Industries“ pradėjo
derybas, kurios gali tapti
didžiausiu Japonijoje susijungimo sandoriu.
Paprastai kompanijų susijungimas yra laikomas paskutine
nesėkmingai veikiančių įmonių
išeitimi, tačiau iki šiol Japonijos
kompanijos vengdavo jungtis.
Abiejų kompanijų vadovai susitiko aptarti bendradarbiavimo
sritis: ateities energijos operacijas bei sumaniuosius elektros
tinklus. Istoriją paviešinęs „Nikkei“ dienraštis teigė, kad kompanijos ketina įsteigti pasiruošimo susijungimui komitetą.
Darbuotojų profesinė sąjunga
informavo, kad susijungimo
sandoris su jais dar nebuvo aptartas.
„Jei sandoris bus patvirtintas, tai bus puikios naujienos
Japonijai, nes Tokijo kompanijos, siūlydamos savo kainas
projektuose, nebandys konkuruoti tarpusavyje“, – teigė „MU
Investments“ fondo vadovas
Kiyoshi Noda.
Istorija kartojasi
Argentinos krizę lydėjo neramumai. Scanpix
reformų. Taip pavyko suvilioti užsienio kapitalistus
rizikingomis obligacijomis.
Jie neatkreipė dėmesio į beprotiškais tempais augančią
šalies skolą.
Derasi dėl susijungimo
■ Dvi Japonijos kompanijos.
Anksčiau panašiai išsiskaidė
tokios kompanijos kaip „Fortune
Brands“, „Sara Lee“ ir ITT. „Kraft
„Kraft Foods“ skaidosi į dvi bendroves. AFP
Šalys, kurios
bankrutavo
Leonas Grybauskas
1994 metais, kai kilo indėnų revoliucija šalies viduryje ir buvo nužudytas
vienas potencialiausių kandidatų į šalies prezidentus
Luisas Colosio, burbulas
sprogo.
Didžiausių rūpesčių šalis
turėjo dėl vekselių, pavadintų tesobonomis. Tai buvo
specialūs bonusai, kurių
vertė indeksuota doleriais.
TIK SKAIČIAI
600
tiek darbuotojų atleis Šveicarijos bankas „Credit Suisse“
6%
tokio pardavimų augimo šiemet tikisi
„Mercedes“
„Hitachi“ ir „Mitsubishi Heavy Industries“ pradėjo derybas dėl susijungimo. AFP
Užsienyje
Milijoninė ,,Shell" problema
,,Royal Dutch Shell" gali sumokėti beveik pusę milijardo
dolerių (per 410 mln. dolerių)
už naftos nuotėkį Nigerijoje.
1,85 mlrd.
tiek hektolitrų alaus pernai pagaminta visame
pasaulyje
Nr. 29
2011 m. rugpjūčio 8–14 d.
Nr. 29
2011 m. rugpūčio 8–14 d.
Drastiškai kritus meksikietiškos valiutos kursui Vyriausybė buvo nepajėgi šių
vertybinių popierių išpirkti.
Į pagalbą atėjo amerikiečiai. Jie suteikė 20 mlrd.
Kartą per savo istoriją Amerika jau buvo tapusi nemoki
– iš karto po Nepriklausomybės paskelbimo 1790 metais, kai federalinė valdžia
perėmė valstijų administracijos kariuomenės skolas.
Metų pabaigoje valstybės
skola siekė net 75 mln. dolerių. Ne kiekvienas pripažino tai kaip bankrotą, nes
Vyriausybė sutiko grąžinti
skolas pagal anksčiau nustatytą procentą (6 proc.) (jei
gerai suprantu: pagal ankstesnį susitarimą mokėti 6
proc. palūkanas???), tačiau
mokėjimo terminą pratęsė
10 metų.
XIX amžiaus penktajame
dešimtmetyje tradicinį bankrotą paskelbė aštuonios
valstijos ir viena teritorija
– Florida (vėliau taip buvo
pavadinta ir valstija). Dar
ketvirtajame dešimtmetyje
JAV buvo tapusios ištisa statybų aikštele.
Kaip grybai po lietaus
dygo geležinkeliai, buvo
plėtojama
infrastruktūra.
Dauguma investicijų rėmėsi
skolintais pinigais. Kai atėjo
atlygio metas, paaiškėjo, kad
daugelio valstijų kasos yra
tuščios. Dalis skolų nebuvo
sumokėta, dalis – restruktūrizuota.
Praėjus beveik dvejiems
metams po to, kai kompanija
paskelbė bankrotą ir JAV vyriausybė ją išpirko, GM pranešė,
kad antrąjį ketvirtį kompanija
uždirbo 2,5 mlrd. JAV dolerių,
beveik dvigubai daugiau nei
prieš metus, pranešė CNNmoney.com.
GM pajamos antrąjį ketvirtį
išaugo 19 proc. iki 39,4 mlrd.
JAV dolerių. Visame pasaulyje
kompanija pardavė 2,3 mln. automobilių, 7 proc. daugiau nei
prieš metus. Po šių pranešimų
GM akcijos pakilo 2 proc.
Kiek anksčiau pagrindinė GM
pasaulinės rinkos konkurentė
„Toyota Motor“ pranešė apie
ženkliai sumažėjusias ketvirčio
pajamas, kurioms įtakos turėjo
kovo mėnesį Japoniją sukrėtęs
žemės drebėjimas.
TIK SKAIČIAI
138
Foods“ teigė, kad Šiaurės Amerikos maisto produktų gamybos
verslas bus atskirtas nuo kompanijos akcininkų. Pasaulinį užkandžių kompanijų tinklą sudarys
Europoje bei besivystančio pasaulio šalyse esantys padaliniai
bei Šiaurės Amerikos užkandžių
bei konditerijos verslas. „Kraft
Foods“ pranešime teigiama,
kad skaidymosi procesą tikimasi
užbaigti iki 2012 metų pabaigos.
mln.
tiek JAV dolerių uždirbo „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas
pardavęs 5 mln. kompanijos akcijų
8,8
tiek . JAV dolerių siekė „Bank of
America“ ketvirčio nuostoliai
mlrd.
Meksikai pagalbos ranką ištiesė Amerika. Reuters
Dalinis bankrotas
1981 metais Lenkija taip pat
paskelbė dalinį bankrotą.
Generolas Wojciechas Jaruzelskis tada pripažino, kad
šalis neturi pinigų skoloms
apmokėti ir dėl to apkaltino
Edwardą Giereką, neva jis
pradėjo skolintis. Valstybės
skola siekė 50 mlrd. dolerių.
Užsienio investuotojai taip
ir neatgavo pinigų arba juos
atgaudavo
nereguliariai
beveik iki dešimtojo dešimtmečio vidurio.
FAKTAI
Amerikos sprendimas
••Praėjusią savaitę JAV valstybės skolos „lubos“ padidintos 2,1 trln. JAV dolerių.
Šalies Kongresas manais už
tai sutiko per ateinantį dešimtmetį apkarpyti išlaidas
mažiausiai 2,4 trln. JAV dolerių.
••JAV skolos „lubos“ bus
pakeltos dviem etapais: pirmuoju valstybės išlaidos bus
sumažintos 900 mlrd. dolerių per artimiausią dešimtmetį, antruoju etapu specialusis Kongreso komitetas
turės rasti būdų, kaip sutaupyti dar 1,5 trlj. JAV dolerių.
Pajamos viršijo prognozes
■ Didžiausia automobilių
gamintoja Jungtinėse Valstijose, kompanija „General
Motors“ (GM) paskelbė savo
antrojo ketvirčio finansinius
rezultatus, kuriuose fiksuojami smarkiai išaugę ketvirčio
pardavimai bei pajamos.
19
Urugvajus apsiėjo be TVF paramos. Reuters
Skolų krizė plinta
■ Europos Komisijos (EK)
pirmininkas Jose Manuelis
Barroso perspėjo, kad valstybių skolų krizė plinta už euro
zonos periferijos ribų.
GM pajamos antrąjį ketvirtį išaugo
19 proc. Reuters
Savo laiške Europos valstybių
vyriausybėms jis paragino jas
visapusiškai palaikyti euro valiutos zoną.
EK pirmininkas taip pat teigė,
kad vyriausybė turi kuo skubiau
peržiūrėti Europos finansinio
stabilumo fondo (EFSF) steigimo siūlymą, kad sustabdytų
užkrato plitimą euro zonoje.
EFSF steigimo dar nėra ratifikavusios kai kurios ES valstybės
narės.
J. M. Barroso paragino šias
valstybes paspartinti patvirtinimo procedūras, kad EFSF
galėtų kuo greičiau pradėti tinkamai funkcionuoti ir išgelbėtų
euro zoną.
EK prezidentui daug nerimo
kelia ir tai, kaip obligacijų rinkos vertina Italiją ir Ispaniją. EK
baiminasi, kad šioms šalims,
skritingai nuo Graikijos, Portugalijos ar Airijos, nepavyks suteikti finansinės paramos.
J. M. Barroso pripažįsta, kad euro
zonos krizė plečiasi. AFP
Užsienyje
20
Nr. 29
2011 m. rugpūčio 8–14 d.
,,Nabucco“ likimas nebeaiškus
Iki metų pabaigos bus priimtas galutinis sprendimas dėl naujos dujų arterijos į Europą –
,,Nabucco‟ projekto įgyvendinimo. Tačiau virš jo telkiasi juodi debesys.
Ieškos partnerių
Ingrida Mačiulaitytė
ingrida.maciulaityte@ekonomika.lt
D
idžiulio dujotiekio ,,Nabucco“
projektas – kertinis Europos
Sąjungos (ES)
strategijos, kuria siekiama
sumažinti rusiškų dujų dalį
Europos rinkoje, akmuo.
Šiandien jis guli ant Azerbaidžano pečių.
Dujos į Vakarus
Praėjus dviem dešimtmečiams, kai atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos ir aktyviai
pradėjo plėtoti naftos prekybą su Vakarų valstybėmis,
Azerbaidžanas pastaraisiais
metais susirūpino kito energijos šaltinio – gamtinių dujų
– tiekimo į Europą galimybėmis.
Planuojama, kad šalies
naftos gavyba per ateinančius kelerius metus pasieks
piką, todėl tik gamtinės dujos
leis užtikrinti tvarią plėtrą,
anksčiau iš Kaspijos jūros
šalelės pavertusią Azerbaidžaną energetikų imperija.
Projektas svarbus ir Europai. Šio žemyno gamtinių
dujų paklausa, tikėtina, stipriai išaugs Vokietijai ir Italijai nusprendus atsisakyti
atominės energetikos. Juolab
kad kontinentas ketina gerokai sumažinti anglies dvideginio emisiją.
Spaudžia EK
Europos Komisija (EK) jau
seniai spaudžia pradėti ,,Nabucco“ dujotiekio statybas ir
išskiria šį projektą iš kitų. Jis
leistų strateginį dujų kiekį iš
Azerbaidžano atgabenti į po
Rusijos padu laikomą Rytų
Europą.
Nors ,,Nabucco“, yra tris
kartus didesnis nei pagrindiniai konkurentai (dujotiekiu
dujos galėtų būti gabenamos
net iki Austrijos), jo atstovai
nieko nežada.
Iki šių metų pabaigos Azerbaidžanas turi pasirinkti
ilgalaikius dujų iš didžiulio
,,Shah Deniz II“ telkinio pirkėjus. Šiame telkinyje glūdi
daugiau nei 1 trln. kubinių
metrų dujų.
,,Nabucco“ per metus į Europą galėtų transportuoti 31 mlrd. kubinių metrų dujų. Reuters
kaip Vyriausybės atstovo,
balsas priimant sprendimą,
kas gaus 16 mlrd. kubinių
metrų dujų, iš kurių 10 mlrd.
bus tiekiama Europai, yra lemiamas.
Nori mažesnio projekto
E. Nasirovas pareiškė, kad
,,Socar“ palaiko mažesnio
dujotiekio, kuris vėliau galėtų būti praplėstas, idėją. Jis
taip pat užsiminė, jog valstybinė įmonė svarsto galimybę
tapti dujotiekio akcininke,
kad galėtų daryti įtaką nustatant dujų tranzito tarifus
ir priimant kitus strateginius
sprendimus.
,,Nenorime mokėti už pajėgumus, kurių mums nereikia“, – interviu ,,Wall Street
Journal“ sakė E. Nasirovas.
,,Shah Deniz“ operatorė kompanija BP išsakė panašią poziciją.
Tokie sprendimai gali būti
palankūs ,,Nabucco“ konkurentams, tokiems kaip ITGI
dujotiekio projektas, kurį
plėtoja Italijos energetikos
kompanija ,,Edison SpA“, ir
,,Trans Adriatic Pipeline“
projektas, numatantis tiesiausą dujų kelią į Italiją per
Graikiją ir Albaniją.
Pabrėžia privalumus
,,Nabucco“ atstovai tikina,
kad projektas turi daugiausia privalumų žvelgiant į
tolimą perspektyvą vien dėl
dydžio.
,,Didelis dujotiekis atei-
» Du trečdaliai dujotiekio liks tušti, kol prie jo
neprisijungs kitas stambus tiekėjas. Natūralu,
kad tuščias dujotiekis – pinigų švaistymas
tyje bus efektyvesnis kainų
atžvilgiu. Juo tekės daugiau
dujų, todėl tiekėjas ir projekto rėmėjai gaus daugiau
pajamų“, – ,,Finantial Times“ kalbėjo pagrindinių
projekto rėmėjų Austrijos
energetikos
kompanijos
OMV AG ir Vokietijos bendrovės RWE AG konsorciumo atstovas Christianas Dolezalas.
Kompanijos iki spalio
turi pateikti planus, kokį
dujų kiekį numato pirkti.
Azerbaidžanui liktų vos trys
mėnesiai apsispręsti dėl dujotiekio likimo.
,,Gazprom“ viražai
Kitas svarbus įvykis, pakreipęs ,,Nabucco“ projekto
plėtrą neigiama linkme, –
Vokietijos RWE ir Rusijos
koncerno ,,Gazprom“ susitarimas pradėti derybas
dėl bendro projekto gaminti
elektrą iš dujų ir anglies.
,,Supratimo memorandumas tarp RWE ir ,,Gazprom“
padėjo pamatus tolesnėms
kompanijų deryboms dėl
naujo elektros energijos
gamybos projekto plėtros“,
– sakė RWE tiekimo ir prekybos vadovas Stefanas Judischas, tačiau pabrėžė, kad
bendrovė neketina keisti
savo pozicijos ,,Nabucco“
klausimais.
FAKTAI
Pasirinko Europą
Birželį Baku vykusioje konferencijoje
Azerbaidžano
prezidentas Ilhamas Alijevas
dar kartą užtikrino, kad naujojo telkinio dujos keliaus į
Europą. Tačiau jis nepasakė,
kaip tai vyks.
Šalies vadovui didelę įtaką
daro geras draugas Elshadas
Nasirovas – valstybinės naftos kompanijos ,,Socar“ viceprezidentas. Ši įmonė valdo
10 proc. ,,Shah Deniz“ konsorciumo. Dar po 25,5 proc. valdo
britų naftos gigantas BP ir
Norvegijos valstybinė įmonė
,,Statoil“. Vis dėlto ,,Socar“,
,,Socar“ nori pardavinėti dujas kuo didesniam skaičiui
Europos valstybių ir gauti
geriausią kainą. ,,Nabucco”
dujotiekis galės transportuoti 31 mlrd. kubinių metrų dujų, todėl du trečdaliai
dujotiekio liks tušti, kol prie
jo neprisijungs kitas stambus tiekėjas. Natūralu, kad
tuščias dujotiekis – pinigų
švaistymas.
Toje pačioje birželį Baku
vykusioje
konferencijoje
ES energetikos komisaras
Guntheris Oettingeris pabrėžė kaimynystėje esančio
Turkmėnistano, kaip potencialaus papildomo dujų tiekėjo, svarbą.
ES neseniai suteikė komisarui mandatą dalyvauti
Azerbaidžano ir Turkmėnistano derybose dėl galimo
bendradarbiavimo tiekiant
dujas į Europą.
Dauguma ekspertų galimą šalių bendradarbiavimą vertina skeptiškai ir
teigia netikintys, kad Turkmėnistanas artimiausioje
ateityje sutiks eksportuoti
dujas į Vakarus, pirmiausia
dėl stiprios Rusijos ir Irano
opozicijos šiuo klausimu.
Iranas taip pat galėtų būti
potencialus eksportuotojas,
tačiau dėl politinių realijų
šis pasirinkimas atrodo mažai tikėtinas.
,,Nabucco“
••2009 metais buvo pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas tarp Turkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Austrijos
dėl projekto įgyvendinimo.
••Dujotiekį planuojama nutiesti iki 2017 metų.
••Numatomas dujotiekio
ilgis – 4,042 kilometro, maksimalus transportuojamų
dujų kiekis – 31 mlrd. kubinių
metrų per metus.
Dujotiekio tiesimo projekte dalyvaujančios valstybės teisiškai jau susitarė, tačiau pagrindinį sprendimą priims Azerbaidžanas. AFP
••Dujotiekį planuojama tiesti nuo Erzurumo provincijos
Turkijoje iki Baumgarteno
Austrijoje.
Mokslas ir technologijos
22
TIK SKAIČIAI
20
cm
biologai nustatė, kad šikšnosparniai gali pajusti savo
aukų venomis tekantį kraują 20 centimetrų atstumu
Nr. 29
2011 m. rugpjūčio 8–14 d.
Nr. 29
2011 m. rugpūčio 8–14 d.
Siūlomi „pigūs“, ne milijardus, o milijonus dolerių kainuojantys skrydžiai į kosmosą. Reuters
Skrydis į Marsą pinga
Naikinami Amazonės miškai
■ Kompanija „Space Exploration Technologies“, arba
kitaip „SpaceX“, šių metų
lapkričio 30 dieną ketina
paleisti antrąją bandomąją
„Dragon“ kapsulę, kuri turės
susijungti su Tarptautine
kosmine stotimi (TKS).
■ Brazilijos Vyriausybės tyrėjai
„SpaceX“ su NASA yra pasirašiusi sutartį dėl krovinių gabe-
nimo į TKS ir planuoja patobulinti
„Dragon“ kapsulę, kad ja į kosmosą ir galbūt net į Marsą būtų
galima skraidinti žmones. „Mes
apskaičiavome, kad „Dragon“
kapsulė su „Falcon Heavy“ raketa galėtų nuskraidinti žmones į
Marsą už kelis šimtus milijonų, o
ne milijardų JAV dolerių“, – teigė
NASA „Ames“ tyrimų centro direktorius Pete‘as Wordenas.
Robotai užkariauja žmones
Siaubo filmuose esame įpratę matyti žmogui bloga darančius robotus. Realybė kitokia – žmonės eina iš proto dėl
šio naujo pagalbininko.
Neringa Medutytė
neringa.medutyte@ekonomika.lt
T
aivano kompanija
„Foxconn Technology Group“, surenkanti „Apple“
bendrovės „iPhone“ ir „iPad“
produktus, planuoja savo
veikloje naudoti dar daugiau
robotų. Šioje kompanijoje jau
dirba 10 tūkst. robotų, o per
ateinančius trejus metus turėtų būti įdarbinta dar 1 mln.
elektroninių pagalbininkų.
Tokių sprendimų imtasi
dėl augančio darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, Kinijoje, ypač
kompanijose, gaminančiose
elektros produktus, sparčiai
plinta automatizacijos mada.
Daugelis šios srities įmonių planuoja keltis į šalis, kuriose yra pigesnė darbo jėga,
tačiau tai padaryti sunkiau
nei nusipirkti robotų.
Darbuotojų streikai ir jų
reikalavimai mokėti didesnius atlyginimus tapo sunkia
našta – kompanijų vadovai
renkasi robotus, o ne žmones.
metų. Jie skalbia, siurbia, dabar net kalba arba glaustosi.
Baltas minkštas ruonis
jau spėjo tapti Japonijos žemės drebėjimo aukų draugu.
Į nukentėjusius nuo stichijos
senelių namus grįžę gyventojai rado du draugus – Paro
vardu pavadintus ruonius.
Beveik pusė nuo kovo 11ąją įvykusio žemės drebėjimo
nukentėjusių aukų yra vy-
resni nei 65 metų. Kad padėtų
išgyventi nelaimę, daugelis
socialinių įstaigų įsigijo gyvūnų.
Netoli Fukušimos elektrinės esančių senelių namų direktorius pasirinko robotus.
Jo teigimu, tai pigiau ir kelia
mažiau rūpesčių.
„Kai laikau robotą apkabinusi, net žinodama, kad jo
viduje yra baterija, jaučiuosi
saugi“, – sakė 85-erių Satsuko
Yatsuzaka.
Šiais robotais ruoniais gyventojai džiaugiasi pusantros
valandos iš ryto ir tiek pat vakare. Per pietus robotai yra
įkraunami.
Robotas paukštis
Kita svajonė, puoselėta dar
Leonardo da Vinci, išsipildė šiais metais. Vokiečių
inžinieriai sukūrė robotą
paukštį.
Kiro prototipą kompanijos „Festo“ darbuotojai
pavadino „SmartBird“ (liet.
protingas paukštis). Šio
paukščio sparnų plotis yra
beveik du metrai, o sveria
jis 450 gramų.
Labiausiai ne tik mėgėjus, bet ir technologijų
pasaulio specialistus nu-
stebino ne tai, kad roboto
sparnai gali judėti aukštyn
ir žemyn, bet jų lankstumas,
primenantis tikro paukščio
skrydį ir graciją.
Šis aparatas, kaip ir prieš
kelerius metus Harvardo
universiteto mokslininkų
sukurtas vos monetos dydžio robotas musytė, gali
atlikti pavestas užduotis ir
iš toli būti kontroliuojamas
pranešė, kad liepą, palyginti
su birželiu, Amazonės miškų
kirtimas išaugo 17 proc. Per
mėnesį buvo iškirsta daugiau
kaip 300 kv. kilometrų atogrąžų miškų.
Per mėnesį iškertama daugiau kaip 300 kv. kilometrų atogrąžų miškų. AFP
žmogaus.
Apie panašius išradimus
girdima nuolat. Žmoniją
šiuo metu labiausiai domina, kiek toli nueis roboto
ir žmogaus draugystė. Skeptikai nuolat svarsto, kodėl
žmogus mašiną siekia padaryti panašią į save.
Padeda žmogui
Populiariojoje
enciklopedijoje „Wikipedia“ humanoidas apibūdinamas kaip
robotas, kuriam būdinga
žmogaus išvaizda, ir kuris
gali naudotis žmogui reikalingais daiktais bei būti žmogaus aplinkoje.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo 2003 iki 2006
metų buvo parduota 2 mln.
100 tūkst. robotų, pritaikytų
asmeninėms žmogaus reikmėms. Į šį skaičių įtrauktas
ypač paklausus robotas dulkių siurblys.
Siekia panašumo
Androidais vadinami aparatai yra tiesioginė žmogaus
išvaizdos kopija. Jų autorių
tikslas – estetiškas, kuo artimesnis žmonių išvaizdai
robotas.
Pavyzdžiui, šių metų pradžioje pasirodė „Amar III“ –
mokytis iš savęs ir aplinkos
galintis robotas.
Naudodamas rankas ir
akis-kameras bei procesorių
robotas gali atlikti skirtingas
užduotis jį supančioje aplinkoje ir mokytis. „Amar III“
jau išmoko, kaip reikia elgtis
virtuvėje.
FAKTAI
robotai
••Terminas „humanoid“ pirmą kartą buvo pavartotas
1912 metais.
••Jis apibūdino į žmogaus skeletą panašią fosiliją.
••Androidai bus pradėti gaminti nuo 2012 metų.
••2010 – 2013 metais bus
parduota 6,7 mln. robotų asmeninėms reikmėms.
••Asmeninių robotų industrija iki 2015 metų išaugs iki 15
mlrd.
Sukels šoką
Manoma, kad Taivano kompanijos „Foxconn Technology Group“, bendradarbiaujančios su tokiais klientais
kaip „Dell“, „Hewlett-Packard“, „Nokia“, automatizacija sukels šoką. Šioje bendrovėje dirba 1 mln. 200 tūkst.
darbuotojų.
„Darbo užmokestis auga
taip sparčiai, kad kai kurios
bendrovės nebegali išsilaikyti“, – sakė Danas Binas,
kurio atstovaujamas fondas
investuoja į naujausias technologijas, paremtas paslaugomis vartotojams.
Nebūtina turėti 1 mln. robotų, kad jie paveiktų mūsų
gyvenimą. Šie žmonijos kūriniai naudojami nuo 1961
žinodama, kad jo
viduje yra baterija,
jaučiuosi saugi
Gegužę miškų buvo kertama
gerokai mažiau, o balandį daugiau kaip 400 kv. kilometrų
Mokslininkai sukūrė žmogaus
dydžio moterį mašiną, kurios
silikoninė oda primena žmogaus
odą.
Scanpix
Amazonės miškų iškirsta vienoje
Brazilijos valstijoje, Mato Grose.
2009 metais Jungtinių Tautų klimato kaitos viršūnių susitikime,
kuris vyko Kopenhagoje, Brazilija įsipareigojo iki 2020-ųjų 80
proc. sumažinti Amazonės miškų
kirtimą. Brazilijoje yra 5,3 mln.
kv. kilometrų džiunglių ir miškų,
daugiausia Amazonės upės baseine.
23
TIK SKAIČIAI
60
JAV mokslininkai per metus atlieka apie
60 tūkst. eksperimentų su primatais
tūkst.
15,7%
Europos vėjo energijos asociacijos
skaičiavimu, iki 2020 metų Europos
vėjo energija sudarys 15,7 proc. visos
Europoje suvartojamos energijos
Oda – lyg žmogaus
Vieną didžiausių žingsnių
žengė mokslininkai, sukūrę
žmogaus dydžio „Actroid
DER“ – moterį mašiną, kurios silikoninė oda primena
žmogaus odą.
Japonų „Kokoroko“ sukurta lėlė naudojama kaip
informacijos pranešėja renginiuose, konferencijose. Ją galima pirkti arba išsinuomoti.
Sukurti šią lėlę kainavo nei
daug, nei mažai – 600 tūkst.
litų.
Iš pat pradžių „Actroid“
buvo eilinis robotas, kurio
naujausia versija keliavo po
technologijų parodas. Carnegie Melon universiteto studentai užsibrėžė šį robotą padaryti panašų į moterį. Gautą
aparatą „Actroid DER“ jie
neoficiliai vadina Jume (liet.
svajonė).
Pradininkas – siurblys
„Actroid“ robotai priklauso
naujai robotų kartai. Jie nėra
užprogramuoti, bet panašėja
į agentus, galinčius namuose,
mokyklose ar biuruose atlikti
darbus, kuriuos anksčiau
darydavo tik žmogus. Kad ir
kaip ironiška, šios moters
mašinos pradininkas buvo
dulkių siurblys „Romba“ bei
jau minėti pliušiniai robotai
ruoniukai.
Robotas „Herb“, nors ir
nėra toks gražus kaip Jume,
geba peržvelgti savo atminties įrašus ir iš jų intensyviai
mokytis. Šis aparatas, pavyzdžiui, žino, kad puodelyje yra
sultys, o ne pienas ar kava.
Toks kasdienių situacijų supratimas – sudėtingas matematikos ir kompiuterių
mokslų darbo rezultatas.
Žmogus+robotas=?
Gydo Paro
Kai laikau robotą
»
apkabinusi, net Mokslas ir technologijos
Dar daugiau pamąstymų
kelia projektas „Life Naut“.
Jis tiria roboto ir žmogaus
susijungimo galimybes kaip
kelią į nemirtingumą. Vykdant šį projektą buvo sukurta
„Bina48“ – kalbanti roboto
galva.
„New York Times“ žurnalistė aprašė, kad susitikimas su šiuo robotu buvo
nepaprastas – stulbinamai į
žmogų panaši galva nesiliovė
kalbėjusi, uždavė protingų
klausimų, citavo eiles. Žurnalistė teigė pasijutusi vaiku,
kai pirmą kartą susitiko roboto ir jos akys.
Sukūrė transseksualas
Pokalbio metu „Bina48“ atskleidė, jog jos asmenybę
„Robot Simuloid“ padės gydyti dantis. Scanpix
sukūrė milijonierius Martine‘as Rothblattas, sumokėjęs
125 tūkst. JAV dolerių, kad
būtų sukurtas robotas, panašus į jo ir žmonos Binos gyvenimą. M. Rothblattas vedė
Biną ir susilaukė keturių
vaikų. Vėliau pajuto, kad yra
moteris ir pasikeitė lytį. Vis
dėlto šeima išliko kartu.
„Bina48“ buvo įkvėpta ir
sukurta pagal šios šeimos
santykių pavyzdį. Beje, M.
Rothblattas šiuo metu verčiasi advokato praktika ir atstovauja lytį besiruošiantiems
keisti asmenims.
Veide – 30 variklių
Prisimindama savo „šeimininkus“ „Bina48“ net paklausė žurnalistės: „Kaip
manai, kada dirbtinis protas
pakeis advokatus?“
„Binos48“ oda pagaminta
iš medžiagos, vadinamos
„Frubber“, o jos veide veikia 30 variklių, kurie leidžia
šypsotis, raukytis, atrodyti
sutrikusiai.
gramuoti – taikomos vaikų
raidos žinios. Tad robotai
auga ir mokosi kaip vaikai.
Įdomu, kad šie automatai jau
pradėjo veržtis ir į sudėtingą
žmonių jausmų pasaulį. Jie
analizuoja prisilietimus, jų
sukeltus jausmus.
Mokosi iš vaikų
Į lovą – su robote
Jau sukurtas ir „Robot Simuloid“, padedantis odontologams praktikuotis ir
atlikti sudėtingas dantų gydymo procedūras. Taip pat
pasaulį išvydo 1,3 m aukščio
vaikiškos išvaizdos robotas.
Šis aparatas verčia naują
puslapį robotų pasaulyje.
Jo, kaip ir anksčiau minėtų
robotų, intelektas sukurtas
taip, kad jo nereikėtų užpro-
Las Vegaso parodoje demonstruota „Roxxxy“ turi
tris asmenybes – pagal kliento poreikį ji automatiškai
atnaujina savo duomenis
nuolat parsisiųsdama juos iš
interneto. Šis išradimas tapo
ne tik malonia sugulove vyrams, bet ir gana kūrybinga
pašnekove.
Beje, per pratybas jau rieda
ir robotas „Fort Beninge“. Jis
moka šaudyti tikromis kulkomis, svaidyti granatas. Kyla
klausimas, ar japoniški animaciniai filmukai, kuriuose
pernelyg išreikštas seksualumas bei agresija, nėra žmonijos ateitis.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo 2003
»
iki 2006 metų buvo parduota 2 mln. 100
tūkst. robotų, pritaikytų asmeninėms žmogaus reikmėms
Skaitmeninė karta
24
TIK SKAIČIAI
„Twitter“ auga
1000
■ Penkerius metus gyvuo-
liepos mėnesį „Google“ įsigijo 1 000 patentų iš kompanijos
„International Business Machines“
110
mln.
antrąjį šių metų ketvirtį kompanija „Apple“ tapo didžiausia išmaniųjų
telefonų pardavėja. Iš viso bendrovė pardavė 110 mln. vienetų
jantis socialinis tinklalapis
„Twitter“ pranešė, kad
kompanijai pavyko užbaigti
dar vieną finansavimo etapą,
kurį inicijavo Rusijos milijardieriaus Jurijaus Milnerio
vadovaujama kapitalo įmonė
„DST Global“.
„Twitter“ neskelbia, kiek lėšų
jai pavyko pritraukti. Neseniai
Nr. 29
2011 m. rugpjūčio 8–14 d.
Nr. 29
2011 m. rugpūčio 8–14 d.
Aplenkė „Firefox“
kompanija pranešė išleisianti iki
25 mln. naujų akcijų. Vienos jų
kaina sieks kiek daugiau nei 16
JAV dolerių.
Rizikos kapitalo duomenų
įmonės „VC Experts“ skaičiavimu, tai leistų socialiniam tinklalapiui uždirbti apie 400 mln.
JAV dolerių.
„Twitter“ yra viena iš nedaugelio bendrovių, pakeitusių pasaulį“, – teigė J. Milneris.
■ Interneto tyrimų bendrovės
„StatCounter“ duomenimis,
liepą Didžiojoje Britanijoje
„Google Chrome“ aplenkė
„Mozilla Firefox“ ir tapo antra
pagal populiarumą interneto
naršykle.
Neseniai kompanija „Twitter“ pranešė išleisianti iki 25 mln. naujų akcijų. Scanpix
3D pramonės revoliucija
Mindaugas Samkus
mindaugas.samkus@ekonomika.lt
S
pausdinti
3D
būdu nėra naujiena. Jau kelis
dešimtmečius tai
buvo
vadinama
greituoju
prototipavimu:
greitas būdas pagaminti
vienkartines prekes išlydant
plastiko ar metalo miltelius
ir naudojant brangius, kompiuteriu valdomus lazerius,
rašo BBC.
Šiuo metu daugumą produktų galima pagaminti paspaudžiant vieną mygtuką.
Ar 3D spausdinimo technologija ves prie masinės gamybos žlugimo?
naktį, tačiau tai vis tiek
yra greičiau nei tradiciniai
gamybos būdai. Padaryti
pakeitimų taip pat yra kur
kas patogiau ir lengviau – tereikia šiek tiek pasėdėti prie
kompiuterio, o ne pertvarkyti visą gamybos mašiną.
Skaitmeninė karta
3D technologija žinoma
jau beveik 20 metų, tačiau
per pastarąjį dešimtmetį
spausdinimo išlaidos smar-
kiai sumažėjo ir padidėjo
galimų naudoti medžiagų
įvairovė.
Anksčiau
3D
spausdintuvai daugiausia
naudojo plastiką. Dabar
įmanoma spausdinti naudojant metalus, nailoną ar perdirbtą popierių.
3D spausdintuvus gaminančios įmonės „Digital
Forming“ vadovė Lisa Harouni tai vadina pramoniniu
„Google“ produktas vis dar
atsilieka nuo „Microsoft Internet
Explorer“ naršyklės.
„Chrome“ dalis rinkoje išaugo
„Chrome“ interneto naršykle naudojasi per 160 mln. vartotojų. Reuters
perversmu skaitmeniniame
amžiuje. Nors iki šiol ši technologija buvo naudojama
tokiems produktams kaip
„Formulės-1“ automobilių
detalės ar itin jautrūs laikrodiniai mechanizmai gaminti, šiandien į rinką gali
įžengti ir įmonės, gaminančios tokias kasdienio vartojimo prekes kaip baldai ar
žaislai.
Technologija tampa labiau orientuota į vartotoją.
Vienos technologijų instituto sukurtas mažiausias
3D spausdintuvas yra ne ką
didesnis nei sulčių pakelis, o
jo kaina siekia vos 1,7 tūkst.
JAV dolerių.
Pasieks ir mokyklas
Didžiosios Britanijos Ravensbourne‘o koledžo dėstytoja Flora Parrott teigia,
kad šiuo būdu ketinama pradėti kopijuoti ir muziejuose
esančius daiktus.
„Tai suteiktų istorikams
galimybę ištirti eksponatų
vidų. Kitu atveju juos tektų
daužyti, – BBC kalbėjo ji. –
Mokyklos per pamokas tyrimams taip pat galėtų nau-
doti įvairias daiktų kopijas.“
Šiuo metu JAV Kalifornijos valstijos mokyklose
pradedami įrengti 3D spausdintuvai, todėl nesunku įsivaizduoti, kaip pamažu jų
atsiras visose mokyklose,
panašiai kaip kompiuterių
praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje.
„Spausdinami“ net pastatai
Bristolio universiteto Civilinės ir statybų inžinerijos
skyriuje yra didžiulis įrenginys, kuriuo galima „atspausdinti“ net pastatus. Šiame
FAKTAI
3D spausdinimas
••Inžinieriai ir dizaineriai 3D
spausdintuvus naudoja jau
daugiau nei dešimtmetį.
Pramoninis perversmas
••Technologija sparčiai išpopuliarėjo 2003 metais, kai
pradėjo kristi 3D spausdintuvų kainos.
Jau daugiau kaip 100 metų
gamybos pramonėje dominuoja masinės gamybos
idėja. Ją praėjusio amžiaus
pradžioje sugalvojo Henry
Fordas, norėdamas išspręsti
kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Tai buvo naujos eros
gamybos pramonėje pradžia,
o naują masinio vartojimo
rinką užplūdo didžiulis kiekis produkcijos.
Dabar 3D spausdinimo
technologija pradeda keisti
XX a. dominavusį masinės
gamybos modelį. Jos pradininkai – Lafboro universiteto tyrėjai. Vienas jų,
Neilas Hopkinsas, teigia,
kad ši technologija užsienio
gamybą gali padaryti kur
kas pigesnę, jei gamintojai
reikiamą detalę galės atsispausdinti bet kurioje 3D
spausdinimo paslaugas teikiančioje parduotuvėje.
„Pagamintų detalių atsargos galės būti laikomos ne
skirtingose pasaulio vietose,
o sudėtos į virtualius kompiuterinius sandėlius, iš kurių jas bet kada bus galima
atsispausdinti“, – BBC laidoje ,,In Business“ aiškino
N. Hopkinsas.
••Daugiau kaip 20 proc. 3D
būdu spausdintų objektų yra
baigtiniai produktai, o ne
prototipai. Prognozuojama,
kad iki 2020 metų šis skaičius
išaugs iki 50 proc.
••Šiuo metu technologija
daugiausia yra naudojama
gaminant papuošalus, avalynę, pramoninio dizaino,
architektūros, inžinerijos ir
statybos, automobilių gamybos, kosmoso aviacijos, dantų
gydymo ir medicinos pramonės srityse.
12 proc. ir liepą siekė 22,1 proc.
„Internet Explorer“ atiteko 46
proc. rinkos dalies, „Firefox“ –
21,6 proc.
Pasaulyje „Chrome“ interneto
naršykle naudojasi per 160 mln.
vartotojų.
Pasauliniu lygiu „Internet
Explorer“ liepą yra užėmusi
42 proc. interneto naršyklių
rinkos, „Firefox“ – 28 proc., o
„Chrome“ – 22 proc.
įrenginyje, panašiai kaip
įprastame
spausdintuve,
esantis kompiuteriu valdomas purkštukas purškia betoną ir sluoksnis po sluoksnio sukurdamas pastatą.
Skyriuje dirbančio Richardo Buswello teigimu,
jei pavyks įrodyti, kad ši
technologija iš tiesų veikia,
ir tuo įtikinti potencialius
vartotojus, priedų gamyba
(angl. additive manufacturing) gali tapti revoliucija
statybų pramonėje. Didžiausias pokytis, kurį duoda ši
naujovė, yra tai, kad pagrindiniu veikėju tampa dizaineriai.
„Greitosios
gamybos
(angl. rapid manufacturing)
esmė yra į pirmą vietą iškelti architektus, – ,,New
Scientist“ sakė R. Buswellas.
– Naująją technologiją perimantys jaunieji architektai
perkels naujus gamybos metodus į populiariąją architektūrą.“
„Tai yra naujos medžiagos, naujas projektavimo
procesas, naujas būdas pažvelgti į architektūrą“, –
teigė Didžiojoje Britanijoje
įsikūrusios Europos aeronautikos gynybos ir kosmoso kompanijos (EADS)
25
TIK SKAIČIAI
27
%
tiek antrąjį ketvirtį nukrito Ispanijos
telekomunikacijų bendrovės „Telefonica“
grynasis pelnas
440
tūkst.
inovacijų vadovas Ianas Riskas.
Neseniai vienoje EADS
lėktuvų gamykloje pasitelkiant priedų gamybos technologiją buvo sukurtas dviratis.
... ir lėktuvai
Sautamptono universitete
dirbantys Andy Keane‘as
ir Jimas Scanlanas išbandė
pirmąjį lėktuvą, pagamintą
pasitelkiant 3D spausdinimo
technologiją. Jie siekia parodyti, kaip naujasis gamybos būdas gali iš pagrindų
pakeisti lėktuvų gamybos
pramonę.
Mokslininkų
komanda
tikisi, kad 3D spausdinimo
technologija leis per kelias
dienas sukurti ir pagaminti
orlaivius, galinčius skristi
be piloto.
„Su 3D spausdinimo technologija galime grįžti prie
tikrų formų ir ištyrinėti oro
srautų matematiką nekurdami tiesių linijų, kad sumažintumėme išlaidas“, – pasakojo A. Keane‘as.
Griaunantis potencialas
Bendroves 3D spausdinimo
klausimais konsultuojančios
įmonės „Lagerwood mana-
Mokslininkai tikisi, kad 3D spausdinimo
»
technologija leis per kelias dienas sukurti
ir pagaminti orlaivius, galinčius skristi be
piloto
antrąjį ketvirtį kompanijai „Motorola“
pavyko parduoti vos 440 tūkst.
planšetinių kompiuterių
gement consultancy“ inžinierius Willas Sillaras teigia,
kad ši technologija turi ir nemažai griaunančios jėgos.
„Iki 50 procentų apyvartinio kapitalo šiuo metu yra susiję su atsargomis, – pasakojo
jis. – Pašalinkite šią problemą
– ir jūsų finansų direktorius
bus laimingiausias žmogus
pasaulyje.“
3D spausdinimo mašinas
gaminančios Vokietijos kompanijos EOS vadybininkas
Stuartas Jacksonas perspėjo,
kad šios technologijos atsiradimas gali kelti tam tikrų
rūpesčių.
„Jei kas nors visą gyvenimą paaukojo tam tikram
gamybos procesui sukurti, o
vėliau atsiranda viską pakeičianti technologija, naujovė
gali neatrodyti labai patraukli“, – mano S. Jacksonas.
Naujasis
spausdinimo
būdas gali sukelti nemažai
intelektinės
nuosavybės
klausimų. Ateityje galime
sulaukti piratavimo bylų, iškeltų žmonėms, kurie neteisėtai internetu parsisiuntė
knygų lentyną ar pavarų
dėžę. Tai, kas nutiko muzikos ir kino industrijoje, gali
pasikartoti ir gamybos pramonėje.
3D spausdinimo technologija pasiekė lemtingą
slenkstį. Dabar svarbiausia,
kad plačių pažiūrų žmonės ir
kompanijos pradėtų taikyti ją
versle ir galiausiai ji pakeistų
tradicinius gamybos būdus.
Daug greičiau
Spausdinimas
3D
būdu
kartais gali užtrukti ištisą
Naujasis »
spausdinimo būdas
gali sukelti nemažai
intelektinės nuosavybės klausimų
Technologija pretenduoja sukelti
revoliuciją gamybos pramonėje.
Reuters
3D spausdintuvu galima pagaminti
sudėtingiausias konstrukcijas.
AFP
Verslo švyturiai
26
Nr. 29
2011 m. rugpjūčio 8–14 d.
Nr. 29
2011 m. rugpūčio 8–14 d.
N. Novickienė: visur
svarbiausia saikas
CV
Verslo švyturiai
27
N. Novickienė įsitikinusi, kad
viešbutis, kuriame apsistoja
svečias, geriausiai pristato šalį.
Nadiežda Novickienė
Gimė 1951 spalio 8 d., Belgorodo srityje, Rusijoje.
1991–2000 m. – banko ,,Hermis“ valdybos pirmininkė
1969–1975 m. studijavo Charkovo politechnikos institute,
Ukrainoje.
Nuo 2001 m. – viešbučio
,,Narutis“ generalinė direktorė,
bendraturtė.
Fotodiena
1982–1985 m. studijavo Kauno
politechnikos institute ir įgijo
socialinių mokslų daktarės
laipsnį.
Vilniaus senamiesčio širdyje penkių
žvaigždučių viešbutyje ,,Narutis“ jau
daugiau kaip dešimtmetį aukščiausio
lygio Lietuvos svečius priima
Novickų šeima.
Ingrida Mačiulaitytė
ingrida.maciulaityte@ekonomika.lt
K
lasika ir prabanga
tviskančiame viešbutyje
su jo šeimininke
Nadiežda Novickiene kalbėjomės apie Lietuvos aptarnavimo kultūrą, viešbučių
verslą ir moters asmeninę
patirtį.
Bandelėmis neprekiavo
Prisimindama
vaikystę
verslininkė sakė bandelėmis neprekiavusi, kaip tai
darė dauguma dabar garsių
Lietuvos verslininkų.
,,Baigusi mokyklą mokiausi universitete, baigiau
aspirantūrą ir dirbau banke.
Tad tekdavo prekiauti tik
pinigais“, – prisiminė N. Novickienė.
Į viešbučių verslą moteris
sakė pasinėrusi atsitiktinai,
tačiau prisimindama tuos
laikus tikino, kad sprendimas buvo logiškas.
Kai 2000 metais N. Novickienės
vadovaujamą
antrą pagal dydį Lietuvos
komercinį banką ,,Hermis“
nupirko švedų SEB bankas,
moteris tvirtai nusprendė
palikti
bankininkystę.
Šeima turėjo ,,Naručio“
akcijų, todėl nauja veiklos
kryptis atsirado natūraliai.
,,Visą gyvenimą domėjausi aptarnavimo sfera. Tai
lėmė ir aplinka, kurioje gyvenau, maistas, jo ruošimas,
interjeras, – pabrėžė verslininkė. – Dirbdama banke
daug keliavau ir gyvenau geruose viešbučiuose visame
pasaulyje. Pastebėdavau ne
tik bendrą viešbučio vaizdą,
bet ir detales.“
Viešbutis – lyg namai
N. Novickienė neneigė, kad
ilgametė patirtis koordinuojant banko veiklą labai
padėjo.
,,Kai pradėjau dirbti šioje
srityje, reikėjo suderinti
daug dalykų – ir finansų
valdymą, ir bendravimą su
žmonėmis. Jei žmogus atvyksta į viešbutį, ši vieta
tam tikrą laiką tampa jo namais“, – prisiminimais dalijosi moteris.
Pasak verslininkės, kiekvienam žmogui kuriuo
nors gyvenimo etapu reikia
pakeisti užsiėmimą. Tai būtina. ,,Kuo jis radikalesnis
FAKTAI
,,Narutis”
••Viešbučio „Narutis“ istorija
siekia XVI-ąjį amžių.
••Viešbutis „Narutis“ yra
prabangių nepriklausomų
viešbučių aljanso ,,Preferred
Hotels Group” narys bei priklauso aukščiausios klasės
viešbučių ir kurortų grupei
„Preferred Boutique“.
– tuo didesnis iššūkis“, – akcentavo ji.
N. Novickienė tikino, kad
vadybos principai visur yra
panašūs, tik pabrėžė, kad
dirbant viešbutyje reikia
paaukoti daugiau energijos
ir laiko.
,,Bendras viešbučio vaizdas susidaro iš daugelio
smulkmenų, kurių nepastebime. Pavyzdžiui, banke
kiekvienas klientas žiūri
į smulkmenas“, – dvi savo
veiklos sritis lygino verslininkė ir tikino, kad į grožį,
tvarką ir aptarnavimą viešbutyje reikia investuoti
kasdien, o tai reikalauja nemažai pinigų, laiko ir energijos. ,,Ne tik vadovų, bet ir
darbuotojų“, – pabrėžė ji.
••Viešbutyje yra 50 kambarių, kuriuose vienu metu gali
apsistoti iki 94 svečių.
Krizė pareikalavo pastangų
Kalbėdama apie krizę verslininkė pabrėžė, kad sunkmetis pareikalavo pastangų.
,,Į daugelį dalykų reikėjo
reaguoti laiku: ir darbuotojų
skaičių mažinome, ir atlyginimai sumažėjo, ir pirkome
visko daug mažiau, beveik
nebuvo jokių investicijų“, –
prisiminė pašnekovė.
Dabar jau kitaip. Savininkai 30 proc. padidino viešbučio darbuotojų skaičių,
sugrąžino ankstesnes investicijas. ,,Po krizės likome
gyvi ir sveiki. Klestime“, –
džiaugėsi N. Novickienė.
Pasak jos, atsigaunanti
šalies ekonominė situacija
lemia, kad ir jos valdomas
viešbutis prisideda prie to,
kad kuo daugiau žmonių turėtų darbą.
»
Trūksta profesionalų
Apie profesionalumą, pasak
verslininkės, Lietuvoje kalbėti sunku.
,,Lietuvos aptarnavimo
sferoje dirba labai daug
jaunų žmonių. Taip visuomenėje susiklostė, kad padavėju ar administratoriumi
gali dirbti jaunas žmogus,
dar ieškantis savo karjeros
kelio. Jis ne visada žino, kur
eina“, – pasakojo „Naručio“
bendraturtė.
N. Novickienės teigimu,
Lietuvoje nėra gerų mokyklų, kurios ruoštų žmones
dirbti šioje srityje.
,,Tegul nepyksta kolegijos, bet Lietuvoje niekas
kokybiškai neruošia aptarnaujančio personalo“, – kritiškai kalbėjo verslininkė.
Anot jos, mūsų visuomenei taip pat svetimas dalykas yra tarnauti kitam žmogui.
,,Mes ne italai ir ne prancūzai – kitokie ir nebūsime.
Visi norime būti lygūs ir
imame dėl visko kovoti“, –
sakė pašnekovė.
Patarimų nedalija
Šalį pristato viešbutis
N. Novickienė įsitikinusi,
kad viešbutis, kuriame apsistoja svečias, geriausiai
pristato šalį.
,,Tai viena iš nedaugelio
vietų, kurioje apie kraštą
sužino į jį atvykęs žmogus.
Dažniausiai, jei užsieniečiui
patinka viešbutis, patiks ir
Lietuva“, – pasakojo verslininkė.
Ji patikino, kad dabar
juntamas turistų antplūdis.
Dabar Vilnių aplanko daugiau intelektualių žmonių.
Jie labiau domisi istorija
nei alumi ar naktiniais klu-
darbuotojams, to paties tikiuosi ir iš jų. Tai privatu“,
– savo verslo filosofiją išsakė
N. Novickienė.
Verslininkė teigė nesusidaranti išankstinių nuostatų – šis darbuotojas patinka, o tas ne. ,,Man svarbu,
kaip žmogus sugeba atlikti
darbą, ar yra profesionalas“,
– tvirtino viešbučio vadovė.
N. Novickienė su vyru Julijumi –
aktyvūs aukštuomenės
susibūrimų lankytojai.
ELTA
bais.
,,Vis daugiau turistų pageidauja
intelektualesnių
pažinimo vietų, pavyzdžiui,
ieško KGB muziejaus, klausia, kur rasti kapines, kuriose palaidoti jiems įdomūs
žmonės. Jaučiamas pasikeitęs užsieniečių požiūris
Lietuvoje galima daug laimėti pasitelkiant
ekologiją, nes mūsų maistas yra palyginti sveikesnis ir natūralesnis nei kitur
į mūsų šalį ir aplinką“, –
džiaugėsi verslininkė ir priminė, kad rugpjūtį Lietuvą
užplūs dar ir būrys krepšinio sirgalių. Tuo viešbučiai
ypač džiaugiasi.
Stilingų viešbučių – vienetai
Pasakodama apie viešbučių
specifiką verslininkė pripažino, kad kiekvienas yra
išskirtinis.
,,Viešbučiai turi savo
stilių. Tai galima palyginti
su drabužių dizainu. Kiekvienas vartotojas drabužį
ar viešbutį renkasi pagal
stilių“, – kalbėjo N. Novickienė.
Pasak jos, atidarius viešbutį iš karto matyti, kokio
jis stiliaus.
,,Gali būti darniai įrengti,
klasikiniai, taip pat viešbučiai, kuriuose nėra aptarnaujančio personalo, – tokie
irgi buvo labai madingi“,
– vardijo jau daugiau nei
dešimtmetį viešbučių versle
besisuskanti moteris.
Ji pripažino, kad Lietuvoje stilingų viešbučių nėra
daug. „Tai nepriklauso nuo
žvaigždučių“, – akcentavo ji.
N. Novickienė pabrėžė,
kad mūsų šalis galėtų daug
išlošti pristatydama ekologiškus viešbučius.
,,Lietuvoje galima daug
laimėti pasitelkiant ekologiją, nes mūsų maistas yra
palyginti sveikesnis ir na-
tūralesnis nei kituose kraštuose“, – sakė pašnekovė.
Visi svečiai – lygūs
Verslininkės teigimu, tarnauti kitam žmogui – daugiausia pagarbos vertas
darbas.
,,Mano supratimu, nieko
nėra prestižiškesnio nei tarnauti kitam žmogui. Mūsų
visų darbuotojų darbas
yra būti naudingiems svečiams“, – akcentavo ji.
,,Esame sulaukę aukštuomenės atstovų, politikų, kultūros atstovų, aktorių, sportininkų, istorikų“, – vardijo
N. Novickienė.
Ji sakė besidžiaugianti,
kad tie žmonės padarė savotišką įtaką darbuotojams,
kurie su jais bendravo. Nesvarbu – tai durininkas, padavėjas ar administratorius.
,,Mes turime tvirtą ir
griežtą nuostatą – visus svečius vienodai priimame: ir
karalienę, ir misterį X“, –
pabrėžė moteris.
Pasak verslininkės, kai
svečiai skirstomi, personalas elgiasi arogantiškai. Todėl eidami ,,Naručio” viešbučio vestibiuliu nerasime
žymių svečių nuotraukų ar
vardų.
Svarbiausia – rezultatas
Paklausta, kaip apibūdintų
save kaip vadovę, verslininkė šypsodamasi sakė,
kad į pensiją dar nesiruošia,
todėl nėra apie tai susimąsčiusi. Vis dėlto N. Novickienė pabrėžė, kad svarbiausia jai – rezultatas. Ir pačios
Didžiulė laimė
»
yra turėti visko optimaliai – darbo,
pinigų, laimės šeimoje ar laisvo
laiko
atliktų darbų, ir darbuotojų.
,,Pirmoje vietoje – dalykiškos žmonių savybės ir
profesionalumas, – sakė
moteris. – Niekada nesakyčiau, kad vadovas turi būti
griežtas. Labai svarbu versle
pasiekti tikslą. Kokiu būdu
tai yra daroma – ne taip
svarbu.“
Pasak jos, vadovas turi
būti supratingas. ,,Asmeninį
gyvenimą būtina atskirti
nuo darbo. Jo neprimetu
N. Novickienė teigė kasdien
jaučianti atsakomybę už
savo verslą. Ji atsakinga ne
tik savo šeimai, bet ir darbuotojams, nes šie taip pat
turi šeimas ir vaikų.
,,Privalai rūpintis, kad
žmogus laiku gautų algą ir
pailsėtų, kad turėtų karjeros perspektyvą, – sakė moteris. – Kitas dalykas, kad
daugelis žmonių to nenori,
blaškosi ir nori iš karto
daug. Laikydamiesi tokio
požiūrio praranda tai, ką
galėtų turėti rytoj – lekia į
užsienį ar ieško kitos vietos,
neturi kantrybės.“
Verslo patarimų N. Novickienė teigė nedalijanti. Pasak jos, kiekvienas žmogus
savo kelią turi rasti pats.
Pokalbio pabaigoje verslininkė priminė, kad didžiulis menas ir sudėtingiausias
žmogui dalykas yra saiko
jausmas.
,,Didžiulė laimė yra turėti
visko optimaliai – darbo,
pinigų, laimės šeimoje ar
laisvo laiko. Tačiau subalansuoti tai sudėtinga“, – įsitikinusi „Naručio“ bendraturtė.
Įdarbinti pinigai
28
Nr. 29
2011 m. rugpjūčio 8–14 d.
Nr. 29
2011 m. rugpūčio 8–14 d.
Konsultanto kelias auksu klotas
Gražiai nupiešei ateitį, parašei kelias nieko nauja nesakančias strategijas ir uždirbai šimtus tūkstančių litų.
Eilinio lietuvio galvoje verslo konsultanto portretas turbūt piešiamas būtent taip.
Martynas Pasiliauskas
martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt
T
eisininkė
ateina
kartą per savaitę
į kontorą, kelias
valandas
pabūna
ir mėnesio pabaigoje už tai
gauna 20 tūkst. eurų (69 tūkst.
litų)”, – pasipiktinusi pasakojo kolegė. Pikta turbūt ne
tik jai, bet verslo pasaulyje
toks patyrusių konsultantų
uždarbis – norma.
sakojo audito, mokesčių ir
konsultacijų paslaugas teikiančios bendrovė „KPMG
Baltics“ Finansinių konsultacijų skyriaus vadovas
Povilas Akstinas, yra nusistovėjusi tradicija numatyti
valandinius specialistų įkainius atsižvelgiant į jų patirtį
ir užimamą poziciją.
„Tie įkainiai daugiau
teoriniai. Norint įvertinti
darbą, jo apimtį numatoma,
kokių specialistų reikės,
kiek laiko užtruks procesas,
ir skaičiuojamas teorinis
biudžetas. Tada vertinama,
ką siūlo konkurentai, ar
esame labai užsiėmę, ir
atitinkamai taikome nuolaidas. Tai priklauso nuo
įvairių vidinių ir išorinių
veiksnių”, – teigė jis.
A. Variakojis sakė, kad
darbo užmokestis priklauso
nuo konsultacijos sudėtingumo: „Atsižvelgiama, ar
pateiki sprendimą su pagalbiniais veiksniais, ar
tik pasidaliji nuomone. Gal
pasiūlai originalią idėją.
Manau, nėra sudėtinga už
Anksčiau komisinis atlygis už sandorius
»
kartais siekdavo 0,5–1 mln. litų. Tai normalu.
Tokia suma – nedidelė viso sandorio dalis
vieną pristatymą gauti 100
tūkst. litų.“
Nenori mokėti
Esant
tokiai
situacijai
sunku sudaryti aiškią sutartį, įpareigojančią verslininkus tinkamai atsiskaityti už konsultantų darbą.
Be to, dalis jų mano, kad
patarimai turi būti duodami
nemokamai.
„Lietuvoje
verslininkai
nepratę už tai mokėti pini-
gus ir mano, kad šios paslaugos turi būti teikiamos
veltui, – pasakojo A. Variakojis. – Sunkiausia yra gauti
uždirbtus pinigus. Pasitaikė
atvejų, kai įvykdžius kelis
didelius sandorius ir nupirkus bendroves teko pakovoti
dėl uždarbio. Kai pradėjau
domėtis savo uždirbtais pinigais, klientai atsakė, kad
anksčiau patys buvo pagalvoję apie mano pasiūlytą
variantą.“
Milijoniniai komisiniai
„Anksčiau komisinis atlygis
už sandorius kartais siekdavo 0,5–1 mln. litų. Tai normalu. Tokia suma – nedidelė
viso sandorio dalis. Viskas
priklauso nuo sukauptos
patirties. Pavyzdžiui, tavęs
klausia, ar verta pirkti kompaniją. Viską apsvarstęs
pamatai, kad naudingiau
įsigyti kitą bendrovę, arba
sandoriui randi finansavimą.
Tokiu atveju sumos gali būti
pakankamai didelės“, – patirtimi dalijosi Algimantas
Variakojis. Anksčiau vyras
konsultavo įmonių bei akcijų
pirkimo ir pardavimo, akcijų
vertės nustatymo, kompanijos perėmimo organizavimo
klausimais. Šiandien A. Variakojis – vienas iš Verslo angelų fondo I valdytojų.
Pasak jo, verslo konsultantui nuo perkamos įmonės
vertės gali nubyrėti 1–5 proc.,
o patariant įmonės vidaus
klausimais už vieną valdybos posėdį galima uždirbti ir
1 tūkst. eurų (3,45 tūkst. litų).
Investicijų banko „Evli Securities“ valdybos pirmininkas Aidas Galubickas pasakojo, kad jų veiklos srityje už
konsultavimą perkant ir parduodant įmonę nustatoma ne
mažesnė kaip 150 tūkst. eurų
(517,5 tūkst. litų) minimali atlygio riba.
„Procesas dažnai trunka
ne mažiau kaip pusmetį. Iš
tokių sandorių daugiausia
esame uždirbę kelis milijonus eurų“, – teigė jis.
Yra tekę girdėti ne vieną
istoriją, kaip Lietuvos valdininkai samdo šimtus tūkstančių litų kainuojančius
konsultantus, daugelio nuomone, abejotinos reikšmės
darbams atlikti. Pavyzdžiui,
sumokėjome 0,5 mln. litų
garsiam ženklodaros specialistui Wally Olinsui ir jo
bendrovei „Saffron Brand
Consultants“ už Lietuvos
įvaizdžio strategiją.
Ignalinos atominės elektrinės korporatyvinių reikalų direktorius Osvaldas
Čiukšys piktinasi jėgainėje
dirbančiais 25 konsultantais, turėjusiais tapti uždarymo projektų realizavimo
garantu.
Šiems
konsultantams
jau sumokėta 45 mln. eurų
(155,25 mln. litų), o per dieną
jie uždirba 1,3–2,7 tūkst. eurų
Už konsultavimą perkant ar parduodant
»
įmonę nustatoma ne mažesnė kaip 150 tūkst. eurų minimali atlygio riba
29
Nauja krizė –
pakeliui?
Praėjusią savaitę pasaulinėse akcijų rinkose kilo
sumaištis. Ar reikia laukti naujos krizės?
■ Ketvirtadienį JAV akcijų
rinkos pasiekė žemiausią
ribą per pastaruosius dvejus
metus. Penktadienį reaguodami į tai smuko Azijos
indeksai.
Europos biržose penktadienį akcijų indeksai
nusirito iki 14 mėnesių žemumų. Tai lėmė auganti
įtampa dėl tebesitęsiančių
JAV finansinių problemų
bei gilėjančios euro zonos krizės. Staigų akcijų
indeksų kritimą kiek pristabdė geresni nei tikėtasi
JAV darbo rinkos duomenys.
Istoriškai, JAV nedarbui
pakilus nuo žemiausio lygio, registruoto po ūkio atsigavimo pradžios, 0,6 proc.
punkto, dažniausiai kildavo nauja recesija. Penktadienį JAV nedarbas nuo
žemiausio lygio, buvusio po
sunkmečio, padidėjo 0,4 p.
p. (nuo 8,8 iki 9,2 proc.). Jei
JAV nedarbo lygis nuvils
(laukiama 9,2 proc.), tai bus
rimtas signalas, kad šalies
ūkį gali ištikti recesija.
,,Ekonominė
situacija kelia investuotojams
stresą, dėl to rinkos dar išliks pažeidžiamos, – penkta-
dienį ,,Reuters” sakė turto
analitikas Keithas Bowmanas. – JAV ekonomika stoja
ir greitai pasieks ribą, kai
bus stipriai karpomos valstybės išlaidos. Investuotojai susirūpinę, kur pereis
ekonomikos augimas, kai
tiek Vakarų valstybių nesusitvarko su skolos problemomis.”
Ketvirtadienį JAV indeksai sumažėjo net 4,5–5 proc.
Penktadienio rytą Azijos
indeksai taip pat smuktelėjo 3,5–4,5 proc. JAV vertybinių popierių pajamingumas smarkiai mažėjo,
naftos kaina smuko net 6
proc., pranešė SEB bankas.
„Vienos aiškios priežasties, kodėl pasaulio akcijų
rinkos vertė per dieną sumažėjo 4,4 trln. JAV dolerių, nebuvo. Kelias savaites
besikaupiantis nerimas dėl
JAV ir Europos skolų virto
baime dėl naujos krizės,
o dėl pastarosios grėsmės
kilo grandininė akcijų
pigimo banga pasaulio
rinkose“, – teigė SEB ana-
metus
Konsultantų uždarbis
••„Lietuvos energijos“ reorganizavimo ir privatizavimo
patarėjui Kanados banko
„CIBC World Markets“ vadovaujamam konsorciumui už
paslaugas buvo pažadėtas
maždaug 4 mln. litų atlygis.
Po metų papildomai paprašyta apie 8 mln. litų. Negavęs
pinigų konsorciumas nutraukė sutartį su Vyriausybe.
••Už 860 tūkst. litų „Ernst
& Young“ parengė Lietuvos
elektros energetikos sektoriaus pertvarkymo ir optimizavimo planą.
••Valstybės valdomai „Klaipėdos naftai“ JAV bendrovės „Fluor“ patarimai atsieis
38,6 mln. litų. Amerikiečiai
ketverius metus konsultuos
dėl suskystintų dujų terminalo statybos.
Milijoną litų siekiantys komisiniai atlygiai konsultantui nėra naujiena. Reuters
Prekyba Vilniaus akcijų biržoje – didžiausias teigiamas pokytis per savaitę
Prekyba Vilniaus akcijų biržoje – didžiausias neigiamas pokytis per savaitę
Nr.
Akcija
Pokytis
Apyvarta
Nr.
Akcija
Pokytis
Apyvarta
1
„Žemaitijos pienas“ (ZMP1L
+3,09%
484,44 EUR
1
Bankas „Snoras“ (SRS1L)
-0,58%
4448,32 EUR
2
„Invalda“ (IVL1L)
+2,09%
5527,62 EUR
2
„Lingas Agro Group“ (LNA1L)
-0,42%
2511,28 EUR
3
„Agrowill Group“ (AVG1L)
+1,91%
1172,70 EUR
3
–
–
–
4
„Apranga“ (APG1L)
+1,87%
8844,64 EUR
4
–
–
–
5
Bankas „Snoras“ 10% PrVA (SRS2L)
+1,56%
179,40 EUR
5
–
–
Šalt. spekuliantai.lt, liepos 28 – rugpjūčio 4 d. duomenys
–
Šalt. spekuliantai.lt, liepos 28 – rugpjūčio 4 d. duomenys
••Lietuvą dėl būsimos atominės elektrinės statybos
projekto
konsultavusiam
tarptautiniam konsorciumui,
vadovaujamam investicijų
banko „NM Rothschild &
Sons“, sumokėta 1,5 mln.
eurų (5,175 mln. litų). Konsorciumas negavo 2 mln.
eurų (6,9 mln. litų) sėkmės
mokesčio, nes nebuvo rastas
strateginis investuotojas.
Lietuvoje konsultantų paslaugas
itin mėgsta energetikai: milijonai
mokami Ignalinos, Visagino
jėgainių ar suskystintų dujų
terminalo konsultantams.
Reuters
litikas Andrius Olechnovičius.
SEB teigimu, Europos
centrinis bankas (ECB)
nustebino
investuotojus
ryždamasis imtis aktyvių
veiksmų Europos finansų
krizei spręsti.
Bankas iš naujo pirks
prasiskolinusių šalių obligacijas. Be to, ECB padidins
komercinių bankų likvidumą, teikdamas paskolas
lengvatinėmis sąlygomis.
Tačiau ECB neatsisakė palūkanų didinimo politikos
ir priminė, kad atidžiai stebės infliaciją.
Tai reiškia, kad kito palūkanų didinimo ir toliau
galima tikėtis paskutinį
metų ketvirtį.
Pasaulio rinkose pasigirsta kalbų apie naują valiutų karo etapą. Manoma,
kad pastarasis skirsis tuo,
jog šįkart savo valiutą labiausiai atpiginti stengsis
ne besivystančios, o išsivysčiusios šalys, kaip tai
jau padarė Šveicarija ir Japonija.
Ketvirtadienį JAV akcijų rinkos pasiekė
»
žemiausią ribą per pastaruosius dvejus
FAKTAI
Lanksti kainodara
Verslo konsultantai aiškaus
kainoraščio neturi. Kaip pa-
Verti pinigų
(4,5–9,3 tūkst. litų).
Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ vadovas
Mantas Nocius tikino, kad
konsultantų darbo rezultatas priklauso nuo darbdavio:
„Tas, kuris pateikia užsakymą, turi reikalauti rezultato. Konsultantas problemų
neišspręs, jis tik gali padėti
tai padaryti. Jeigu konsultantui tinkamai suformuluota
užduotis, rimtai ir atsakingai su juo dirbama, galima
pasiekti gerų rezultatų. Konsultantai dirba kartais daugiau nei paima pinigų.“
Prieš keletą metų Lietuvos
ekonominės plėtros agentūrai, kuriai vadovavo M.
Nocius, bendrovė „Ernst &
Young“ už 0,5 mln. litų parengė užsienio investicijų
pritraukimo ir eksporto skatinimo strategiją. Šiai pasirodžius kilo šurmulys, kad
joje nieko nauja – tik susisteminta visiems žinoma informacija.
„Teko girdėti nemažai šios
strategijos kritikos, – pasakojo M. Pocius. – Tačiau apie
pasiteisinimą reikėtų kalbėti
remiantis rezultatais – jie
neblogi. Teko girdėti gerų
atsiliepimų iš vakariečių.
Mūsų pagrindinis taikinys –
Vakarų bendrovės. Turėdami
„Ernst & Young“ studiją deramės lengviau.“
Anot „Investuok Lietuvoje“ vadovo, jei tuos pačius
visiems žinomus faktus būtų
išdėsčiusi agentūra ar vietos
konsultacijų bendrovė, būtų
buvę žymiau sunkiau derėtis su „Barclays“, „Western
Union“ ar kitomis panašaus
lygio bendrovėmis.
Įdarbinti pinigai
Žemumos akcijų rinkose rodo, kad investuotojai baiminasi naujos krizės. AFP
Nr. 29
2011 m. rugpjūčio 8–14 d.
Paskutinis puslapis
31
A. Bružas: aplinkosauga turi
tapti žmogaus gyvenimo būdu
Teatro, kino ir televizijos aktorius Audrius Bružas pasakoja, kad dažnai mėgautis išvykomis į gamtą nepavyksta dėl
darbo reikalų. Vis dėlto kartais tokie planai įgyvendinami.
Rapolas Gabrys
info@ekonomika.lt
N
eseniai aktorius laiką leido
Zarasų rajone,
kur „Utenos“
alaus darykla,
kaip ir kituose ežeringojo
Aukštaitijos krašto kampeliuose, visai vasarai yra
įrengusi ekostotelę – specialų
šiukšlių surinkimo centrą. A.
Bružas teigia pastebėjęs, kad
į šią akciją žmonės aktyviai
įsitraukia.
Su šeimos nariais ir draugais laiką gamtoje mėgstantis leisti aktorius visuomet
atsakingai surenka šiukšles
iš įvairių poilsio zonų. A.
Bružas sako nesuvokiantis,
kaip ežerų ir upių pakrantėse, parkuose ar kitose vietose, kur atsipalaiduojama,
ieškoma ramybės, žmonės
gali palikti atliekų. Įvairūs
gamtosaugos projektai, primenantys šios temos aktualumą, jam atrodo skatintini ir reikalingi. Dėl šios
priežasties Utenos, Molėtų,
Ignalinos ir Zarasų rajonuose, vadinamajame ežerų
krašte, „Utenos“ alaus daryklos įrengtas šešias ekostoteles jis taip pat vertina
kaip sveikintiną ekologinę
iniciatyvą.
Antrus metus „Utenos“
aludarių tęsiama aplinkosaugine „Ežerų krašto“ programa siekiama apsaugoti
gražiausius Lietuvos ežerų
paplūdimius nuo poilsiautojų paliekamų šiukšlių.
Puoselėti šio krašto gamtos
unikalumą kviečiami visi,
Lietuvos poilsiautojai noriai palaiko šią
»
aplinkosaugos akciją – kartais netoli poilsiaviečių esančius konteinerius tenka tuštinti kelis kartus per savaitę
norintys, kad Aukštaitija
taptų ekologiškiausiu mūsų
šalies regionu.
A. Bružas mano, kad
„Ežerų krašto“ programa ir
svarbi jos dalis – ekostotelės
yra sėkminga akcija, nes į
specialius šiukšlių surinkimo centrus pristatomi didžiuliai jų kiekiai. Žmonėms
gabenti atliekas iš poilsio
zonų tenka tik kelis kilometrus – iki artimiausios ekostotelės.
Lietuvos
poilsiautojai
noriai palaiko šią akciją
– kartais netoli poilsiaviečių esančius konteinerius
tenka tuštinti kelis kartus
per savaitę. Planuojama,
Jei prie projekto prisidėtų kuo daugiau žmonių, Aukštaitija taptų ekologiškiausiu šalies regionu. Organizatorių nuotr.
T I N K L A R AŠ T I S
Atomas puode,
arba naujos grėsmės
Praėjusią savaitę dvi žinios
atskleidė, kad institucijų, atsakingų už žmonių saugumą, prioritetai turėtų keistis. Štai švedas
virtuvėje bandė suskaldyti
atomą puode. Neskelbiama, iš
kur vyras gavo radioaktyviųjų
medžiagų, tačiau 1994 metais
vienam jaunuoliui eksperimentams reikalingų sudedamųjų
dalių pavyko išgauti iš namų
apyvokos daiktų.
Džiugu, kad viskas baigėsi
laimingai: radiacija nepasiekė
žmogui pavojingo lygio. Mat
švedui iškilo klausimas, ar jo eksperimentai legalūs. Jis kreipėsi į
instituciją, atsakingą už radiacinį
saugumą. Pastaroji vietoj
atsakymo atsiuntė policijos
pareigūnus. O jeigu legalumo
klausimas vyrui nebūtų iškilęs?
Kas tada? Kol tokie dalykai
vyksta toli nuo mūsų – nesijaudiname. Tačiau įsivaizduokite,
kad jūsų kaimynas Petras
kad per tris vasaros mėnesius ekostotelės nepaprasto
grožio ežerų kraštą išgelbės
nuo daugiau kaip tūkstančio
tonų šiukšlių.
A. Bružas teigiamai vertina ekologines iniciatyvas
ir mano, kad tausoti gamtą
turi tapti įprasta elgesio
norma.
Jis noriai prisideda prie
tokio pobūdžio akcijų ir
Lietuvą vadina gana švariu
bei aplinkosaugos atžvilgiu
atsakingu kraštu. Aktorius
pripažįsta, kad visuomenė
šioje srityje vis labiau informuojama, tačiau mano, kad
tokie elgesio principai turi
būti dar aktyviau ugdomi.
„Laikydamiesi gamtosauginės gyvensenos normų namie, žmonės turėtų suvokti
ir bendros aplinkos tausojimo būtinybę“, – teigia A.
Bružas.
Antrus metus tęsdama
ekologinę „Ežerų krašto“
programą, „Utenos“ alaus
darykla siekia išsaugoti
įspūdingą Aukštaitijos regiono kraštovaizdį. Jame
įrengtos šešios ekostotelės
yra svarbi šios akcijos dalis,
padedanti įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Daugiau informacijos apie Ežerų krašto
programą bei ekostoteles galite rasti tinklalapyje www.
ezeru-krastas.lt.
A. Bružas aktyviai prisidėjo prie „Ežerų krašto“ programos. Fotodiena
virtuvėje naktimis bando sukelti
branduolines reakcijas ir pats to
nežinodamas radiacija švitina
save ir kaimynus. Jam klausimų
dėl nelegalumo gali ir nekilti.
Kokia tikimybė, kad apie tokį
branduolinės fizikos entuziastą
sužinos pareigūnai? Beveik
nulinė. Tiesa, tikimybė, kad
Petras puode skaldys atomus
– nedidelė. Retas turi tiek žinių.
Tačiau štai jums antroji gąsdinanti žinia. JAV dviem saugumo
ekspertams pavyko per kelias
valandas surinkti reikiamą
informaciją ir trumpąja žinute iš
mobiliojo telefono atrakinti bei
užvesti automobilį „Subaru Out-
back“. Maža to, jie teigia, kad
tokiu būdu įmanoma perimti
dalies saugumo kamerų, eismo
kontrolės ar net elektros tinklų ir
vandentiekio kontrolę.
Mobilųjį telefoną turi kone
kiekvienas, o gabių paauglių,
kuriems tokie dalykai lengvai
įkandami, – taip pat daug. Nenustebkite, jei vieną dieną toks
gabus entuziastas, vedamas
sportinio intereso, užgesins jūsų
prabangų „Subaru“, visuose
šviesoforuose įjungs žalią
spalvą, užsuks vandens tiekimą
ir išjungs elektrą pusei miesto.
Ar tam turime prevencinių
priemonių? Abejoju.
Ar esate tikri, kad kaimynas puode
nebando sukurti branduolinės
reakcijos? Fotodiena
2010
fotografija
Mados
MADAMORFOZĖS
Žurnalas
pristato IV
tarptautinę mados fotografijos konkursinę parodą “Madamorfozės 2010„, kurioje eksponuojami
garsiausių Lietuvos ir užsienio mados fotografų bei
Rekos Nyari nuotr.
talentingiausių fotomėgėjų darbai.
Nuo rugpjūčio pradžios IV tarptautinė mados
fotografijos paroda “Madamorfozės 2010„ vyksta
Druskininkų “Draugystės„ sanatorijos komplekso
viloje “Kolonada„ (V.Krėvės g. 28).
1962 metais įkurta “Draugystės„ sanatorija po renovacijos tapo išskirtiniu kompleksu, teikiančiu gydymo,
reabilitacijos, sveikatinimo, SPA procedūras ir kitas
turizmo paslaugas Lietuvos bei užsienio svečiams.
Svečiai, atvykę į ,“Draugystės„ sanatoriją, patenka
į unikalią poilsio ir sveikatos erdvę – net trijų epochų architektūros statinių kompleksą. Atvykusiems
čia suteikiamos aukščiausio lygio sveikatinimo ir
reabilitacijos procedūros, profesionalų paslaugos,
sukauptos per daugelį sanatorijos gyvavimo metų,
sukuriama ypač jauki atmosfera poilsiui.
“Draugystės„ sanatorijos vila “Kolonada„ lankytojus stebina atnaujintu išskirtiniu interjeru. Vilos
aplinka svečius apgaubia spalvingu gėlių koliažu,
vis kitais žiedais pražystančiu skirtinguose kambariuose, aguonų motyvais išsiliejančiu jaukiame ir
moderniame naujosios vilos kavinės interjere.
Vilos “Kolonada„ rekonstrukcijos baigimo proga
klientai bus pamaloninti išskirtine galimybe
susipažinti su naujausiomis mados fotografijos
meno tendencijomis ir pasigėrėti mados fotografijos profesionalų aukščiausiai įvertintomis
nuotraukomis. Viloje bus eksponuojami IV tarptautinės mados fotografijos konkursinės parodos
“Madamorfozės 2010„ geriausi fotografų darbai.
Maloniai kviečiame apsilankyti!
Rekonstruota vila „Kolonada“
Vila „Kolonada“ atnaujinta pagal Europos Sąjungos lėšomis remiamą projektą „UAB „Draugystės“ sanatorijos modernizavimas ir vila „Kolonada“ rekonstrukcija“
Informaciniai
rėmėjai
Download PDF
Similar pages
Ford Mondeo